Naujausios
101 pretendentas
Šiauliuose šiemet vykusio konkurso rekordas – 101 pretendentas į laisvą darbo vietą. Kai kurių specialistų perteklius akivaizdus, bet ryškėja tendencija „šaudyti“ tuščiais šoviniais. Barmenai ir krovėjai veržiasi valdyti įmones su šimtais darbuotojų.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas
Pedagogų perteklius
Šiaulių Jovaro progimnazijai reikėjo socialinio pedagogo, atsiliepė 77 pretendentai. „Kai ieškojome fiziko, atėjo į konkursą trylika, bet ne septyniasdešimt, – stebisi Arvydas Kukanauza, progimnazijos direktorius. – Tiek socialinių pedagogų prikepta.“
Daugiau nei pusė atsiuntusių CV buvo be patirties, nors jos buvo reikalaujama. Pasikvietė pokalbiui 12, bet atėjo nekviestų. Viena mergina verkė: „Iš kur patirties įgyti, jeigu niekas nepriima?“
„Mes negalime mokyti dirbti, kai specialisto reikia šiandien“, – teigia direktorius.
Mokykloms socialinių pedagogų reikia po vieną.
„Artimiausiu metu jokių pedagogų netrūks, – prognozuoja A. Kukanauza. – Šalyje trečdaliu mokinių per pastaruosius kelerius metus sumažėjo. Šiauliuose kasmet mokinių mažėja po 700-800 – po vieną mokyklą išnyksta, pedagogų yra perteklius.“
Progimnazijos direktorius sako, jog šiandien į kiekvieną pedagogo specialybę turi po kelis pretendentus: „Nėra savaitės, kad negaučiau po 2–3 pasiūlymus dirbti.“
Norima patekti į valstybės tarnybą
101 pretendentas varžėsi dėl apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Migracijos tarnybos specialisto pareigų. Atlyginimas į rankas – vos per tūkstantį litų.
VPK atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė mano, jog antplūdžio sulaukta, nes nereikalauta darbo patirties. Tiko neuniversitetinis aukštasis išsilavinimas, reikalauta mokėti anglų kalbą atitinkamu lygiu.
Dar vienas Migracijos tarnybos specialisto viešas konkursas paskelbtas – ir vėl plūsta dešimtys CV.
Į vadovus eina bet kas
Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Edita Čičelienė prisimena, jog pastaraisiais metais gausiausias buvo konkursas ekonomikos vyriausiajam specialistui išrinkti. Sulaukta 20 dalyvių. Kai ieškojo teisės specialisto, CV siuntė trylika, dalyvavo – aštuoni.
Bet didžiausią nuostabą sukėlė pretendentai į Savivaldybės bendrovės „Busturas“ generalinius direktorius. Jų sulaukta net 39.
„Verti dėmesio buvo tik 7–8, – sako Gytis Skurkis, Savivaldybės atstovas bendrovės valdyboje. – Kiti – su visiškai kitokia darbo patirtimi.“
Transporto įmonės vadovu pretendavo tapti ir krovėjas, ir barmenas, ir vairuotojas, ir etnologas, ir keli teisininkai.
Rinktis gali tik iš kai kurių
Privačios įmonės taip pat sulaukia antplūdžio. 90 pretendentų vos per porą savaičių atsiuntė savo CV bendrovei „Baltik vairas“, ieškančiai strateginio gamybos valdymo skyriaus vadovo.
„Įspūdis toks, kad žmonės eina į bet kokią poziciją, – sako Jūratė Sobutienė, „Baltik vairas“ bendrovės Personalo skyriaus vadovė. – Strateginis gamybos valdymas reikalauja specifinių žinių, o neturi ne tik vadovavimo patirties, bet net gamyboje nėra dirbę. Rinktis galėtume gal tik iš dešimties, atsiuntusių CV, bet atsakinėti turėsiu kiekvienam.“
Ji svarsto, jog galbūt automatiškai iš darbo pasiūlymų tinklalapių plaukia CV pagal kodą „vadovas“.
Kai esi be patirties
Socialinio pedagogo darbo ieškojusi mergina skelbėsi, jog mėnesį sutiktų dirbti be atlyginimo. „Ką daryti, kai esi tik baigęs universitetą, o darbdaviai reikalauja patirties, – sakė ji „Šiaulių kraštui“.
Nė vieno darbdavio vis tiek nesudomino. Siuntė paraiškas švietimo įstaigų konkursams, bet tuščiai. Po pusmečio paieškų rado socialinio darbuotojo darbą, bet priimta tik dėl to, kad rekomendavo pažįstami.
Kita šiaulietė po ekonomikos bakalauro studijų darbo ieškojo pusantrų metų. Greitai baigs ir magistrantūros studijas, tačiau ekonomiste nepavyksta įsidarbinti.
Patyrė, jog konkursuose į valstybės tarnybą, galima iš anksto atspėti, kas juos laimės.
„Žiema, ateiname į konkursą su paltais, su rankinėmis, – pasakoja mergina. – O viena dalyvė – su kostiumėliu, rankose – tik asmens dokumentas ir rašiklis. Paskui paaiškėja, kad ji ir laimėjo konkursą. Tik ministerijoje laimėjo vaikinas, kuris jau ketvirtą kartą dalyvavo tos ministerijos konkursuose.“
Pažįstamiems rekomendavus, buvo priimta dirbti finansų specialisto padėjėja privačioje bendrovėje.
„Darbo biržos darbas tragiškas, – dalijasi patirtimi mergina. – Mano draugui, kuris taip pat turi aukštąjį išsilavinimą, galėjo pasiūlyti tik aplinkos tvarkymo darbus. Konsultantė jam aiškino: „Galėsite praplėsti savo akiratį.“
Jono TAMULIO nuotr.
PASIŪLYMAI: Nauja tendencija darbo rinkoje – atsiliepti į kuo daugiau darbo pasiūlymų ir pretenduoti į bet kokią poziciją.
PERTEKLIUS: Arvydas Kukanauza, Jovaro progimnazijos direktorius sako, jog mokyklai reikia tik vieno socialinio pedagogo, o darbo prašė net septyniasdešimt septyni.
NUOSTABA: Gytis Skurkis, Savivaldybės atstovas bendrovės „Busturo“ valdyboje, jos narys, stebisi, jog vežėjų įmonei pretendavo vadovauti ir barmenas, ir etnologas.
SPECIALISTĖS KOMENTARAS
Darbo yra, darbuotojų nėra
Asmeninė nuotr.
Sonata JASĖNAITĖ bendrovės „Personalo valdymo sistemos“ direktorė ir Šiaulių specialistų klubų iniciatorė, teigia, jog rasti reikalingų darbuotojų yra didelė problema:
– CV gausa, paskelbus, kad ieškome darbuotojo, nebesistebiu. 80 procentų CV siunčia tie patys žmonės. Į visas pozicijas pretenduoja: technologo ar eksporto vadovo, pardavėjo, ar kepėjo.
Galbūt iš nevilties tai daro? O gal internete yra pamokyti: kuo daugiau išsiųsi, tuo didesnė tikimybė, kad pakvies pokalbiui. Gal ir mokymo įstaigos moko: bandykite, rizikuokite.
Baigusi turizmo vadybą mergina, dirbusi pardavėja, siunčia CV į gamybos vadovo poziciją. Klausiu, kodėl? Sako: „Aš galėčiau“. Tai ne tik savęs pervertinimas. Priežastis gali būti profesijų nežinojimas.
Latvijoje visiškai kitokia situacija. Reikėjo ieškoti technikos pardavimų vadybininko, atėjo 8 CV ir visos – į dešimtuką. Ieškojome didelei įmonei administratorės su darbo patirtimi, gavome tik 6–7 CV ir nė vienos „ne į temą“.
Jeigu Lietuvoje ieškai administratorės, sulauksi 200–300 CV.
Kad Lietuvoje veržiamasi į biudžetines įstaigas, į valstybės tarnybą, nieko nuostabaus. Juk yra nuostata, jog ten rojus – nieko dirbti nereikia.
Rasti reikiamos srities profesionalą šiandien ypač sunku. Tada reikia ieškoti asmeninių savybių rinkinio: imlaus, plataus požiūrio, mokančio įvertinti pokyčius žmogaus, tikintis, jog jis sugebės tapti geru specialistu.
Darbuotoją, dirbantį primityvų darbą, apmokyti užtenka kelių valandų. Jų yra, bet jie labai dažnai keičiasi.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojų stygius įmonėse yra labai didelis. Įrengimai yra šiuolaikiški, automatizuoti, robotizuoti. Staklininkas ar frezuotojas turi mokėti ir anglų kalbą, ir IT išmanyti.
Šiaulių įmonėse yra tokių įrengimų, kurie vieninteliai – Baltijos šalyse ar net Europoje. Prie jų tinka dirbti IT specialistai, tačiau jie baigę studijas svajoja dirbti IT kompanijoje, kaip „Apple“, bet ne prie staklių gamykloje.
Vidutinės grandies vadovų situacija dar sudėtingesnė. Jų yra tiek, kiek yra. Į tą poziciją negali ateiti žmogus be patirties. Arba jis ateina iš apačios – iš savo įmonės, arba iš panašios įmonės.
Krizė padarė savo – įmonės nebegalėjo išlaikyti specialistų. Jie emigravo, o susigrąžinti sunku. Nors dabar jau yra grįžtančių: ir projektuotojų, ir technologų, ir logistikos specialistų. Bet grįžta jie tik dėl paaugusių vaikų, nes nori, kad jie mokytųsi Lietuvoje.
Sunkiausia situacija yra su aukšto lygio vadovais. Toks žmogus arba turi savo verslą, arba jau dirba geroje kompanijoje. Lieka tik „medžioklė": persivilioti iš ten, kur tokio lygio įmonės vadovų koncentracija yra didesnė.
Paradoksas – aplink vis girdime, jog nėra darbo, o darbuotojų trūkumas didelis. Tai valstybės problema.
Apie ką, pavyzdžiui, yra tokia specialybė, kaip verslo vadyba? Apie nieką. Amato nėra. Jeigu įgyji gerą žinių rinkinį, tai gali dirbti pardavimų vadybininku. Bet ir tam dar reikia asmeninių savybių rinkinio.
Tarp to 101 ieškančio darbo, kad ir be patirties, visada yra vienas, kurio akys dega. Todėl darbdaviams reikėtų su žmonėms susitikinėti, tokius atrasti ir išsiugdyti specialistą savoje įmonėje.
