Naujausios
Intensyvus gatvių remontas
Kelininkai turėjo ypač daug darbo, o gatvėms remontuoti skirta didžiausia iki šiol lėšų suma – per 25 milijonus eurų. 2–3 milijonai eurų skirti žvyruotoms gatvėms remontuoti, už kuriuos danga pasikeitė daugiau nei 10 gatvių. Bendrame sąraše – per 50 remontuojamų objektų, tačiau dalis darbų keliasi į kitus metus.
Baigtas remontas Pramonės, Serbentų ir šalutinėse gatvėse, Tilžės gatvės atkarpose nuo viaduko iki Vytauto gatvės ir nuo Aušros alėjos iki Aukštosios gatvės, Ežero gatvėje ir kitose mažesnėse gatvėse.
Į remonto sūkurį įkrito Vilniaus ir Žemaitės gatvių kvartalo gyventojai. Vienu metu pradėti darbai tiek Žemaitės gatvėje nuo Aušros alėjos iki Dubijos gatvės bei Vilniaus gatvės nuo Žemaitės iki S. Daukanto gatvės.
Vilniaus ir S. Daukanto gatvių sankirtoje eismas jau vyksta ratu, nors žiedo įrengimas dar iki galo neužbaigtas.
Žemaitės gatvės remontas – vienas didžiausių šįmet pradėtų miesto objektų, kurio vertė – per 8 milijonus eurų. Darbai finansuojami Europos Sąjungos, Savivaldybės biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis. Remonto darbai išskirstyti į 5 etapus. Pirmasis – nuo Dubijos gatvės iki Aušros alėjos. Pagrindiniai Žemaitės gatvės remonto darbai vyks 2026 metais, o likę nusikels į 2027 metus.
Nors šiauliečiai kartais socialiniuose tinkluose piktinasi vienu metu prasidėjusiais centrinių gatvių remonto darbais, supranta, pakentėjus, eismo sąlygos bus geresnės.
Žmonės itin pyksta dėl naujos mados siaurinti miesto gatves. Savivaldybė aiškina, kad gatvės siaurėja dėl atsirandančių naujų dviračių takų, be to, siauresnes gatves pigiau prižiūrėti. Vairuotojai niekaip su tuo nesutinka ir primena, kad mūsų oro sąlygomis dviračiais važinėjama tik kelis šiltuosius metų mėnesius, o automobilių eismas vyksta visus metus ir prioritetas didmiestyje turėtų būti saugaus automobilių eismo užtikrinimas, nes tai saugo ir pėsčiuosius.
Vairuotojai miesto merui socialiniuose tinkluose baksnojo į naujai padarytą Tilžės gatvėje keistą nuvažiavimą į Dubijos gatvę, nusileidus nuo senojo viaduko. Šalutinė juosta susiaurinta į pagrindinę gatvę, o tuomet iškart posūkis į nuvažiavimą Dubijos gatvėn.
Nors meras Artūras Visockas iš pradžių užėmė penkiamečio vaiko poziciją – „nenorite, galime nieko nedaryti“, tačiau minėtą kvailystę teko pripažinti ir naujai įrengtą nuvažiavimą perdaryti.
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė aiškino, kad dar nežino, kiek kainuos papildomi darbai, nes jie dar esą nėra visiškai užbaigti ir užaktuoti.
Jau rašėme apie tai, kad šįmet buvo atnaujintas Aukštabalio ir Rasos gatvių kvartalas, perasfaltuojant gatves, įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles, apšvietimą, vaikų žaidimų, poilsio ir sporto erdves.
Europiniai projektai juda į priekį
Šiaulių savivaldybė džiūgauja, kad lyderiauja šalyje įgyvendindama Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų fondų lėšų projektams Šiauliams tenka 20,24 procento visų Lietuvai jau išmokėtų ES investicijų, skirtų Regionų pažangos priemonių projektams finansuoti.
Visam Šiaulių regionui šiuo laikotarpiu numatyta 180,59 milijono eurų, iš kurių 67,3 milijono skirti Šiaulių miestui. Šiaulių miesto savivaldybė dėl visų šių lėšų panaudojimo jau yra sudariusi finansavimo sutartis.
Iš šių projektų įgyvendintas dar tik vienas – Aukštabalio ir Rasos kvartalo atnaujinimas (3,8 milijono eurų).
Taip pat sėkmingai kyla dengtas futbolo ir regbio stadionas, įrenginėjami dviračių takai, vyksta kiti darbai. Tačiau dalis projektų, tokių kaip žirgyno už 12 milijonų eurų statyba, vis dar popierinės stadijos.
Su istorine atmintimi – kebli situacija
Apie mieste nuveiktus darbus pavasarį meras pateiks veiklos ataskaitą. Ar bus užsiminta apie bandymus naikinti miesto istorijos paveldą ir istorinę atmintį?
Kultūros atstovai, kai kurie visuomenininkai šiuos metus Šiauliuose įvardijo kaip Savivaldybės miesto paveldo ir istorinės atminties naikinimo metus.
Pirmiausia, po kelerių metų konkursų, vilties ir pažadų buvo nuspręsta nebestatyti paminklo laisvės gynėjams Prisikėlimo aikštėje. Esą pritrūko 200 tūkstančių eurų, o šiauliečiai sumetė tik kiek per 3,2 tūkstančio eurų.
Nors miesto valdžia buvo raginama prisiimti lyderystę ir užbaigti šį projektą, juolab kad ir pakyla miesto aikštėje jau įrengta, tačiau miesto vadovai paskendo demagogijos ir manipuliacijų liūne, iššvaisčius paminklo sukūrimo procesui per 70 tūkstančių eurų.
Daug metų mieste esančio pastato Tilžės gatvėje sieną puošė unikali akmeninė mozaika „Šiauliai“. Miesto valdžia matė, kad šiam ypatingos vertės kūriniui reikia restauracijos, apie tai rašė ir specialistai, tačiau Savivaldybės bokšte visi ramiai laukė, kol mozaika pradės irti. Tuomet spaudos konferencijoje buvo džiugiai pranešta: mozaika dėl krentančių detalių darosi pavojinga, ją būtina nuardyti. Ir nuardė – už 32 tūkstančius eurų.
„Vyšnia ant torto“ – genialus mero „projektas“, istorinę buvusių „Liaudies namų“ salę, esančią miesto Savivaldybės pastate, paversti archyvu – sandėliu dokumentams laikyti.
Šį sumanymą laiku pavyko atskleisti „Šiaulių kraštui“ ir kultūros bei mokslo lauko žmonės ėmė priešintis.
Savivaldybė sumanė dar kartą pridengti savo nesuvokiamus sprendimus žmonių nuomone ir sukvietė į Savivaldybę kultūrininkus ir visuomenės atstovus pokalbiui. Netikėtai miesto galvoms, susirinkę žmonės buvo vieningi – toks sprendimas būtų nusikaltimas Šiaulių miesto istorinei atminčiai, kultūros paveldui, bendruomenei. Taip pasisakė net du valdančiosios frakcijos atstovai, mero politiniai bendražygiai.
Graudu, kad šiame susitikime nedalyvavo nė vienos Savivaldybės biudžetinės kultūros įstaigos atstovas.
Meras pyko. Nebus archyvo, neremontuos ir daugiau kaip 10 metų neveikiančios salės. Tikino, kad archyvas būtų buvęs tik laikinas sprendimas, nors jis būtų kainavęs per pusę milijono eurų.
A. Visockas tikino, kad salė bet kada būtų galėjusi ir vėl būti pritaikoma visuomenės poreikiams, tačiau nutylėjo, kad tik Kultūros paveldo departamentas sustabdė Savivaldybės norus padalyti salę į du atskirus aukštus, panaikinti sceną ir balkoną.
Šiaulių meras, nuolat priekaištavęs centrinei valdžiai dėl netinkamai tvarkomo valstybinio turto, šį kartą pademonstravo, kad nesusitvarko Savivaldybės pastate esančio turto – dešimtmetį užrakintos salės.
Ir dar. Rekonstruojant Prisikėlimo aikštę buvo pastatyti 8 kubai, ant kurių turi atsirasti meniniai akcentai, simbolizuojantys Šiaulių miesto istorijos amžius.
Rekonstrukcija baigta prieš pusšeštų metų, tačiau aikštėje vis dar stovi nuogi betoniniai kubai. Tiesa, šių metų pradžioje Savivaldybė paskelbė idėjų konkursą, numatė milijoną eurų projektui įgyvendinti, ir vylėsi, kad pasiūlymai ims plaukti. Net solidžius piniginius prizus numatė pirmoms trims vietoms. Gavo vieną pasiūlymą ir tas pats neatitiko konkurso sąlygų.
Kitų metų sausį ketinama skelbti dar vieną idėjų konkursą, tam reikalui jau pasamdytas administratorius. Istorija kartojasi ir primena paminklo laisvės gynėjams konkursų epopėją, kuri baigėsi niekuo.
