Gra­fo pro­vai­kai­čiai: ne­gra­žu do­va­ną par­da­vi­nė­ti

Rū­pi rū­mų li­ki­mas

"Mes, gra­fo Vla­di­mi­ro Zu­bo­vo, pro­vai­kai­čiai, su­si­do­mė­ję se­ka­me vie­šu­mo­je pa­si­ro­dan­čią in­for­ma­ci­ją apie Zu­bo­vų (Didžd­va­rio) rū­mų, ku­riuo­se pa­sta­rai­siais me­tais vei­kė Šiau­lių uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­tas, atei­tį.

Mū­sų pro­se­ne­lis gra­fas Vla­di­mi­ras Zu­bo­vas 1921 me­tais Rū­mus do­va­no­jo Šiau­lių mies­tui. Do­va­no­jo kar­tu su di­de­le vie­šą­ja bib­lio­te­ka, ku­rią pa­ts įstei­gė 1900 me­tais, jai už­leis­da­mas ant­rą­jį Rū­mų aukš­tą.

Tar­pu­ka­riu juo­se vei­kė Šiau­lių mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ja, po­ka­riu – ki­tos su švie­ti­mu su­si­ju­sios įstai­gos, iš ku­rių il­giau­siai – mi­nė­ta­sis Šiau­lių uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­tas, prieš tai va­din­tas Dai­lės fa­kul­te­tu.

Mus pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja, kad per­rink­to Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko rin­ki­mi­nė­je pro­gra­mo­je yra toks tei­gi­nys: "siek­si­me įkur­ti kul­tū­ri­nį-in­te­lek­ti­nį me­no sklai­dos ir trau­kos cent­rą gra­fo Zu­bo­vo rū­muo­se".

To­kiam iš­rink­to­jo me­ro sie­kiui vi­sa­pu­siš­kai pri­ta­ria­me. Mie­lai da­ly­vau­tu­me dis­ku­si­jo­je, koks tas cent­ras ga­lė­tų bū­ti.

Kiek ži­no­me, da­bar­ti­niu me­tu tur­ti­nės tei­sės į Rū­mus pri­klau­so Šiau­lių uni­ver­si­te­tui, o ar­ti­miau­sio­je atei­ty­je jas pe­rims Vil­niaus uni­ver­si­te­tas. Pra­šy­tu­me šių gar­bin­gų aka­de­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų taip pat at­si­žvelg­ti į pir­map­ra­dį is­to­ri­nį fak­tą, kad Rū­mai bu­vo mū­sų pro­se­ne­lio pa­do­va­no­ti Šiau­lių mies­tui, ir leis­ti juos pe­rim­ti mies­to sa­vi­val­dy­bei.

Ti­ki­mės, kad ir atei­ty­je Rū­mai tar­naus švie­ti­mo ir kul­tū­ros reik­mėms.

To­kio po­bū­džio veik­la juo­se vy­ko dau­giau nei šim­tą me­tų."

Ko­vo 25 die­ną Šiau­lių uni­ver­si­te­to rek­to­riui pro­f. Da­riui Šiau­čiū­nui, Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­riui pro­f. Ar­tū­rui Žu­kaus­kui, Šiau­lių mies­to sa­vi­va­ly­bės me­rui Ar­tū­rui Vi­soc­kui, Šiau­lių mies­to kul­tū­ros ir me­no dar­buo­to­jams ad­re­suo­tą vie­šą laiš­ką pa­si­ra­šė gra­fo Vla­di­mi­ro Zu­bo­vo pro­vai­kai­čiai skulp­to­rė Da­lia Zu­bo­vai­tė-Pa­lu­kai­tie­nė, ar­chi­tek­tas Vy­tau­tas Zu­bo­vas, pia­nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas.

Tar­nau­ti mies­to po­rei­kiams

"Šiau­lių kraš­tas" su­si­sie­kė su gra­fo Vla­di­mi­ro Zu­bo­vo pro­vai­kai­čiu pia­nis­tu Ro­ku Zu­bo­vu.

– Be­veik prieš šim­tą me­tų ma­no pro­tė­viai Zu­bo­vai po že­mės re­for­mos Lie­tu­vo­je ap­si­spren­dė pa­do­va­no­ti Šiau­liams sa­vo pa­grin­di­nę re­zi­den­ci­ją.

Is­to­ri­ja, ku­rią įkū­ni­ja Zu­bo­vų rū­mai Šiau­liuo­se, yra tik­rai la­bai se­na, ir nuo to lai­ko daug kar­tų kei­tė­si ir san­tvar­kos, ir val­džios, ir rū­mų pa­skir­tis.

Ta­čiau, iš­gir­dus, kad rū­mai ga­li bū­ti par­duo­ti ar pri­va­ti­zuo­ti, pa­ma­nė­me, kad, žvel­giant iš mo­ra­li­nės pu­sės, bū­tų la­bai ne­gra­žu gau­tą do­va­ną par­da­vi­nė­ti.

Ypač, kad "do­va­ną" per­duo­dant bu­vo pa­si­ra­šo­mi ir do­ku­men­tai, ku­riais bu­vo sie­kia­ma už­tik­rin­ti, kad ir rū­mai, ir par­kas tar­naus mies­tui. Taip pat, pri­si­me­nant, kaip smar­kiai ka­rai su­nio­ko­jo Šiau­lius, no­ri­si ti­kė­ti, kad rū­mai iš­lie­ka svar­biu sai­tu ir su mies­to is­to­ri­ja, ir kul­tū­ra. La­bai no­ri­si, kad jie ir to­liau tar­nau­tų mies­to po­rei­kiams, bū­tų at­vi­ri žmo­nėms.

Taip, reak­ci­jos iš uni­ver­si­te­tų ne­su­lau­kė­me jo­kios. Bet ži­nant, kaip sun­kiai vyks­ta su­si­jun­gi­mo pro­ce­sas, ir kaip net stra­te­gi­niuo­se rei­ka­luo­se yra la­bai daug neaiš­ku­mų, gal bū­tų ir sun­ku ti­kė­tis, kad bus rū­pi­na­ma­si to­kiais ma­žais da­ly­kais.

Laiš­kas bu­vo la­biau mo­ra­li­nis pri­mi­ni­mas apie tam tik­rus is­to­ri­nius da­ly­kus.

– Man as­me­niš­kai la­biau­siai no­rė­tų­si, kad rū­mai bū­tų gy­vi. Kad jie pri­klau­sy­tų šiau­lie­čiams.

Man la­bai su­dė­tin­ga neį­si­gi­li­nus sam­pro­tau­ti, ko­kius po­rei­kius ge­riau­siai ga­lė­tų rū­mai at­liep­ti. Bet aki­vaiz­du, kad Auš­ros alė­jo­je kon­cent­ruo­ja­si svar­būs Šiau­lių kul­tū­ros ob­jek­tai: tai ir Kul­tū­ros cent­ras, ir "Po­li­fo­ni­jos" sa­lė. Rū­mus įtrau­kus į kul­tū­ros lau­ką, čia ga­lė­tų for­muo­tis kū­ry­bi­nė Šiau­lių šir­dis.

Bet konk­re­tūs po­rei­kiai, ma­nau, ge­riau­siai su­pran­ta­mi me­ni­nin­kų ir kul­tū­ri­nin­kų bend­ruo­me­nei ir, la­bai vi­liuo­si, mies­to sa­vi­val­da taip pat gir­di jų bal­są.

– Ma­nau, svar­biau­sia šiuo me­tu pa­siek­ti, kad rū­mai ne­tap­tų tei­si­nių gin­čų ob­jek­tu. Ne­ži­nau pa­dė­ties, bet ne vie­na­me Lie­tu­vos mies­te esa­me pa­ty­rę is­to­ri­jų, ka­da gin­čuo­se už­mirš­ta­me pra­smes ir tik sie­kia­me sa­vo tei­sy­bės per­ga­lės.

Gal­vo­čiau, kad rei­kia vi­so­mis įma­no­mo­mis prie­mo­nė­mis steng­tis pa­lai­ky­ti dia­lo­gą tarp pa­sta­to sa­vi­nin­ko (su­pran­tu, kad juo vis dar yra Šiau­lių uni­ver­si­te­tas) ir mies­to sa­vi­val­dos. Čia ypač svar­bų vaid­me­nį ga­li su­vai­din­ti bū­tent Šiau­lių me­ni­nin­kų ir kul­tū­ri­nin­kų vi­suo­me­nė, jei­gu ji, aiš­kiai iš­sa­ky­da­ma sa­vo lū­kes­čius, pa­dė­tų Sa­vi­val­dy­bei ge­riau­siu įma­no­mu bū­du įveik­lin­ti rū­mus.

Dar ne­rea­ga­vo­me, biš­kį už­siė­mę esa­me ki­tais rei­ka­lais. Ko­kia ta reak­ci­ja ma­no­te tu­rė­tų bū­ti?

Man sam­pro­tau­ti, kas konk­re­čiai tu­rė­tų įsi­kur­ti Zu­bo­vų rū­muo­se, yra šiek tiek keb­lo­ka. Pri­si­pa­žin­siu – nie­ka­da vi­du­je ne­bu­vau, o Šiau­liuo­se bū­da­mas vis pa­si­gro­žė­da­vau rū­mais nuo "Po­li­fo­ni­jos" sa­lės priei­gų, kur te­ko daug kar­tų kon­cer­tuo­ti.

– Jau mi­nė­jau, kad Šiau­liams, mies­tui, ku­ris taip smar­kiai bu­vo su­griau­tas ka­ro me­tais, tu­rė­tų bū­ti ypač svar­bu iš­sau­go­ti ar­chi­tek­tū­ri­nius pa­mink­lus, pri­me­nan­čius tik­rai gra­žią ir tur­tin­gą mies­to is­to­ri­jos lai­ko­tar­pį.

Zu­bo­vai bu­vo vie­ni iš la­bai svar­bių to lai­ko­tar­pio is­to­ri­nių as­me­ny­bių, jų pa­li­ki­mas ga­lė­tų bū­ti sva­riai pa­nau­do­tas ku­riant šian­die­ni­nę mies­to ta­pa­ty­bę.

– Grės­mė yra tik­rai di­de­lė. Su drau­gais mu­zi­kan­tais ir ki­tais me­ni­nin­kais kar­tais pa­si­kal­ba­me apie pa­dė­tį Lie­tu­vo­je, pa­ly­gi­na­me ją su sa­vo ži­nio­mis apie is­to­ri­nę Lie­tu­vą.

Juk jei­gu Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se už­si­da­rys me­ni­nės kryp­ties stu­di­jos, tu­rė­si­me pra­ktiš­kai du treč­da­lius Lie­tu­vos be me­ni­nių stu­di­jų ga­li­my­bės.

Įsi­vaiz­duo­ki­te – dvi­de­šimt pir­mo­jo am­žiaus vi­du­ry­je Eu­ro­pos Są­jun­gos kles­tin­ti vals­ty­bė, taip žiau­riai su­var­žan­ti sa­vo pi­lie­čių sa­vi­raiš­kos ir kū­ry­bos ga­li­my­bes. Man tai pa­na­šu į koš­ma­riš­ką sap­ną.

Šian­dien, bai­giant tre­čią tai­kų Lie­tu­vos de­šimt­me­tį – pa­gal­vo­ki­me, to­kio il­go lais­vos ir tai­kios Lie­tu­vos pe­rio­do ne­tu­rė­jo­me jau ke­lis šim­tus me­tų – tu­rė­tu­mė­me gal­vo­ti apie atei­ties kar­tas ir jų įsi­trau­ki­mą į kū­ry­bą ir kul­tū­rą, į ga­li­my­bę iš­reikš­ti sa­ve ir pa­lai­ky­ti mies­tų ku­tū­ros ly­gį.

Kiek lai­ko mies­tas ga­li lik­ti pa­trauk­liu be kul­tū­ros šak­nų? Kiek lai­ko esan­čios ins­ti­tu­ci­jos, ne­tu­rin­čios jo­kių vie­ti­nio at­si­nau­ji­ni­mo ga­li­my­bių, ga­li iš­lik­ti ne tik "ve­ge­tuo­da­mos", bet iš tik­rų­jų kur­da­mos atei­ties mies­to vei­dą ir vi­zi­ją?

Už­siė­mę ki­tais rei­ka­lais

Lai­ki­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­to rek­to­riaus pa­rei­gas ei­nan­tis pro­fe­so­rius Da­rius Šiau­čiū­nas pa­tvir­ti­no Zu­bo­vų pa­li­kuo­nių laiš­ką ga­vęs: "Dar ne­rea­ga­vo­me, biš­kį už­siė­mę esa­me ki­tais rei­ka­lais. Ko­kia ta reak­ci­ja ma­no­te tu­rė­tų bū­ti?"

Praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį Šiau­lių uni­ver­si­te­tas "Šiau­lių kraš­tą" in­for­ma­vo, kad Ta­ry­ba priė­mė spren­di­mą, jog pa­sta­tas Auš­ros alė­jo­je bei ki­ti pa­sta­tai, ku­rių no­rė­tų ki­tos ins­ti­tu­ci­jos, bū­tų iš­lai­ko­mi uni­ver­si­te­to ir esant ga­li­my­bėms – pri­va­ti­zuo­ti. Ši po­zi­ci­ja bu­vo su­de­rin­ta su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu.

D. Šiau­čiū­no tei­gi­mu, kol kas ofi­cia­liai jo­kia ki­ta po­zi­ci­ja nė­ra pa­reikš­ta. Ta­ry­ba dar ne­si­rin­ko, po­sė­dis nė­ra su­pla­nuo­tas. Lai­ki­na­sis rek­to­rius ti­ki­si, kad po­sė­dis įvyks iki ge­gu­žės 1 die­nos.

"Ma­no­me, kad bus pa­reikš­ta ki­ta po­zi­ci­ja. Ne­ga­liu už Ta­ry­bą pa­sa­ky­ti, bet aš gal­vo­ju, kad Ta­ry­ba su­pras ir pa­reikš ki­tą. Ma­no as­me­ni­nė po­zi­ci­ja – pa­sta­tas tu­ri lik­ti mies­tui. Bet čia yra tik ma­no as­me­ni­nė nuo­mo­nė. Ži­no­ki­te, pa­gal do­ku­men­tus mes jo ir ne­tu­ri­me, jis yra Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ba­lan­se, pa­sta­tu mi­nis­te­ri­ja lei­do nau­do­tis mums."

D. Šiau­čiū­nas ma­no, kad pa­sta­tas tu­rė­tų bū­ti skir­tas me­ni­nei veik­lai: "Tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti pri­va­ti­zuo­tas, už­tver­tas ko­kiom tvo­rom, tu­ri bū­ti at­vi­ras mies­tie­čiams. Apie tu­ri­nį ne­ga­liu sa­ky­ti."

Vy­riau­sy­bei įgy­ven­di­nant uni­ver­si­te­tų tink­lo per­tvar­ką, nu­ma­to­ma, kad nuo lie­pos 1 die­nos Šiau­lių uni­ver­si­te­tas taps Vil­niaus uni­ver­si­te­to Šiau­lių aka­de­mi­ja.

Sei­me jau pra­dė­tas svars­ty­ti nu­ta­ri­mo "Dėl Šiau­lių uni­ver­si­te­to reor­ga­ni­za­vi­mo pri­jun­gi­mo prie Vil­niaus uni­ver­si­te­to bū­du" pro­jek­tas.