Naujausios
Vienuolika laipsnių!
Laišką „Šiaulių kraštui“ parašę Jono Graičiūno gimnazijos atstovai sakė nerimaujantys, kad atėjęs žiemos sezonas ir vėl gerokai palaužys jų kaulus.
„Mūsų gimnazijoje kiekvienais metais nuo spalio iki balandžio mėnesio pradžios temperatūra gali nukristi net iki 11–15 laipsnių šilumos“, – teigė.
Patalpose esą net ir taip atšalus, mokyklos vadovybė uždraudusi vilkėti viršutinius drabužius – striukes arba paltus – neprestižas.
„Pagal juos, tuo yra šiurkščiai pažeidžiamos mokinių elgesio taisyklės. Mano manymu, kiekvieno mokinio teisė rinktis, ar jis nori dėvėti lauko drabužius, kol valdžia sutvarkys mokyklos pasenusią, sovietinę infrastruktūrą ir iš tikrųjų pritaikys ją Lietuvos orams ir sezonams, visgi gyvename ne prie pusiaujo“, – rašoma laiške redakcijai.
Esą „valdžia visai nesirūpina mokinių fizine gerove ir nesudaro tinkamų sąlygų, kuriose jie galėtų sveikai ir normaliai mokytis“.
15 laipsnių – tik darbuotojams
Kelmės rajono švietimo, socialinėms, gydymo ir kitoms panašios paskirties įstaigoms šildymas įjungtas pirmadienį, spalio 16-ąją. O gyventojai šylančius radiatorius turėjo pajusti po dienos.
Prieš šildymo sezoną vienintelės Kelmėje Jono Graičiūno gimnazijos kolektyvas dirbti ir mokytis turėjo patalpose, kurių temperatūra buvo plius minus 16 laipsnių.
Spalio 16-ąją įjungus šildymą, gimnazijos vadovas R. Bielskis asmeniškai užėjęs į šalčiausius kabinetus ir apžiūrėjęs, ką rodo juose kabantys termometrai – vienu kitu laipsniu šilumos jau buvo daugiau – 17 laipsnių. Dar po dienos, sakė direktorius, patalpose „garantuotai bus 18 laipsnių“ – o tai atitiks minimalią higienos normose numatytą patalpų temperatūrą.
Tad, anot direktoriaus, teiginys, kad temperatūra klasėse gali nukristi iki 11–15 laipsnių, melagiena. Esą 15 laipsnių įmanomi tik „prisukus“ šildymą, kai gimnazijoje nevyksta pamokos ir nėra mokinių, o dirba tik pedagogai ir aptarnaujantis personalas. Tada direktorius savo kabinetui paprašo šildytuvo – per šalta tokioje temperatūroje išsėdėti aštuonias valandas.
„Po mokinių atostogų tik kokią dieną, kol sušyla radiatoriai, gimnazijoje gali būti vėsoka, ir tai tik šiaurinėje pusėje esančiuose kabinetuose, kurie niekada negauna saulės“, – sakė įstaigai 35 metus vadovaujantis R. Bielskis.
Anot jo, problemų dėl šildymo mokykloje nėra. Juolab rekomenduoja mokiniams aprangą rinktis pagal sezoną.
„Pasivaikščioju koridoriais ir matau, kad dalis mokinių nori nemažą nuogo kūno dalį demonstruoti, kita dalis nori demonstruoti raumenis ir sportišką kūną, todėl apsirengę vasarines maikutes. Jiems ir 18 laipsnių mažokai. Bet yra normos, ir jų mes laikysimės – minimum 18 laipsnių, o maksimum 22.“
Problemų gal ir nėra, bet priežasčių – daug
Nepaisant neva nesamų problemų, gimnazijos vadovas žino priežastis, dėl kurių įstaigai kartais ima ir staiga pritrūksta šilumos.
„Mokyklos šildymo sistema reguliuojasi pagal lauko temperatūrą. Jei lauko temperatūra pakyla, šildymas automatiniu būdu išsijungia, ir atvirkščiai – atšalus lauke, sistema įsijungia. Problemėlė yra ta, kad lauko daviklis rekonstrukcijos metu buvo įdėtas ne šiaurinėje pusėje, o rytinėje. Rytais saulė tą daviklį pašildo ir patalpų šildymo sistema iš karto išsijungia. Jei saulės nėra, tada viskas tvarkoje. Dabar ieškome, kas perkeltų daviklį į šiaurinę pusę, kur saulės jis niekada negautų ir sistema patalpose neišsijungtų“, – sakė vadovas.
Kita priežastis, anot jo, aukštos – 3,50–3,60 metro – mokyklos lubos. Taigi šildant patalpas, šiluma pirmiausia kyla į viršų ir tik paskiausiai pasiekia grindis. Kol pasiekia, ramiai per pamoką sėdintys mokiniai šąla kojas.
Trečia priežastis – 2006 metais vykusios rekonstrukcijos metu gimnazijai net kelių firmų pagaminti ir pakeisti langai. Nutiko taip, kad kai kurie langai pagaminti per trumpi, todėl, sumontavus juos, teko užkamšyti atsiradusius tarpus.
„Lauko nesimato, bet langai tikrai sudėti ne visai taip, kaip turėtų būti sudėti“, – sakė R. Bielskis, neneigdamas, kad pro tuo „užtaisytus“ tarpus „traukia“ skersvėjis.
Bet to, esami langai mažoki, tad į patalpas patenka ne kažin kiek saulės šilumos, išskyrus tik kelis kabinetus, kurie yra pietinėje ir pietrytinėje pastato pusėje.
„Jei, sakysime, apie 18 laipsnių būna pastato šiaurės vakarinėje pusėje, kur yra informatikos, fizikos, chemijos kabinetai, biblioteka, tai pietinėje pusėje, kur saulės pakanka, patalpų temperatūra gali siekti ir 24 laipsnius“, – aiškino gimnazijos direktorius.
Jei šiaurinėje pusėje temperatūra nukristų (o ji jau buvo nukritusi) žemiau higienos normoje numatytų 18 laipsnių, gimnazijos administracija esą ne tik rekomenduoja, bet netgi ragina apsivilkti paltukus ir striukes.
Vadovo žodžiais, nėra buvę, kad esant 15 ar 16 laipsnių ir neleistų apsirengti – „čia jau esą ne tas atvejis“.
Nepaisant daugybės priežasčių, rekonstrukcija patalpų šilumos atžvilgiu, anot R. Bielskio, neabejotinai buvo naudinga – iki jos gimnazistai žinių semdavosi, patalpose neretai esant 8–11 laipsnių temperatūrai.
Kelerius metu Kelmės gimnaziją dėl patalpų atvėsimo tikrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai – abu sykius pagal skundus. 2021 metų gegužės 8 dieną pažeidimų nenustatyta – patalpose žemiau 18 laipsnių nebuvo.
Šių metų balandžio 19 dieną pažeidimas rastas – temperatūra kai kuriose patalpose tik trupučiu viršijo 17 laipsnių. Anot direktoriaus, šis neplaninis patikrinimas vykdytas tuojau po moksleivių atostogų, kurių metu šiluma dėl taupymo, kaip jau minėta, prisukama.
Kelmės Jono Graičiūno gimnazijoje šiuo metu mokosi 289 mokiniai.
Turi būti komfortabilu
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Lina Ruškienė informavo, kad temperatūra pagal bendrojo ugdymo programas dirbančiose mokyklose turėtų būti ne mažesnė negu 18 laipsnių, o persirengimo patalpose ir dušuose ne žemesnė negu 20 laipsnių – tokia yra Higienos norma. Be to, šaltuoju metų laiku, kol neprasidėjęs šildymo sezonas, turi būti vertinama, kad temperatūros skirtumas skirtinguose patalpos aukščiuose (prie grindų ir žmogaus lygmenyje 1,1 metro aukštyje) neturėtų būti didesnis negu trys laipsniai.
„Jeigu patalpos nuolat šildomos, jeigu palaikoma reguliari temperatūra, šis skirtumas svyruoja labai nežymiai“, – sakė specialistė.
Pasak jos, nevykstant pamokoms, šildymo sezono metu šiluma gali būti prisukama, tačiau išlaikoma ne žemesnė negu 15 laipsnių – tai taip pat numato higienos norma.
„Manau, 15 laipsnių temperatūra galėtų būti palaikoma, kai pastate apskritai nėra darbuotojų. Šiuo atveju kalbant apie mokytojų ir kito personalo darbo sąlygas, gal savo žodį galėtų tarti Valstybinė darbo inspekcija?“
L. Ruškienės žodžiais, dirbant protinį darbą, tai yra turint mažą fizinį aktyvumą, šiluma kaulų nelaužo.
„Aišku, per aukšta temperatūra lygiai taip pat mažina protinės veiklos produktyvumą, kaip ir per žema, todėl reikėtų išlaikytų aukso viduriuką, kad būtų tinkama temperatūra ir mąstyti, ir fiziškai nejausti diskomforto. Kodėl Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje kalbant apie šilumą apsiribojama žemiausia riba – 18 laipsnių, klausimas atviras ir skirtas įstaigos vadovui“, – sakė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras skundų dėl netinkamo mikroklimato patalpose sulaukia kiekvienais metais, tačiau jie nėra labai dažni.
Apie vėsias patalpas Jono Graičiūno gimnazijoje yra informuotas Visuomenės sveikatos centro Kelmės skyrius.
