Naujausios
Išvartyta ir sudaužyta
Informuota apie incidentą, Žarėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta nedelsdama nuvyko apžiūrėti. Apėjusi koplyčią pamatė, kad piktavaliai žmonės nepagailėjo ne tik smulkių daiktų, tokių kaip žvakelės, gėlės, bet ir baldų, antai ant sakyklos buvo juodu markeriu parašytas vardas „Inga“ ir parašas.
Užlipusi į koplytėlės viršų, J. Gedaminskienė rado išvartytus ir išstumdytus kadaise tvarkingai čia sudėtus senus paveikslus, maldaknyges, rožančius, kuriuos per ilgus metus buvo sunešę tikintieji.
„Vandalai nuo baldų nuplėšė staltieses su visais daiktais. Smaginosi. Kas nesudužo, išspardė, išmėtė pasieniais. Nieko švento nebėra. Nieko“, – sakė bendruomenės vadovė.
Vis dėlto galvoja, kad iš koplytėlės niekas nepradingo, esą nieko ten pernelyg vertingo ir nėra. Greičiausiai piktavalių lankytojų tikslas ir nebuvęs vogti, tik suniokoti.
Kad viduje galėjo pasiautėti užklydę laukiniai žvėrys, jai taip pat neįtikėtina – nuvykusi statinio duris rado sandariai uždarytas.
Kažkada prie koplytėlės esą buvo pastatytos šiukšliadėžės, bet pastebėjus, kad laukiniai gyvūnai jas išknisa ir išvarto, ieškodami lankytojų paliktų maisto likučių, šiukšliadėžes nuspręsta panaikinti, kad miško gyventojai koplytėlės teritoriją tiesiog apeitų, neieškodami skanumynų.
Vadovė pasirūpino, kad tikintiesiems svarbi vietovė kuo greičiau būtų sutvarkyta, į talką pasikvietė ir savo šeimą.
Apie nemalonų įvykį sužinoję vietiniai žmonės buvo gerokai sukrėsti. Daugelis 1990-aisiais atstatant Agailių koplyčią rėmė jos statybą ne tik pinigais, bet ir darbu – ir akmenis vežė, ir kitais reikalais rūpinosi.
J. Gedaminskienė neatsimena, kad lankytojų labai mėgstamoje ir kiaurą parą visiems atviroje koplytėlėje būtų iškrėsta kažkas panašaus. Tik prieš metus kitus buvusios apgadintos lentelės ties įvažiavimu į teritoriją. Ji viliasi, kad tuometinis, skirtingai negu dabartinis, veiksmas nebuvęs tyčinis, greičiau neapskaičiuotas transporto – gal didesnio automobilio, o gal keturračio motociklo dydis.
Miške, atokiai nuo gyvenviečių esanti Šakynos parapijai priklausanti Agailių koplyčia yra viena iš lankomiausių vietų Šiaulių rajone. Žmonių, anot kaimo bendruomenės pirmininkės, čia atvyksta kone kasdien, ne išimtis ir naktys, ypač per religines šventes. Čia pernai vyko ir Šiaulių rajone pagarsinusio klasikinės ir sakralinės muzikos koncertų ciklo „Muzikinės bažnyčių naktys Šiaulių rajone“ atidarymo koncertas.
„Šalia estrada, čia ir šimtadieniai švenčiami, ir kitos įsimintinos šventės“, – sakė daugiau negu tris dešimtmečius Žarėnuose gyvenanti ponia Jolanta.
Metai iš metų Agailių koplyčioje vyksta ir Šeštinių atlaidai, pirmąjį rugsėjo sekmadienį – Padėkos šventė. Jau nekalbant, kad ją labai pamėgę besituokiantieji, arba atvyksta krikštynoms.
Pirmininkė galvoja, kad, jei objektas miško apsuptyje toks populiarus, čia turėtų būti įrengta bent viena vaizdo stebėjimo kamera. Deja, tokia įranga pasirūpinti kol kas niekas nepagalvojo.
Ranka rankon
Žarėnų kultūros namų renginių organizatorė Sigita Buitvidienė sako, kad Šakynos parapijai priskirta, maždaug septynetas kilometrų nuo Žarėnų esanti Agailių koplytėlė daug metų prižiūrima vietinių žmonių, o jos aplinka rūpinasi Gedinčių girininkija.
„Daug metų kiekvieną pavasarį Žarėnų moterų klubas tvarkė, paskui ir kiti gyventojai, neatsisakė padėti ir kultūros darbuotojai“, – sakė S. Buitvidienė.
Per tokias talkas, anot jos, tenka neretai išrinkti sudegusias žvakes, žmonių suvežtus šventųjų paveikslus, kitas greičiausiai mirusių artimųjų atvežtas relikvijas. Pritarus Šakynos parapijos klebonui Stanislovui Žukauskiui, viskas teisingai sutvarkoma.
„Net koplytėlės langus nuvalome ir grindis išplauname taip, kad su kojinėmis galima vaikščioti. Ir kad lankytojams būtų malonu čia užsukti, pabūti“, – pasakoja ponia Sigita.
Nemano, kad rankas prie to, kas buvo rasta penktadienį, pridėjo kas nors iš toliau atvykęs, greičiau gal vietiniai, savi. Juk koplyčia – miško glūdumoje, atokiau.
Istorija
Pirmoji medinė koplyčia Agailių miško gilumoje buvo pastatyta dar baudžiavos laikais. 1939 metais čia pastatyta betoninė bažnytėlė, tačiau 1942 metais ji buvo padegta. Statiniui buvo uždengtas stogas, tačiau 1974 metais į jį nusitaikė žaibas. 1975-ųjų vasarą tikinčiųjų lėšomis atstatyta Agailių bažnyčia tų pačių metų rugsėjį sovietų valdžios sprendimu nuversta buldozeriu.
Atstatyti Agailių koplyčią imtasi 1990 metais. Iškilo 14,6 metro aukščio pastatas.
2004–2005 metais Kuršėnų miškų urėdija savo lėšomis atnaujino Agailių bažnytėlę, įrengė pakylą renginiams, pastatė suolus, sutvarkė aplinką.
