(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Sukrėtimai padėjo atrasti širdies kelią

2017 m. kovo 18 d.
Pak­laus­ta, kaip ją pri­sta­ty­ti, dvie­jų vai­kų ma­ma, 34-erių me­tų šiau­lie­tė Jur­gi­ta Gri­nie­nė ne­sud­ve­jo­ja: „Gy­ve­nan­ti šir­di­mi, at­vi­ra pa­sau­liui“. Anks­čiau gy­ve­nu­si iš iner­ci­jos, nuo­lat gal­vo­ju­si „Ką pa­sa­kys ki­ti žmo­nės?“, su­si­rū­pi­nu­si vi­su pa­sau­liu, da­bar mo­te­ris la­biau­siai my­li sa­ve. Suk­rė­ti­mai jos gy­ve­ni­me pa­dė­jo at­ras­ti šir­dies ke­lią.Tai vė­liau­sias po­kal­bis prie ar­ba­tos puo­de­lio Šiau­lių „Cent­ro šo­ko­la­di­nė­je“, kai už lan­go jau įžieb­ti nak­ti­niai bul­va­ro ži­bin­tai...

Rašytojas Vytautas Almanis: dabar žemė, kaimas su numeriu – kaip lageriuose

2017 m. kovo 18 d.
Ak­me­nės ra­jo­no val­džia guo­dė­si: Vie­šu­čių kai­mo nie­kaip ne­ga­li­me pa­nai­kin­ti, nors ten se­niai nie­kas ne­be­gy­ve­na. Iš­tuš­tė­ję kai­mai tik sta­tis­ti­ką jau­kia, iš­krai­po rea­lų že­mė­la­pį, žiū­rėk, dar ir lė­šų pa­rei­ka­laus. Toks yra vals­ty­bi­nis po­žiū­ris. „Nė­ra ko šniurkš­čio­ti dėl emig­ra­ci­jos, te­gul va­žiuo­ja nors į Ma­da­gas­ka­rą. Jei­gu kai­mas su­nai­kin­tas, jei ap­lin­kui tik Kai­ka­rio ar Kar­baus­kio že­mės, Lie­tu­vos čia nė­ra. Bet aš pa­ts tu­riu lai­ky­ti iki pa­sku­ti­nio“, – ti­ki­na pa­sku­ti­nis Vie­šu­čių kai­mo...

Maskvą iškeitė į Šiaulius

2017 m. kovo 10 d.
Mei­lės emig­ran­tė – taip sa­ve va­di­na Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Re­gio­ni­nio bib­lio­te­kų veik­los ir va­dy­bos sky­riaus ve­dė­ja Eka­te­ri­na Pra­ka­pe­ne. Prieš dau­giau nei 20 me­tų mo­te­ris su šei­ma per­si­kė­lė iš Ru­si­jos sos­ti­nės Mask­vos į Šiau­lius, juos va­di­na sa­vo na­mais.Šiau­lių „Cent­ro šo­ko­la­di­nė­je“ su Eka­te­ri­na bend­rau­ja­me gurkš­no­jant „Ka­ra­liš­ką“ ka­pu­či­no ka­vą.
– Kaip iš Mask­vos at­si­dū­rė­te Šiau­liuo­se?– Esu mei­lės emig­ran­tė – iš­te­kė­jau už lie­tu­vio, ki­lu­sio iš Šiau­lių...

Muzikos pakerėtas tėvas Zevertas

2017 m. kovo 4 d.
Po dar­bo Šiau­lių pri­klau­so­my­bės li­gų cent­ro įkū­rė­jas, va­do­vas ir gy­dy­to­jas psi­chiat­ras 71-erių El­man­tas Pra­nas Ze­ver­tas mu­zi­kuo­ja ba­ja­nu. Pot­rau­kį mu­zi­kai pa­ju­tęs dar vai­kys­tė­je, vi­są gy­ve­ni­mą jis bu­vo ak­ty­vus šo­kė­jas ir dai­ni­nin­kas. „Ne al­ko­ho­lis, o mu­zi­ka tu­ri kur­ti lai­mės en­dor­fi­nus“, – sa­ko me­di­kas.Išt­rūk­ti po­kal­biui apie po­mė­gius E. P. Ze­ver­tui su­dė­tin­ga – Šiau­lių pri­klau­so­my­bės li­gų cent­re trūks­ta net ke­tu­rių gy­dy­to­jų, įstai­gos va­do­vui ten­ka dirb­ti už juos vi­sus...

Kazimieras – daugiau negu vardas

2017 m. kovo 4 d.
Šian­dien – šv. Ka­zi­mie­ro die­na, dar va­di­na­ma ir Ko­var­nių die­na. Lie­tu­vos glo­bė­jo, vie­nin­te­lio Lie­tu­vos šven­to­jo var­das nyks­ta – per de­šimt­me­tį Šiau­liuo­se re­gist­ruo­tas tik vie­nas Ka­zys ir vie­nas Ka­zi­mie­ras. Nė vie­nos Ka­zi­mie­ros.Lo­ty­niš­kos kil­mės Ka­zi­mie­ro var­das ver­čia­mas „daug pa­sa­kan­tis, iš­min­tin­gas“. Šven­ta­sis Ka­zi­mie­ras (1458–1484 m.) yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vos šven­ta­sis. Dėl sa­vo pa­mal­du­mo ir do­ro gy­ve­ni­mo šven­tuo­ju pa­skelb­tas 1602 me­tais...

Makaronų tiltai išlaiko didžiules apkrovas

2017 m. kovo 4 d.
Šiau­liuo­se, Sta­sio Šal­kaus­kio gim­na­zi­jo­je, ket­vir­ta­die­nį pir­mą kar­tą vy­ko na­cio­na­li­nio sta­ty­bos iš ma­ka­ro­nų čem­pio­na­to „Ma­ka­ro­nų til­tai 2017“ at­ran­kos tur­ny­ras. Var­žy­bų tiks­las – su­konst­ruo­ti kuo stip­res­nį til­tą iš ma­ka­ro­nų. Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, to­kia kū­ry­ba su­tei­kia in­ži­ne­ri­nių pa­grin­dų.Pa­ke­lis spa­ge­čių ir ke­tu­ri plas­ti­li­no ga­ba­lė­liai – iš to­kių me­džia­gų per 45 mi­nu­tes na­cio­na­li­nio čem­pio­na­to da­ly­viai tu­rė­jo su­konst­ruo­ti kuo tvir­tes­nį til­tą. Mak­si­ma­lus til­to...

Kasdienė akistata su mirtimi

2017 m. vasario 25 d.
Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jas Vik­to­ras Veng­ris – duob­ka­sys. Vy­ras at­vi­ras: veik­la, iš ku­rios jis duo­ną val­go dau­giau ne­gu dvi­de­šimt­me­tį, ne­leng­va ir fi­ziš­kai, ir psi­cho­lo­giš­kai. Prie mir­ties, prie skaus­mo pri­pras­ti neį­ma­no­ma. Pa­ty­ręs duob­ka­sys vis dėl­to pri­pa­žįs­ta, kad kai ku­rie mo­men­tai jam vis dar įdo­mūs.Jei kas prieš dau­ge­lį me­tų bū­tų pa­sa­kęs V. Veng­riui, kad jis plu­šės ka­pa­vie­tė­je, grei­čiau­siai bū­tų tik ran­ka nu­mo­jęs.
Tai atė­jo pa­ma­žu – ug­nia­ge­siu gel­bė­to­ju dir­bęs V. Veng­ris mąs­tė...

Antanas Saulaitis misiją mato ir savo krašte

2017 m. vasario 25 d.
Šiau­liuo­se pa­skai­tą apie mi­si­jas Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je skai­tęs ku­ni­gas An­ta­nas Sau­lai­tis SJ pa­brė­žia – šiuo­lai­ki­niai mi­sio­nie­riai ne gal­vo­ja: „Aš vis­ką ži­nau ir da­bar pa­mo­ky­siu tuos dur­nius, at­ver­siu tuos be­die­vius“, o iš­tie­sia žmo­nėms ran­ką ir šir­dį.Šiau­liuo­se vy­ku­sio­je Stu­den­tų atei­ti­nin­kų žie­mos aka­de­mi­jo­je pa­skai­tą apie mi­si­jas Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ko­je skai­tė ku­ni­gas A. Sau­lai­tis SJ, ro­dy­da­mas fo­tog­ra­fi­jas šmaikš­čiai, gy­vai ir vaiz­din­gai pa­sa­ko­jo apie...

Įrašas į kultūros istoriją

2017 m. vasario 25 d.
Kel­miš­kis mo­ky­to­jas, fo­tog­ra­fas, fil­mų kū­rė­jas Val­das Kan­čaus­kas bu­vo pa­kvies­tas dirb­ti Šo­kių die­nos vi­deo­re­ži­sie­riu­mi 2013 me­tų res­pub­li­ki­nė­je dai­nų šven­tė­je. 2014 me­tais jis dir­bo Pa­sau­lio lie­tu­vių dai­nų šven­tė­je. Kel­mė­je ma­žai kas apie tai ži­no­jo. Val­das ne­bu­vo pa­kvies­tas į Sa­vi­val­dy­bę, kur pa­gerb­ti Dai­nų šven­tės da­ly­viai ir ko­lek­ty­vų va­do­vai. Re­ži­sie­rius li­ko už kad­ro. Bet di­džiuo­ja­si, kad iš­liks Lie­tu­vos kul­tū­ros is­to­ri­jo­je.Kel­mė­je ne­daug kam ži­no­mas Val­das...

Vitališka spalvų tėkmė

2017 m. vasario 18 d.
Vi­ta Ža­ba­raus­kai­tė – ryš­ki as­me­ny­bė, Šiau­lių dai­li­nin­kė, ryš­kūs, įsi­min­ti­ni jos pa­veiks­lai, tad ne­nuos­ta­bu, kad daug tų pa­čių da­ly­kų krin­ta žmo­nėms į akis: kar­to­ja­si jai skir­ti epi­te­tai, cha­rak­te­ris­ti­kos, pa­veiks­lų api­bū­di­ni­mai, pa­lai­ko­mos le­gen­dos, esą Vi­ta yra la­bai pa­slap­tin­ga, ne­tgi mis­tiš­ka as­me­ny­bė. Pa­vyz­džiui, kad ji ne­ga­lin­ti ne­šio­ti laik­ro­džių, nes jie tuoj pat išei­na iš ri­kiuo­tės, kad strin­ga kom­piu­te­riai, kad ne­va ji leng­vai ra­ga­nau­jan­ti.
Vi­sa – dėl tų žalz­ga­nų akių...

Vi­lius Pu­ro­nas pri­si­žai­dė iki 70-mečio ju­bi­lie­jaus

2017 m. vasario 18 d.
Nuo sve­čių ir svei­kin­to­jų lū­žo bib­lio­te­kos ant­ra­sis aukš­tas. Tarp jų – ma­žiau­siai trys Šiau­lių eks­me­rai, ma­žiau­siai dvie­jų re­li­gi­nių kon­fe­si­jų ku­ni­gai, bi­čiu­liai, ger­bė­jai. Tik prie­šų ne­bu­vo nė vie­no. Opo­nen­tams V. Pu­ro­nas skirs at­ski­rą lai­ką pa­si­kal­bė­ti ir at­sa­ky­ti į rū­pi­mus klau­si­mus va­sa­rio 22 die­ną 13 va­lan­dą.
V. Pu­ro­nas su­ge­bė­jo gau­sy­bę svei­kin­to­jų kū­ry­biš­kai iš­nau­do­ti net ir per sa­vo ju­bi­lie­jų: sie­kė dau­giau­siai Lie­tu­vo­je gar­bės raš­tų ga­vu­sio žmo­gaus re­kor­do. Ar pa­sie­kė –...

Seržas: kasdien darykime po mažą gerą darbą

2017 m. vasario 18 d.
„La­biau­siai ver­ti­nu ši­tuos or­di­nus“, – ro­dy­da­mas megz­ti­nį, mo­ki­nių gau­siai ap­kli­juo­tą šir­de­lė­mis, šyp­so­si Ser­ge­jus Sta­pon­kus, drau­gų va­di­na­mas Ser­žu. Šiau­lie­tis Ge­gu­žių pro­gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­jas, skau­tų va­do­vas bus ap­do­va­no­tas Gab­rie­lės Pet­ke­vi­čai­tės-Bi­tės me­da­liu „Tar­nau­ki­me Lie­tu­vai“ už sa­va­no­rys­tės kul­tū­ros sklai­dą Lie­tu­vo­je.Ser­žas iš­kart at­si­pra­šo, jei po­kal­bį Šiau­lių „Cent­ro šo­ko­la­di­nė­je“ ga­li su­trik­dy­ti te­le­fo­no skam­bu­čiai – de­ri­na­mos de­ta­lės...

Du dubenėliai Krišnos

2017 m. vasario 11 d.
Tre­čia­die­nio po­pie­tė. Šiau­lių pės­čių­jų bul­va­re skam­ba mant­ra „Ha­rė Kriš­na“. Gru­pe­lė vaiš­na­vų, ku­riuos mes va­di­na­me kriš­nai­tais, mant­rą pa­ly­di mu­zi­kos inst­ru­men­tų garsais. Vie­šas mant­ros gie­do­ji­mas lai­ko­mas ge­riau­siu dar­bu vi­suo­me­nei.Šian­dien kriš­nai­tus fil­muo­ja praei­viai mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, o so­viet­me­čiu mė­tė iš uni­ver­si­te­tų, so­di­no į ka­lė­ji­mus, kan­ki­ni­mus iš­tvė­rė ne vi­si. Kriš­nai­tai ban­do iš­sau­go­ti sa­vo tra­di­ci­jas ir da­ly­tis tuo, ką tu­ri.
In­diš­kų prie­sko­nių kva­pas...

Kelius į pasaulį atvėrė sportas ir laiškai

2017 m. vasario 11 d.
BMX dvi­ra­čių spor­to pra­di­nin­ką Lie­tu­vo­je, tre­ne­rį Al­ber­tą Rim­šą nuo vai­kys­tės vi­lio­jo to­li­mi kraš­tai. Pri­si­lies­ti prie ki­tų ša­lių kul­tū­ros mo­kyk­lo­je pa­dė­da­vo su­si­ra­ši­nė­ji­mas su vai­kais iš įvai­rių ša­lių, vė­liau į ne­to­li­mą už­sie­nį ke­lius nu­tie­sė dar­bas, o Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, su­si­ra­ši­nė­ji­mo drau­gų at­si­ra­do ir to­li­miau­siuo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se.
Bai­gęs Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą, A. Rim­ša įsi­dar­bi­no Šiau­lių pre­ci­zi­nių stak­lių in­ži­nie­riu­mi. Įmo­nės dar­buo­to­jams...

Janina Ališauskienė: „Keistuoliai yra miesto prieskoniai“

2017 m. vasario 4 d.
Šiau­lių mies­to kul­tū­ros cent­ras „Laip­tų“ ga­le­ri­ja į mies­tą nu­ta­rė pa­žvelg­ti ki­taip – pa­ste­bė­jo ir pa­kal­bi­no ei­li­nius su­tik­tus žmo­nes, už­fik­sa­vo jų is­to­ri­jas. Ne­se­niai ge­riau­sia me­tų kul­tū­ros cent­ro va­do­ve pri­pa­žin­ta ir „Auk­si­niu fe­nik­su“ ap­do­va­no­ta ga­le­ri­jos va­do­vė Ja­ni­na Ali­šaus­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si – kul­tū­ra pra­tur­ti­na kiek­vie­ną.Im­bie­ri­nė ar­ba­ta su py­ra­gė­liu Šiau­lių „Cent­ro šo­ko­la­di­nė­je“. Ga­le­ri­jos „Laip­tai“ di­rek­to­rė J. Ali­šaus­kie­nė po­kal­biui prie ar­ba­tos...

Akimirkų žvejys

2017 m. vasario 4 d.
Šiau­lių uni­ver­si­te­to ga­le­ri­jo­je pri­sta­to­ma ryš­kaus jau­no­sios kar­tos fo­to­me­ni­nin­ko Eu­ge­ni­jaus Barz­džiaus kū­ry­ba. Jo pa­var­dė Lie­tu­vo­je pir­mą­kart gar­siau nu­skam­bė­jo 2013 me­tais, kai fo­tog­ra­fi­nės do­ku­men­ti­kos cik­las „Pel­kės der­lius“ Niu­jor­ke pel­nė pres­ti­ži­nio kon­kur­so „PDN Pho­to An­nual 2013“ lau­rus stu­den­tų ka­te­go­ri­jo­je ir JAV ski­ria­mą Mar­ty Fors­cher sti­pen­di­ją už in­dė­lį į hu­ma­nis­ti­nę fo­tog­ra­fi­ją.Da­bar pu­sę pa­sau­lio ap­ke­lia­vęs „Pel­kės der­lius“...

Šiaulių kultūros centre – retos meno rūšies paroda

2017 m. vasario 4 d.
Po­pie­riaus kar­pi­niai – ypa­tin­go kruopš­tu­mo ir ati­du­mo rei­ka­lau­jan­ti me­no rū­šis, tu­rin­ti gi­lias tra­di­ci­jas Ry­tų ša­ly­se. Lie­tu­vo­je kar­pi­niai XIX am­žiu­je iš­po­pu­lia­rė­jo Dzū­ki­jo­je, il­gai­niui pa­skli­do po ki­tus re­gio­nus. Kar­pi­niais bu­vo puo­šia­mi bal­dai, iš po­pie­riaus ne­tgi bu­vo kar­po­mos užuo­lai­dos.
K. Na­vic­ko kar­pi­niuo­se vy­rau­ja re­li­gi­niai, gam­ti­niai, tau­to­sa­ki­niai mo­ty­vai, juo­se pa­slėp­ti dai­nų, vai­kiš­kų žai­di­mų, pa­tar­lių siu­že­tai. Ju­ve­ly­riš­kai...

50 rudų atspalvių

2017 m. sausio 28 d.
Ne­si­bai­gian­tys pa­plū­di­miai. Van­de­ny­no purs­lai. Vė­jas plau­kuo­se ir gal­vo­je. Uo­los. Mar­so kan­jo­nai, rai­bu­liuo­jan­tys pen­kias­de­šim­čia ru­dų at­spal­vių. To­kia lau­ki­nė Fuer­te­ven­tu­ra – Is­pa­ni­jai pri­klau­san­ti Ka­na­rų sa­ly­no sa­la At­lan­to van­de­ny­ne. No­rint pa­bėg­ti nuo lie­tu­viš­kos žie­mos, tai to­bu­li va­sa­ros kon­ser­vai su tro­pi­nių vai­sių ir jū­rų gė­ry­bių sko­niu.Keis­tas te­le­por­ta­ci­jos jaus­mas: tem­pe­ra­tū­ros mi­nu­są pa­kei­tė pliu­sas, snie­go pus­nis – smė­lio pus­nys, nuo šal­čio...

Kelmiškiai audžia tautinį kostiumą

2017 m. sausio 28 d.
2017-ie­ji Lie­tu­vo­je pa­skelb­ti Tau­ti­nio kos­tiu­mo ir Pi­lia­kal­nių me­tais. Ta pro­ga Kel­mės kul­tū­ros cent­ro cent­re au­džia­mos Kel­mės kraš­to ska­ros ir ki­tos tau­ti­nio kos­tiu­mo de­ta­lės.
Re­no­vuo­ta­me Kel­mės kul­tū­ros cent­re at­si­ra­do vie­tos tre­joms stak­lėms. Do­va­no­to­mis stak­lė­mis iš Šve­di­jos že­mai­tiš­ką ska­rą au­džia Ama­tų stu­di­jos va­do­vė Ire­na Ar­laus­kie­nė.
Ki­tas stak­les ap­me­tu­si ir jau au­di­mą pra­dė­ju­si Kel­mės kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja An­ge­lė...

Šventvietės primena turtingą lietuvių praeitį

2017 m. sausio 28 d.
Jo­niš­kio kraš­te dar yra žmo­nių, me­nan­čių pa­da­vi­mų apie skrai­dan­čius eže­rus, vel­nių ko­vo­se mė­to­mus ak­me­nis, ra­ga­nas, šven­tus kal­nus. Jų pa­sa­ko­ji­mai, dve­jų me­tų eks­pe­di­ci­jos ir ar­chy­vi­niai duo­me­nys su­dė­ti į kny­gą „Se­no­sios Lie­tu­vos švent­vie­tės. Jo­niš­kio ra­jo­nas“. Jo­je pa­mi­nė­tos ir ap­ra­šy­tos net 225 švent­vie­tės.
Kai 2014 me­tais Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jus su­ren­gė Šiau­rės Lie­tu­vos mi­to­lo­gi­niam pa­vel­dui skir­tą kon­fe­ren­ci­ją, ji pro­fe­so­riui Vy­kin­tui Vait­ke­vi­čiui ta­po...

Dienos populiariausi

Švietimo laukia didelės permainos

2017 m. kovo 21 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. kovo 21 d.
daugiausiai komentuotas