
Naujausios
15 eurų paskui vaiką, bet ne kiekvieną
Šiauliuose iš neformaliojo vaikų švietimo krepšelio dalybų šiemet išbrauktos Savivaldybės įstaigos. 15 eurų krepšelis paskui vaiką nukreiptas tik į privačias ar valstybės įstaigas. Miesto Tarybai tvarką siūlo keisti Vyriausybės atstovė apskrityje Asta Jasiūnienė. Ji įžvelgia pažeistus teisės aktus.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Mama iškėlė problemą
A. Jasiūnienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog problemą iškėlė viena mama. Jos sūnūs mokosi Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokykloje. Vienas iš jų lanko Savivaldybės biudžetines įstaigas: plaukimo mokyklą „Delfinas“, Futbolo akademiją.
Pernai, kai krepšelį galima buvo nukreipti ir vienai iš Savivaldybės įstaigų, tėvai prioritetą suteikė „Delfino“ plaukimo mokyklai. Plaukimo treniruotės tada per mėnesį kainavo 4 eurus. Kai nebėra galimybės krepšelio skirti, tėvams mokesčių našta smarkiai išaugo. Už plaukimo treniruotes tenka mokėti 17 eurų. Plius futbolo treniruotės kainuoja 8 eurus.
Moters nuomone, miesto Tarybos sprendimas eliminuoti iš krepšelio dalybų Savivaldybės įstaigas apriboja ir dalies vaikų, ir dalies paslaugos teikėjų teisę pasinaudoti valstybės skiriamomis neformaliojo švietimo lėšomis.
Vyriausybė jas skiria vaikų užimtumui didinti ir mažinti tėvų įmokoms už neformalųjį ugdymą. Panevėžys, pavyzdžiui, jas nukreipia per 100 programų remti, o Šiauliai šiuo metu – tik 52.
Šiaulietė kreipėsi ne tik į Vyriausybės atstovę, bet ir į švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę, į miesto merą Artūrą Visocką.
Pati moteris „Šiaulių kraštui“ teigė, jog miesto Švietimo skyriuje jai buvo paaiškinta: šiuo metu „Delfinas"vykdo tik formaliojo ugdymo programas, tad negalėtų gauti krepšelio lėšų.
„Jeigu norime gauti 15 eurų krepšelį, turėtume pasirinkti privataus trenerio paslaugas Sanatorinės mokyklos baseine, tai ir pasirinkimo teisę riboja, kodėl turėtume trenerį keisti? – piktinosi mama. – Vieni vaikai, pasirinkdami būrelį, gali pasinaudoti valstybės lengvata, kiti – ne.“
Įžvelgia pažeidimą
„Manau, mama turi pagrindo piktintis“, – teigė Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje A. Jasiūnienė.
Kovo 4 dieną Vyriausybės atstovė surašė teikimą miesto Tarybai svarstyti klausimą dėl neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos pakeitimo.
Vyriausybė, įvesdama neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, sudarė galimybę lėšas skirti visiems šio švietimo programų vykdytojams, išskyrus bendrojo lavinimo mokyklas. Pastarosios gauna mokinio krepšelį, kuriame yra sudėtos lėšos ir neformaliajam ugdymui – 5 eurai per mėnesį.
„Išimtis yra tik bendrojo lavinimo mokyklos, bet Šiaulių miesto savivaldybė persistengė – užkirto kelią valstybės tikslines lėšas gauti visoms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra Savivaldybė“, – komentavo Vyriausybės atstovė.
Jos nuomone, taip pažeidžiamos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos lėšų skirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo nuostatos.
„Pagal jas turi būti vadovaujamasi visuotinumo principu, – pabrėžė A. Jasiūnienė. – Teisę lėšas gauti turi kiekvienas vaikas, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiekvienas neformaliojo vaikų švietimo paslaugos teikėjas, vadovaujantis lygiateisiškumo principu.“
Tvarkos apraše dar yra nurodoma, jog lėšos skiriamos, jeigu paslaugos teikėjas mažina tėvų įmokas.
Vyriausybės atstovės teikimą miesto Taryba turi apsvarstyti per mėnesį.
Privačiai iniciatyvai – svarbi parama
Prieš savaitę vykusioje spaudos konferencijoje privačių sporto, šokių klubų vadovai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai džiaugėsi sulaukę valstybės paramos.
Iki šiol klubai buvo išlaikomi tik tėvų lėšomis, nors veikla užima šimtus miesto vaikų. Pavyzdžiui, Dainų šventėse Šiauliams atstovauja ir miestą reprezentuoja privačių klubų išugdyti šokėjai, nes Savivaldybė neturi choreografijos mokyklos.
Krepšelio lėšas galima skirti darbo užmokesčiui ir ugdymo priemonėms įsigyti, tačiau ne visi tėvų įmokas mažins.
„Tėvų taryba nusprendė, kad mokesčių nemažinsime, – sakė šokių klubo „Flamingas“ vadovė Daina Svirskytė. – Bet dabar jiems apranga nekainuos, kelionių į varžybas išlaidas dengsime, surengsime vasaros stovyklą.“
Aurimas Laurinaitis, parkūro klubo vadovas, teigė, jog būtent galimybė gauti krepšelį paskatino Šiauliuose pradėti veiklą. Tėvams nereikės mokėti jokio mokesčio. Tikimasi išsilaikyti vien iš krepšelio, kurį atsineša 179 vaikai.
„Turime išskirtinę sporto šaką, į kurią galime iš gatvės pritraukti vaikus, – pabrėžė A. Laurinaitis. – Bet ji labai brangi, daug kainuoja įranga, tėvai nebūtų įstengę mokėti.“
Savivaldybininkų argumentai
Vaidas Bacys, mero patarėjas, informavo, jog šiemet krepšelio lėšų miestas gauna 390 tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kad jomis galės pasinaudoti apie 2 600 vaikų, lankančių ne Savivaldybės įstaigas. Pastarąsias lanko 7 000 vaikų.
V. Bacys pabrėžė, jog Savivaldybės įstaigos nėra nuskriaustos. Šiemet gauna padidintą finansavimą neformaliojo ugdymo programoms vykdyti – iš viso 6 milijonus eurų biudžeto lėšų.
Palygino, jog Savivaldybės neformaliojo ugdymo įstaigas lankantys vaikai sulaukia kur kas didesnės paramos, nei 15 eurų krepšelį gaunantys: „Vienam vaikui vidutiniškai skiriama 100 eurų per mėnesį, plius išlaikoma visa įstaigos infrastruktūra. Tėvai moka 4 eurus per mėnesį – tai nėra daug.“
Asta Lesauskienė, Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėja, pabrėžė Savivaldybės nuostatą krepšelio lėšomis skatinti veiklų įvairovę, palaikyti iniciatyvas.
Iš viso jau yra įregistruotos 57 neformaliojo vaikų švietimo paslaugos teikėjų, tarp jų ir laisvųjų mokytojų, programos. Jose dalyvauti registravosi jau 2200 vaikų.
Nelygiomis sąlygomis dirbo „neformalai“
„Jeigu yra Vyriausybės atstovės teikimas, aiškinsimės, – svarstė „Šiaulių kraštui“ Artūras Kulikauskas, miesto Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. – Bet, manau, jog lygiateisiškumo principas buvo pažeidžiamas neremiant biudžeto lėšomis neformalų.“
Palyginti su Savivaldybės įstaigomis būtent jie dirbę nelygiomis sąlygomis, nors užėmė vaikus įvairiausiomis veiklomis. Tarp jų tokiomis, kokių Savivaldybės įstaigos nesuteikia.
„Tai ir šokių studijos, ir karatė, ir ekstremalaus sporto klubai“, – vardijo politikas.
A. Kulikauskas tikino, jog šių metų biudžetą svarstant iš Savivaldybės įstaigų vadovų neišgirdęs jokių prašymų, niekas nepareiškęs, kad kuriai nors neformalaus ugdymo programai stigtų lėšų.
„Prieš vėją nepapūsi“
Dailės mokyklos direktorė Irena Šliuželienė „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog Savivaldybės skiriamų lėšų pakanka.
Mokykla be formaliojo ugdymo programos vykdo ir neformaliojo ugdymo programas. Jose dalyvauja 83 vaikai.
„Pernai tik 39 vaikai buvo mums nukreipę krepšelį, – sakė direktorė. – Tai buvo priedas priemonėms įsigyti, bet dabar nėra taip, kad negalėtume tų programų vykdyti. Savivaldybė jas finansuoja, trūkumo nejaučiame.“
Jaunųjų gamtininkų centro vadovas Gintaras Oliškevičius mano kitaip: „Apmaudu, kad nebegalime pretenduoti į 15 eurų valstybinį krepšelį. Bet toks yra Tarybos sprendimas – prieš vėją nepapūsi“.
Jo žodžiais, krepšelis buvo „didžiulė parama ugdymo kokybei gerinti“. Pernai centrui jį nukreipė 211 vaikų, per tris paskutinius metų mėnesius, kol ta tvarka taikyta, buvo gauta per 9 800 eurų.
„Dailės, muzikos, sporto mokyklų kitokia situacija nei mūsų centro ar Moksleivių namų, Jaunųjų technikų centro, nes mes vykdome vien neformaliojo ugdymo programas ir krepšelis mums būtų naudingas“, – sakė direktorius.
Savivaldybės padidintą finansavimą jis kitaip traktuoja nei savivaldybininkai.
„Finansavimą ne padidino, o atstatė anksčiau sumažintą finansavimą, nes per krizę jis mums buvo smarkiai nurėžtas“, – sakė G. Oliškevičius.
Redakcijos archyvo nuotr.
NUOMONĖ: Asta Jasiūnienė, Vyriausybės atstovė apskrityje, mano, jog Šiaulių miesto savivaldybė „persistengė“.
ARGUMENTAS: Vaidas Bacys, mero patarėjas, nuostatą neskirti krepšelio Savivaldybės įstaigoms argumentuoja padidintu jų finansavimu iš Savivaldybės biudžeto: „Skirta 6 milijonai eurų, vienam vaikui – 100 eurų per mėnesį.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PARAMA: Parkūro treneris Aurimas Laurinaitis teigia, jog krepšelio lėšos – reikšminga parama.