(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook


Išsėtinė sklerozė nebūna vienoda

2011 m. vasario 1 d.
Ilona Šnarienė

Į Šiaulių apskrities išsėtinės sklerozės draugiją Vidą Kniurienę ir Reginą Šimkienę atvedė ta pati liga — išsėtinė sklerozė. Moterys skirtingai apibūdina jas klastingai užklupusios ligos simptomus, tvirtindamos, jog nėra dvejų vienodų išsėtinės sklerozės atvejų.

Svarbiausia — neužsisklęsti

Ponia Vida pirmuosius ligos simptomus pajuto būdama 45 metų. Moteris sako nemaniusi, kad jaunyste alsuojačiame amžiuje galima sirgti tokia žiauria liga, kuri paralyžavo veidą, sutrikdė regėjimą ir pakirto kojas. Laiku suteikta medikų pagalba išgelbėjo nuo paralyžiaus ir gražino akių šviesą, tačiau silpnumas kojose niekur nedingo.

„Vos kiek pavargstu, taip kerta slipnumas per kojas, kad paeiti negaliu. Tada turiu pailsėti, o norėdama atsistoti — įsikabinti ir palaukti, kol šiek tiek palengvės, o tada jau galiu eiti“, — dalijasi kasdienybės akimirkomis ponia Vida.

Nustačius ligos diagnozę, poniai Vandai į parankę pakibo ištikima išsėtinės sklerozės palydovė — depresija. Moteris abejoja ar be dukterų palaikymo jai būtų pavykę atsikratyti slogių minčių ir noro „nieko neveikti“. Išlydėjusios mamą į sanatoriją, jos rašė laiškus, prašydamos pagalvoti apie augančias anūkėles, kurioms reikalinga močiutės meilė.

„Išsėtine skleroze sergu jau penkeri metai, o dukros dar ir dabar manimi nepamiršta pasirūpinti“, — džiaugiasi moteris.

Ne tik artimieji išgyveno dėl ponios Vidos. Darbdavys, vos tik sužinojęs kuo serga jo darbuotoja, taip pat susirūpino dėl moters sveikatos, patarė neišeiti iš darbo ir stengtis neužsidaryti tarp keturių sienų su savo liga.

„Liga — ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia nelikti vienam su savo liga, geriausia išeitis — ieškoti likimo draugų“, — užtikrina moteris.

Ligai tramdyti — skirtingi keliai

Kitai moteriai — poniai Reginai — pirmieji ligos simptomai pasireiškė kaskart pasikartojančiais galvos svaigimais, į kuriuos ji nekreipė didelio dėmesio. Netekusią sąmonės moterį rado bendradarbiai. Medikams nustačius ligos diagnozę, moteris troško pamatyti savo ateitį — žmogų, sergantį išsėtine skleroze. Palatoje kartu gulėjusi moteris niekaip negalėjo suvaldyti nuolatinio drebėjimo. „Paklausiau gydytojos, ar tai mano ateitis, tačiau ji atsakė, kad aš būsiu kitokia“, — prisimena ponia Regina.

Nors dabar yra daug medikamentų, darančių ligos eigą pozityvią, ponia Regina sako, jog nepajėgė atsispirti kaimynės pasiūlymui išbandyti žolelių.

Apsilankė pas vieną iš garsių žolininkių, kuri skyrė jai tinkamų žolelių. Ponios Reginos gydytoja neprieštaravo pacientės pasirinkimui.

„Man žolelės tiko, tereikėjo laikytis žolininkės nurodymų. Ne visos žolelės surinktos Lietuvoje. Auksinę Marijos žolelę žolininkė parsiveža iš Sibiro platybių. Ypač patinka apynys, gebantis nuraminti nervų sistemą bei pagerinti apetitą. Arbatėles, padedančias atsikratyti priepuolių, geriu du kartus per metus: baigiantis vasarai ir prasidėjus pavasariui“, — pasakoja ponia Regina.

Jos likimo draugė Vida griežtai laikosi visų medikų nurodymų: vengia bulvinių bei miltinių pateikalų, riebaus bei kepto maisto, valgo daug daržovių, negeria kavos, kartą per metus sveikatai pastiprinti gulasi į ligoninę. Žolelėmis ji sako nepasitikinti: „Kkasdien leidžiuosi vaistus, be kurių neišvengčiau galvos skausmo priepuolių, lydinčių pykinimo ir vėmimo“.

„Aš valgau viską, tačiau saikingai, nes turiu saugoti ligotas savo kepenis. Daktarė pabara dėl mažo svorio, tačiau, kad ir kaip stengiuosi, nepavyksta priaugti. Nuo kasrytinio galvos skausmo bei žemo kraujo spaudimo ginuosi kavos puodeliu“, — prieštarauja draugei ponia Regina.

Liga ribų nepripažįsta

Anot pašnekovių, kiekvienam sergančiajam išsėtinė sklerozė pasireiškia įvairiais negalavimais, o ligos simptomai — klajojantys bei „mėgstantys“ paūmėjimus. Moterys dėkingos likimui dėl neprogresuojančios ligos formos, leidžiančios vaikščioti, paimti šaukštą į rankas, apkabinti artimą, matyti jų akyse džiaugsmą.

„Ligos diagnozė — tai paskata dar labiau save mylėti“, — tvirtina pašnekovės. Jų žodžiais, baiminantis nuovargio klaidinga manyti, jog būtina kuo mažiau judėti. Gyvenimiška patirtis įrodė, kad stingstančiam kūnui labai padeda masažai, gydomoji mankšta, baseinas. Visa tai ne tik slopina ligos simptomus, bet ir mažina nuovargį, pakelia nuotaiką.

„Būryje draugų geros nuotaikos niekada netrūksta, svarbiausia — kad neatimtų proto“, — vieningai ištaria moterys .

PASIRINKIMAS: „Ligos diagnozė — paskata dar labiau save mylėti“, — tvirtina Vida Kniureinė (kairėje) su likimo drauge Regina Šimkiene.

Autorės nuotr.

Dienos populiariausi

LENKIJA — VIS DAR IMPERIJA?

2011 m. vasario 1 d.
lankomiausias

Gyventojų pasitikėjimas pelnomas darbu

2011 m. vasario 1 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas