1940 metų kapeika – dalelytė Lietuvos istorijos

Nus­te­bi­no me­tai

V. Var­nas pa­sa­ko­ja, kad prieš po­rą sa­vai­čių, kol dar ne­bu­vo užė­ju­sios liū­tys nu­spren­dė nu­si­rau­ti čes­na­kus: "iš­ro­viau čes­na­kus, at­si­sė­dęs juos va­liau ir su­bliz­gė­jo kaž­kas aky­se. Iš kar­to at­pa­ži­nau, kad čia ru­siš­ka ka­pei­ka, bet ten, dar­že, be aki­nių bu­vau, tai pa­si­žiū­rė­jau, at­ro­do, 1948, ar 1949 me­tai už­ra­šy­ti, pa­skui pa­rė­jęs aki­nius už­si­dė­jau, žiū­riu ten ga­le nu­lis. 1940 me­tai."

Vy­ras tei­gia, kad se­niau ta vie­ta prie jų na­mų, bu­vo pie­va ir tik prieš dve­jus me­tus pa­si­da­rė dar­žą. Na­mas sta­ty­tas 1947 me­tais, o į jį at­si­kė­lė gy­ven­ti 1988 me­tais. "Abe­jo­ju, ar pa­ts ga­lė­jau ją ten pa­mest. Prieš mus ta­me na­me gy­ve­no pen­kios šei­mos".

V. Var­nas mo­ne­tą pa­ro­dė sa­vo pa­žįs­ta­miems, pa­klau­si­nė­jo, ką ma­no, iš kur ga­lė­jo tas pi­ni­gė­lis at­si­ras­ti.

"Ga­lų ga­le tų pi­ni­gų so­vie­ti­nių pil­ni pa­kraš­čiai. Bet pa­ts svar­biau­sias mo­men­tas yra me­tai – ką tie me­tai sa­ko? 1940 me­tais dar Sme­to­na bu­vo ir li­tai bu­vo. Ir dar Lie­tu­va ne­bu­vo So­vie­tų Są­jun­gos su­dė­ty. Tik vė­liau ten nu­va­žia­vo par­si­ve­žė "Sta­li­no sau­lę" ir pa­si­bai­gė eg­zis­ta­vi­mas Lie­tu­vos. Kad ji kaž­ko­kią ver­tę tu­rė­tų, tai aš ne­la­bai įsi­ti­ki­nęs, bet svar­biau­sia, kad tie me­tai yra Lie­tu­vos iš­brau­ki­mas, mes pra­ra­dom ne­prik­lau­so­my­bę. Ir va toks la­bai įdo­mus mo­men­tas: to­je ka­pei­ko­je yra vi­sa mū­sų 50 me­tų oku­pa­ci­ja ir dar 30 me­tų lais­vo­je Lie­tu­vo­je", – tei­gia V. Var­nas.

Ki­ta mo­ne­tos ypa­ty­bė – ji neat­ro­do kaip aš­tuo­nias­de­šim­ties me­tų se­nu­mo.

"Aš iš že­mių esu iš­trau­kęs daug vi­so­kių, ypač ru­siš­kų ka­pei­kų, tai vi­sos jos su­rū­di­ju­sios. O ta at­ro­do kaip nau­ja. Kaip ji ga­lė­jo bū­ti gi­liai že­mėj, kaip ji ne­su­rū­di­jo? Gal tais 1940 me­tais tru­pu­tį ko­kio auk­so įdė­jo, kaž­ko­kio tau­res­nio me­ta­lo", – svars­to vy­ras.

Tiks­lus ti­ra­žas ne­ži­no­mas

Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jaus Is­to­ri­jos sky­riaus mu­zie­ji­nin­kas-spe­cia­lis­tas An­ta­nas Jan­kū­nas ma­no, kad to­kia mo­ne­ta ga­lė­jo bū­ti pa­mes­ta dir­bant. "Ti­ra­žas jų tiks­lus ne­ži­no­mas, bet spė­ju, kad bu­vo la­bai di­de­lis, nes 1936 me­tais to­kių pa­čių mo­ne­tų iš vi­so So­vie­tų Są­jun­go­je nu­kal­ta 132204000 vie­ne­tų. Tai­gi, jei ka­ro me­tu ir bu­vo nu­kal­ta jų per­pus ma­žiau, vis tiek 50 mi­li­jo­nų vie­ne­tų yra daug", – tei­gia jis.

A. Jan­kū­nas abe­jo­ja, kad į mo­ne­tą ga­lė­jo bū­ti įmai­šy­ta auk­so. Jos su­dė­tis – aliu­mi­nio ir bron­zos ly­di­nys. Šiuo me­tu mo­ne­ta ver­ti­na­ma įvai­riai: Lie­tu­vo­je 55 eu­ro cen­tai, už­sie­ny­je – iki 3 do­le­rių.

Pra­si­dė­jus so­vie­tų oku­pa­ci­jai, 1940 me­tų spa­lį gre­ta li­to įves­ti rub­liai. Už tu­ri­mus li­tus gy­ven­to­jai iki 1941 me­tų ko­vo ga­lė­jo pirk­ti pre­kes, su­mo­kė­ti mo­kes­čius. Ta­da vie­nin­te­liais pi­ni­gais ta­po so­vie­ti­niai rub­liai. Li­tų bank­no­tai bu­vo su­de­gin­ti, si­dab­ro mo­ne­tos iš­vež­tos į Mask­vą ir iš­ly­dy­tos.

Per Vo­kie­ti­jos oku­pa­ci­ją gre­ta rub­lio cir­ku­lia­vo spe­cia­liai oku­puo­toms ša­lims iš­leis­tos mar­kės. 1944 me­tų ant­ro­jo­je pu­sė­je, so­vie­tams vėl oku­pa­vus Lie­tu­vą, mar­kės ne­te­ko mo­kė­ji­mo ga­lios, cir­ku­lia­vo tik rub­liai.