10 vasaros pavojų vaikams

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Va­sa­rą vai­kus rei­kia sau­go­ti ne tik nuo karš­čio, bet ir nuo ki­tų pa­vo­jų.
Va­sa­rą vai­kų lau­kia ne tik pra­mo­gos, bet ir ty­ko įvai­rūs pa­vo­jai. Ką da­ry­ti nu­ti­kus vie­nai ar ki­tai bė­dai, pa­ta­ria Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai.

Ap­si­nuo­di­ji­mas

Ap­si­nuo­di­jus šar­mais ir rūgš­ti­mis (sie­ros, azo­to, ac­to), dis­ti­liuo­tais naf­tos pro­duk­tais (ben­zi­nu) ne­ga­li­ma vai­ko vim­dy­ti. Kad ne­pra­kiur­tų skran­dis, rei­kia duo­ti ger­ti daug van­dens, ak­ty­vin­to­sios ang­lies, už­dė­ti šal­tą komp­re­są ant kak­lo, kad ne­pa­burk­tų bur­nos glei­vi­nė, ir sku­biai ga­ben­ti į li­go­ni­nę.

Ap­si­nuo­di­jus vais­tais, gry­bais, au­ga­lais rei­kia su­kel­ti vė­mi­mą, ta­čiau ste­bė­ti, kad vai­kas neužsp­ring­tų, duo­ti ger­ti daug van­dens, ak­ty­vin­to­sios ang­lies (jei vai­kas ne­pra­ra­do są­mo­nės), pa­gul­dy­ti ant šo­no, tik­rin­ti pul­są, jei rei­kia da­ry­ti dirb­ti­ną kvė­pa­vi­mą ir ne­del­siant ga­ben­ti į li­go­ni­nę.

Gal­vos trau­ma

Va­žiuo­jant dvi­ra­čiu, rie­du­čiais, ried­len­te bū­ti­nai vai­kui tvir­tai už­se­ki­te šal­mą ir kū­no ap­sau­gas. Jei­gu vai­kas su­si­tren­kė, su­trenk­tą vie­tą vė­sin­ki­te šal­tu bu­te­liu ar le­du­kais. Jei vai­kas stip­riai su­si­tren­kė gal­vą (pa­ki­to el­ge­sys, py­ki­na, svaigs­ta gal­va), ga­ben­ki­te pas gy­dy­to­ją pa­tik­rin­ti.

Sken­di­mas

Vai­kus van­duo trauk­te trau­kia, tad jų ne­ga­li­ma iš­leis­ti iš akių, net jei van­dens tel­ki­nys ne­di­de­lis ir ne­gi­lus. At­min­ki­te, vai­kas ga­li pri­ger­ti net ir tri­jų cen­ti­met­rų gy­lio tel­ki­ny­je, pen­kių lit­rų ki­bi­re.

Bū­ti­nai iš­mo­ki­te ir re­gu­lia­riai pa­si­kar­to­ki­te, kaip gai­vin­ti ne­bek­vė­puo­jan­tį­jį. Ypač jei nu­ken­tė­ju­sy­sis yra nau­ja­gi­mis ar vai­kas iki 18 me­tų, bū­ti­na ne­del­siant pra­dė­ti gai­vin­ti. Pa­ban­džius tai at­lik­ti 2 mi­nu­tes, kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir to­liau tęs­ti gai­vi­ni­mą.

Gai­vi­ni­mo ABC. Pir­miau­siai at­ver­ki­te ke­lią orui. Pa­gul­dy­ki­te ant nu­ga­ros, švel­niai at­loš­ki­te nu­ken­tė­ju­sio­jo gal­vą ran­ka ant kak­tos, pra­žio­dy­ki­te kel­da­mi žan­di­kau­lį. Pa­tik­rin­ki­te, ar kvė­puo­ja – ju­da krū­ti­nė, gir­di­mas ir jun­ta­mas kvė­pa­vi­mas pri­dė­jus skruos­tą. Tam rei­kia iki 10 se­kun­džių. Jei bur­na su­ža­lo­ta, rei­kia gai­vin­ti per no­sį.

Ant­ra – už­tik­rin­ki­te kvė­pa­vi­mą. Ap­žio­ki­te bur­ną, kad ne­lik­tų tar­pų, ir už­spaus­ki­te no­sį. Įpūs­ki­te oro žiū­rė­da­mi, ar pa­ky­la krū­ti­nė. Jei pa­ky­la, dar kar­tą įpūs­ki­te. Jei ne­ky­la, pa­kar­to­ki­te pir­mą pro­ce­dū­rą. Per mi­nu­tę rei­kia įpūs­ti 20 kar­tų. Jei dar kar­tą at­li­kus pir­mą pro­ce­dū­rą ne­pa­vyks­ta įpūs­ti oro, gai­vin­ki­te taip, lyg kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se bū­tų sve­tim­kū­nis.

Tre­čia – už­tik­rin­ki­te krau­jo­ta­ką. At­li­kę du veiks­min­gus įpū­ti­mus įver­tin­ki­te nu­ken­tė­ju­sio­jo krau­jo­ta­ką čiuop­da­mi pul­są jo kak­le, žas­te, kirkš­ny­je, ban­dy­ki­te iš­girs­ti šir­dies dar­bą. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo šir­dis pla­ka 60 (vai­kų nuo 75–80) ir dau­giau kar­tų per mi­nu­tę, išo­ri­nio šir­dies ma­sa­žo ne­rei­kia. Ki­tu at­ve­ju pra­de­da­mas išo­ri­nis šir­dies ma­sa­žas: del­nai vie­nas ant ki­to de­da­mi ant krū­tin­kau­lio tarp spe­ne­lių, ran­kos per al­kū­nes lai­ko­mos iš­ties­tos, pa­spau­di­mai grei­ti, 2 cm gy­lio, at­lie­ka­mi ne ran­kų jė­ga, o kū­no. At­li­ki­te apie 100 pa­spau­di­mų per mi­nu­tę.

Gai­vi­na­ma tol, kol nu­ken­tė­ju­sy­sis at­si­gaus ar at­vyks grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba.

Su­žei­di­mai žai­di­mų aikš­te­lė­se

Nors tai vai­kys­tė­je neiš­ven­gia­ma, vis dėl to vai­kus ga­li­ma ap­sau­go­ti nuo ypač rim­tų su­žei­di­mų, kai jie krin­ta iš aukš­tai ant kie­to pa­vir­šiaus.

Jei pa­tys įren­gia­te žai­di­mų aikš­te­lę, pa­si­rū­pin­ki­te ir minkš­tu pa­grin­du. Ki­tais at­ve­jais įver­tin­ki­te aikš­te­lių sau­gu­mą. Ran­ki­nė­je nau­din­ga tu­rė­ti ne­di­de­lę vais­ti­nė­lę.

Pa­vo­jai au­to­mo­bi­ly­je

Va­sa­rą ak­tua­lūs du da­ly­kai – per­kai­ti­mas ir per­ša­li­mas dėl kon­di­cio­nie­riaus.

Ne­su­da­ry­ki­te di­de­lio tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mo lau­ke ir vi­du­je. Vai­ką ren­ki­te na­tū­ra­laus pluoš­to dra­bu­žiais, duo­ki­te ger­ti daug van­dens, ne­lai­ky­ki­te il­gai au­to­mo­bi­ly­je, jei karš­ta, o su kon­di­cio­nie­riu­mi el­ki­tės kuo at­sar­giau. Sė­dy­nė­je už nu­ga­ros ir gal­vos pa­ties­ki­te ge­rai drėg­mę su­ge­rian­čią na­tū­ra­lią me­džia­gą (pa­vyz­džiui rankš­luos­tį) ir re­gu­lia­riai keis­ki­te. Nie­ka­da jo­kiais at­ve­jais vai­ko ne­pa­li­ki­te vie­no au­to­mo­bi­ly­je – jam bet ku­rią aki­mir­ką ga­li kas nors nu­tik­ti, pa­vyz­džiui, jis ga­li už­spring­ti, stip­riai iš­si­gąs­ti ar­ba tap­ti nu­si­kal­ti­mo au­ka.

Sau­lės pa­vo­jai

Vai­kai, daug lai­ko bū­da­mi lau­ke, gau­na tris kar­tus dau­giau sau­lės spin­du­lių nei suau­gu­sie­ji. Dėl per il­go ar neat­sar­gaus bu­vi­mo sau­lė­je vė­liau, jau suau­gus, ga­li iš­si­vys­ty­ti odos vė­žys. Sau­go­ki­te jų ode­lę.

Vai­kai taip pat ga­li pa­tir­ti ši­lu­mos smū­gį, ypač spor­tuo­da­mi karš­tą die­ną. Po­žy­miai ga­li at­si­ras­ti stai­ga ar vė­liau – tai py­ki­ni­mas, troš­ku­lys, vi­du­ria­vi­mas, gal­vos svai­gi­mas, mie­guis­tu­mas, su­tri­ku­si koor­di­na­ci­ja, rau­me­nų trau­ku­liai, są­mo­nės ne­te­ki­mas, ga­lin­tis pa­si­baig­ti ne­tgi mir­ti­mi.

Jei vai­kas per­kai­to, rei­kia at­ver­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus ir at­vė­sin­ti vai­ko kū­ną – nu­neš­ti jį į pa­vė­sį, vė­sin­ti šal­tu van­de­niu, duo­ti ger­ti vė­saus van­dens ir ga­ben­ti į li­go­ni­nę.

Vabz­džių įgė­li­mai

Er­kė­mis per­duo­da­mos li­gos, aler­gi­nės reak­ci­jos į įgė­li­mus – ga­na daž­nai pa­si­tai­kan­tys at­ve­jai. Vi­sa­da pra­var­tu pa­si­rū­pin­ti pre­ven­ci­nė­mis prie­mo­nė­mis.

Net ir nea­ler­giš­kam žmo­gui ga­li bū­ti pa­vo­jin­gas vabz­džio įgė­li­mas į bur­ną ar ryk­lę, pa­vyz­džiui ge­riant. Įvy­kus vie­ti­nei reak­ci­jai at­si­ra­dęs pa­ti­ni­mas ga­li už­blo­kuo­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus, žmo­gus ga­li už­dus­ti. Taip pat ga­li pa­si­reikš­ti ana­fi­lak­si­nis šo­kas – tin­ti vei­das, pri­kim­ti ar švokš­ti bal­sas. Kuo grei­čiau su­gir­dy­ki­te an­ti­his­ta­mi­ni­nių vais­tų, skir­tų aler­gi­jai slo­pin­ti.

Pa­si­me­ti­mas

Ar vai­kas lik­tų vie­nas na­mie, ar ne­ty­čia pa­si­mes­tų, la­bai svar­bu, kad jis ži­no­tų, kaip elg­tis įvy­kus ne­lai­mei ar iš­ki­lus pa­vo­jui: kaip kvies­tis pa­gal­bos, ką da­ry­ti, jei la­bai iš­si­gan­do. Kuo anks­čiau iš­mo­ky­ki­te vai­ką tar­ti sa­vo var­dą ir pa­var­dę, ei­da­mi į vie­tą, kur jis ga­li pa­si­mes­ti, prie dra­bu­žė­lių ar kak­lo pa­puo­ša­lo pri­se­ki­te ženk­lą su var­du, pa­var­de ir te­le­fo­no nu­me­riu.

Jei vai­kas pa­si­me­tė, grei­tai su­bur­ki­te ko­man­dą, ku­ri jums pa­dė­tų jo ieš­ko­ti, ir kreip­ki­tės į gel­bė­to­jus, pri­žiū­rė­to­jus, ap­sau­gą ar po­li­ci­ją. Pa­gal­vo­ki­te, kur vai­kas ga­lė­jo nuei­ti, pa­vyz­džiui, gal grį­žo prie au­to­mo­bi­lio. Bū­ti­nai kas nors tu­ri lik­ti vie­to­je, iš kur vai­kas išė­jo.

Žai­bai ir stip­rus vė­jas

Ne­re­tai už­mirš­ta­me, ko­kia pa­vo­jin­ga gam­tos ga­lia. Rei­kė­tų kuo anks­čiau vai­kus mo­ky­ti sau­giai elg­tis aud­ros me­tu. Jei žai­buo­ja ras­ti ge­rą prie­globs­tį, o jei jo nė­ra – at­vi­rą vie­tą, kuo la­biau pri­tūp­ti ir su­si­gūž­ti.

Van­dens spor­tas

Van­de­ny­je gel­bė­ji­mo­si lie­me­nės pri­va­lo­mos, net jei vai­kas iš pa­žiū­ros sė­di sau­giai val­ty­je tarp ma­mos ir tė­čio. Pra­mo­gau­jant van­dens sli­dė­mis ar mo­to­cik­lais, rei­kia dė­vė­ti gal­vos ir kū­no ap­sau­gas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.