Naujausios
Atleido „geromis sąlygomis“
S. Kauneckas mero potvarkiu iš „Saulės“ direktoriaus pareigų buvo atšauktas šių metų sausio 23 dieną. „Saulei“ S. Kauneckas vadovavo 14 metų. Jo kadencija turėjo baigtis kitų metų gegužę.
„Šiaulių kraštas“ rašė, jog Savivaldybė dėl S. Kaunecko atleidimo išplatino tik abstraktų pranešimą, kad mero A. Visocko pasitikėjimą jis praradęs po atlikto vidaus audito dėl koncertinės įstaigos „Saulė“ pastato rekonstrukcijos. Esą iš audito ataskaitos matyti, jog „vadovas negeba tinkamai organizuoti įstaigos darbo, užtikrinti skaidrumo principų laikymąsi vykdant viešuosius pirkimus, parinkti optimalią įstaigos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų“.
A. Visockas atsisakė „Šiaulių kraštui“ išsakyti savo nuostatas dėl S. Kaunecko atšaukimo ir „Saulės“ rekonstrukcijos situacijos.
„Nieko naujo nepasakysiu, negu yra pranešimas. Ačiū“, – tik tokio atsakymo sulaukėme iš A. Visocko.
„Aš taip ir nesuprantu, kodėl mane atleido?, – teigia „Šiaulių kraštui“ Saulius Kauneckas.
Pas merą buvo iškviestas sausio 19 dieną, ketvirtadienį, į darbo pabaigą. Meras kabinete buvęs ne vienas, kartu su vicemere Simona Poteliene ir vienu savo patarėjų, dalyvavo atleidimo procedūroje ir Kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė.
„Man nė neleido pasiaiškinti. Patys išaiškino, kad gali taip elgtis. Meras pasakė, kad atleidžia „geromis sąlygomis“ – su vieno mėnesio išeitine kompensacija. Kad toks atleidimas esą mano reputacijos negadina. Kaip negadina, jeigu savo potvarkyje pats rašo, kad mane atšaukia, „siekdamas apsaugoti Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ reputaciją ir realizuodamas absoliučią teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Svarstau kreiptis į teismą.“
Jis mano, kad merui „reikėjo rasti iešmininką“ dėl metus vėlavusios „Saulės“ priestato statybos ir pastato rekonstrukcijos. Priestatas stovi, bet nėra sutvarkyta nei scena, nei suremontuota koncertų salė.
„Dar prieš penkerius ar šešerius metus norėjo sujungti Kultūros centrą su „Saule“, tai dabar tą sumanymą ir įvykdė, paskirdamas Deimantę Bačiulę, Kultūros centro vadovę, ir „Saulės“ laikinąja direktore“, – mano S. Kauneckas.
Kokius dalykus atskleidė auditas?
„Septynis mėnesius mus tikrino, surašė 17 punktų, į visus atsakėme, remdamiesi teisės aktais, bet visus mūsų paaiškinimus atmetė, – pasakoja buvęs direktorius. – Labiausiai mane kaltino dėl scenos įrangos, garso ir apšvietimo aparatūros pirkimo ir dėl to, kad nenutraukėme sutarties su darbus vėlavusiu atlikti rangovu, kad nebeskaičiavome baudų ir delspinigių. „
Jis pabrėžia, jog priestato statybos rangovą buvo parinkusi pati Savivaldybė, viešo pirkimo komisijai vadovavo Antanas Bartulis, Savivaldybės administracijos direktorius. Jis gilinosi ir į statybos eigos reikalus.
„Saulės“ rekonstrukcijos projektas, kurio bendra vertė 3,5 mln. eurų, vykdytas iš Savivaldybės ir ES lėšų. Savivaldybės dalis sudarė 51 proc. Rangos sutartis dėl priestato statybos ir pastato modernizavimo su UAB „Versina“ buvo pasirašyta 2020 metų birželį. Darbai, kurių vertė 2,2 mln. eurų, turėjo būti baigti 2021 metų liepos 30 dieną. Tačiau priestato statybos priėmimas įvyko tik po metų – 2022 metų liepą.
S. Kauneckas teigia, jog dėl darbų vėlavimo projekto priežiūros inžinierius delspinigius ir baudas ėmė skaičiuoti dar 2020 metų gruodį. Raštai apie tai nuolat siųsti ir rangovui, ir Savivaldybei. Bet nuo 2021 metų birželio skaičiavimas nutrauktas.
„Kai gydžiausi ligoninėje dėl onkologinės ligos, mano pavaduotojui Stasiui Trijoniui paskambino Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas (Savivaldybėje jis nebedirba – red.past) ir liepė rašyti raštą, kad priežiūros inžinierius nebeskaičiuotų delspinigių ir baudų. Stasys paprašė oficialaus Savivaldybės rašto, bet išgirdo, kad tokio rašto nebus“, – pasakoja S. Kauneckas.
„Darbus planuota pratęsti penkiems mėnesiams dėl papildomų stogo remonto darbų, bet ir to termino neužteko. Esu girdėjęs, kaip Antanas Bartulis per statybos aptarimus liepė delspinigių ir baudų nebeskaičiuoti, – teigia S. Kauneckas. – Bet dabar tai tik žodis, niekur neužrašytas. Paaiškinime merui nurodžiau, kad iš esmės A. Bartulio nurodymu delspinigių ir baudų nebeskaičiavome. Bet merui nė logiškas klausimas nekilo, kodėl pusę metų tai darę kažkodėl susigalvojome daugiau to nebedaryti? Kokia logika vadovavomės?“
„Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) tik 2022 metų spalį atsiuntė mums raštą, kad turėjome su rangovu sutartį nutraukti, išsireikalauti baudas ir banko garantiją už įsipareigojimų vykdymą – iš viso 275 tūkstančius eurų. CPVA, kaip ir Savivaldybė, ir darbus derino, ir už juos visą laiką mokėjo, po metų konstatavo, kad sutartį reikėjo nutraukti, – stebėjosi S. Kauneckas. – Bet dėl tų pinigų kreipėmės į teismą.“
S. Kaunecko žodžiais, kaltininku tapęs ir dėl garso ir apšvietimo bei scenos įrangos įsigijimo. A. Bartulis pernai gegužę atsiuntęs raštą, reikalaudamas nutraukti įrangos viešo pirkimo konkursą, nes Savivaldybė neskiria pinigų scenai tvarkyti.
„Kaip galėjau nutraukti pirkimą, jis įvyko dar sausio mėnesį, sutartys su aparatūros tiekėju jau buvo pasirašytos, įrangos užsakymai padaryti, – argumentavo savo nepaklusnumą S. Kauneckas. – Jokio nuostolio ir šiuo atveju nepadariau, visa įranga jau yra atvežta, sandėliuota ir už ją sumokėta dalis pinigų – Savivaldybėmis lėšomis, o CPVA sumokėti savo dalies dar nė negali, nes įranga turi būti instaliuota. Instaliuoti dar nėra kur – scena dar reikia rekonstruoti, salę remontuoti.“
Kaltę lygiomis dalimis turi dalintis
„Ne vien „Saulės“ koncertinė įstaiga ir jos buvęs vadovas kaltas dėl situacijos, kuri yra susidariusi, – komentavo „Šiaulių kraštui“ Jonas Bartkus, Šiaulių miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
Komisija dar praeitų metų gruodį gilinosi, kodėl trečius metus vykdomas projektas, o „Saulė“ vis dar uždaryta ir nežinia, kada atsidarys?
„Savivaldybė ir tada, 2020 metais, ir dabar toliau organizuoja rangos konkursus „Saulei“ atnaujinti. Savivaldybė vykdė ir statybos priežiūrą. Pati įstaiga įsigijo scenos įrangą, garso ir apšvietimo aparatūrą, bet jos neįmanoma instaliuoti ir už ją gauti europines lėšas, nes scena iki šiol nėra rekonstruota. Bene trys rangos konkursai scenai tvarkyti neįvyko, tik dabar rangovas parinktas, – pabrėžia J. Bartkus. – Iš pradžių skyrė tam tik 400 tūkstančių eurų, o pasiūlymas buvo gautas už 1 milijoną eurų ir pirmas konkursas buvo nutrauktas.“
Jis svarsto, ar šiemet iš biudžeto skiriamo vieno milijono eurų pakaks, kad „Saulė“ galų gale atsidarytų.
„Reikia tvarkyti ne tik sceną, reikia sutvarkyti ir per stogo remontą pažeistas lubas, nes jos gali užgriūti žmonėms ant galvos, o kadangi kėdės buvo išmontuotos, tai ir grindys apgadintos, ar pakaks tik valymo darbų ar teks ir grindis keisti, domiuosi tais klausimais ir Antikorupcijos komisijoje dar aiškinsimės“, – teigia pirmininkas.
„Pernai buvo nepanaudota ir į šiuos metus perkelta net 22 milijonai eurų lėšų. Tai reiškia, kad Administracija dar pernai turėjo visas galimybes „Saulės“ scenos ir salės rekonstrukcijai sumą padidinti, kad išjudėtų reikalai“, – mano J. Bartkus.
„Direktorių atleido, o kas toliau? – klausia jis. – Ar nebus taip, kad scenos darbus padarys iki pirmos eilės, o reikia ir salės remonto darbus atlikti.“
Jis svarsto, jeigu garso, apšvietimo ir scenos įranga iki šiol nebūtų nupirkta, tai gal objektą iš viso jau būtų reikėję uždaryti?
„Blogiausia, kad tokie atleidimai labai blogai veikia ir kitų įstaigų vadovus, nes vadovaujamasi taisykle „mušk savus, kad kiti bijotų“, – sako J. Bartkus. – Meras sako, kad nėra nė vieno sužlugdyto projekto, o kaip tuomet su „Saule“? Manau, tai buvo vienas iš motyvų rasti tos nesėkmės atpirkimo ožį. Bet jeigu Saulius Kauneckas ir kaltas, tai kaltas lygiomis dalimis su pačia Savivaldybės administracija, jos direktoriumi Antanu Bartuliu, Statybos skyriumi.“
„Vadovų skyrimas tapo politizuotu“
Kodėl įstaigų vadovų atleidimas ir skyrimas yra tapęs tik mero reikalu?
„Įstatymai leidžia tokią nuostatą įrašyti į biudžetinių ir viešųjų įstaigų nuostatus, o ši valdančioji dauguma leido įrašyti nuostatą, kad įstaigos vadovas gali būti atleistas praradęs pasitikėjimą“, – aiškina J. Bartkus.
„Mano nuomone, tai reiškia, kad iš esmės įstaigų vadovų skyrimas yra politizuotas, – mano jis. – Kadangi meras yra politikas, tai, vadinasi, įstaigų vadovas gali prarasti politinį pasitikėjimą. Tam tikru aspektu čia žaidžia ir politinės pažiūros. Nors Artūras Visockas mėgsta aiškinti, jog jis ne politikas, bet visi suprantame, kad meras yra politikas.“
„Tokia absoliuti mero teisė primena grįžimą į sovietinius laikus“, – dalijasi nuomone J. Bartkus.
A. Visockas yra pralošęs ne vieną teismą dėl įstaigų vadovų neteisėto atleidimo, Savivaldybės biudžetui tai kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Ar buvo kada Taryboje keliamas klausimas dėl mero atsakomybės?
„Kai meras taryboje turi absoliučią daugumą, tokius klausimus jam bandyti iškelti labai sudėtinga“, – atsako J. Bartkus.
