90-metė nuotrauka primena pagarbą medžiui ir valstybei

90-me­tė nuo­trau­ka pri­me­na pa­gar­bą me­džiui ir vals­ty­bei

Šiau­lių ra­jo­ne, Dir­vo­nė­nuo­se, gy­ve­nan­tis ag­ro­no­mas, dend­ro­lo­gas, il­ga­me­tis Lie­tu­vos dend­ro­lo­gų drau­gi­jos na­rys Ro­mual­das Bra­čas, ste­bin­tis Šiau­lių mies­to me­džių li­ki­mą, pa­si­da­li­jo šei­mos re­lik­vi­ja, ku­ri įro­do vals­ty­bi­nę pa­gar­bą me­džiams. Is­to­ri­nių me­džių nai­ki­ni­mas mies­tuo­se, kė­si­ni­ma­sis į uni­ka­lią kaš­to­nų alė­ją Šiau­liuo­se, jo nuo­mo­ne, ro­do ne­mei­lę sa­vo vals­ty­bei.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

„Iš pa­gar­bos Lie­tu­vos pre­zi­den­tams, val­do­vams ir va­do­vams bu­vo so­di­na­mi me­džiai. Iš pir­mo­sios Lie­tu­vos tie ža­liuo­jan­tys pa­gar­bos ženk­lai pa­sie­kė mū­sų die­nas. O da­bar mes rė­žia­me me­džius be jo­kio gai­les­čio“, – ste­bė­jo­si dend­ro­lo­gas R. Bra­čas.

Jo nuo­mo­nę apie me­džių nai­ki­ni­mą „Šiau­lių kraš­tas“ spaus­di­no straips­ny­je „Me­džiai mirš­ta ir nuo žmo­nių“ ("Šiau­lių kraš­tas“, 2018 04 06).

R. Bra­čo šei­mos al­bu­me sau­go­ma nuo­trau­ka, ku­rio­je jo tė­vas Alek­sand­ras Bra­čas su drau­gu sto­vi pa­rė­mę pe­čiais me­dį.

Už­ra­šas ki­to­je nuo­trau­kos pu­sė­je liu­di­ja, kad tai Šiau­lių mies­tas. Pieš­tu­ku Ro­mual­do tė­vas už­ra­šęs: „Alek­sa Bra­čas per Pre­zi­den­ta lan­ki­ma Šiau­liu mies­ta An­ta­no Sme­to­na 1927 me­tu (neįs­kai­to­ma) Šiau­liu par­ke sod­ne (neįs­kai­to­ma)“.

R. Bra­čo nuo­mo­ne, nuo­trau­ko­je tė­vas su drau­gu sto­vi prie Pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos gar­bei so­din­to ąžuo­lo. Tė­vas yra pa­sa­ko­jęs, kad so­di­no ąžuo­lą Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos gar­bei.

„Sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da nuo­trau­ka yra da­ry­ta ir ku­rio­je tiks­liai Šiau­lių cent­ro vie­to­je ir prie ku­rio me­džio. Svar­biau­sia tai, kad už­fik­suo­ta pa­gar­ba me­džiui, sa­vo ša­liai, sa­vo vals­ty­bei ir sa­vo vals­ty­bės va­do­vui“, – įsi­ti­ki­nęs R. Bra­čas.

Jis svars­tė, ko­dėl tė­vas su drau­gu – vie­no­do­mis ke­pu­rė­mis. „Tai tik­rai ne šiaip sau. Ži­nau, kad tė­vas bu­vo jau­na­lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jos, Šau­lių są­jun­gos na­rys. Gal­būt su šia or­ga­ni­za­ci­ja vy­ko koks nors mi­nė­ji­mas“, – svars­tė R. Bra­čas.

Is­to­ri­niai šal­ti­niai nu­ro­do, kad 1934 me­tų ge­gu­žės 6 die­ną „Jau­no­sios Lie­tu­vos“ Šiau­lių sky­riaus ini­cia­ty­va mies­to par­ke įvy­ko iš­kil­min­gas Tau­tos va­do An­ta­no Sme­to­nos ąžuo­lo so­di­ni­mas. Da­ly­va­vo Šiau­lių mies­to vi­suo­me­ni­nių drau­gi­jų ir or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, šau­liai, skau­tai, mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai.

Dar vie­na da­ta, su­si­ju­si su ąžuo­lo so­di­ni­mu A. Sme­to­nai, yra 1938-ie­ji me­tai, kai Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas, ap­si­lan­kęs Šiau­liuo­se, Auš­ros alė­jo­je, ne­se­niai ati­da­ry­to­je Ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­je, pa­so­di­no ąžuo­liu­ką ša­lia tų na­mų, prie įė­ji­mo į se­ną­jį par­ką.

Is­to­ri­niai šal­ti­niai tei­gia, kad A. Sme­to­na Šiau­liuo­se lan­kė­si ir 1927 me­tais, bet ar ta­da bu­vo pa­so­din­tas jo gar­bei ąžuo­las, prie ku­rio ga­lė­jo bū­ti nu­si­fo­tog­ra­fa­vę drau­gai?

Ro­mual­das pa­sa­ko­ja, kad tė­vas mi­ręs be­veik prieš 60 me­tų, su juo apie šią nuo­trau­ką ir kas jo­je pa­vaiz­duo­ta, nė­ra te­kę kal­bė­tis, to­dėl vi­siš­kai neaiš­ku, ku­ri da­ta at­spin­di vaiz­dą nuo­trau­ko­je. Neaiš­ku, ar ant nuo­trau­kos už­ra­šy­ta fo­tog­ra­fa­vi­mo­si ar me­džio so­di­ni­mo da­ta. Ta­čiau įra­šu, kad tai Šiau­lių me­dis – sun­ku abe­jo­ti. Ką tė­vas lai­kė „sod­nu“ – cent­ri­nė­je aikš­tė­je, jos priei­go­se, Auš­ros alė­jo­je so­din­tus me­džius, o gal Zu­bo­vų dva­ro par­ką?

A. Bra­čas bu­vo gi­męs 1903 me­tais. Šio­je nuo­trau­ko­je jam, Ro­mual­do nuo­mo­ne, ga­lė­ję bū­ti maž­daug apie 24-erius – 25-erius me­tus.

A. Bra­čas vi­są gy­ve­ni­mą my­lė­jo ir ger­bė me­džius, sa­vo so­dy­bo­je Šiau­lių ra­jo­ne ne­to­li Lu­po­nių, tu­rė­jo di­de­lį so­dą, ku­ria­me au­go įvai­riau­si net ir ypa­č re­tų veis­lių vais­me­džiai.

R. Bra­čas su bai­me ste­bi, koks li­ki­mas lau­kia Šiau­lių cent­ri­nė­je aikš­tė­je esan­čių var­di­nių ąžuo­lų, so­din­tų įvai­rioms pro­goms ir as­me­ny­bėms. Re­no­va­ci­jos me­tu ka­si­nė­ja­ma po ąžuo­lų šak­ni­mis be­veik prie pat ka­mie­no.

„Ąžuo­las lai­ko­mas Lie­tu­vos ga­ly­bės sim­bo­liu, bet iš tie­sų tai la­bai jaut­rus me­dis per­so­di­ni­mams, su­ža­lo­ji­mams. Tai ne kark­las, ku­rio laz­da ga­li su­ža­liuo­ti. Jei­gu len­da­ma prie ąžuo­lo šak­nų, ka­si­nė­ja­ma – la­bai blo­gai. To­kio ąžuo­lo li­ki­mas neaiš­kus. La­bai stai­giai jis ne­nu­džius, bet pa­kir­tus šak­nis ma­žės jo mai­ti­ni­ma­sis ir me­džiui grei­čiau ateis sau­lė­ly­dis“, – įsi­ti­ki­nęs dend­ro­lo­gas R. Bra­čas.

Asmeninės nuo­tr.

Se­na nuo­trau­ka, ku­rio­je Aleksandras Bra­čas (dešinėje) su drau­gu nu­si­fo­tog­ra­fa­vo prie is­to­ri­nio Šiau­lių me­džio, ta­po šei­mos re­lik­vi­ja.

Ki­to­je nuo­trau­kos pu­sė­je Alek­sand­ro Bra­čo ran­ka už­ra­šy­ta, kad fo­tog­ra­fuo­ta prie A. Sme­to­nos gar­bei pa­so­din­to me­džio.

Au­to­rės nuo­tr.

Dend­ro­lo­gas Ro­mual­das Bra­čas sa­ko, kad ne­mei­lė me­džiams ne­re­tai reiš­kia ir ne­mei­lę vals­ty­bei.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Va­kar Šiau­liuo­se to­liau bu­vo ker­ta­mi me­džiai ša­lia Til­žės gat­vės: at­si­vė­rė pa­sta­tų fa­sa­dai, Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ja, „Sau­lės“ kon­cer­tų sa­lė. Me­džiai nu­pjau­ti vie­no­je už­terš­čiau­sių mies­to zo­nų: čia in­ten­sy­vus eis­mas, to­dėl di­de­lis triukš­mo ir oro tar­šos ly­gis. „Šiau­liai at­si­nau­ji­na“ – toks ženk­las mies­tą „puo­šė“, kai bu­vo kei­čia­mi vamz­dy­nai. Ar toks ženk­las čia tik­tų?