(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Aklo meistro portretas virtuvės interjere

2010 m. balandžio 10 d.
„Aš laimingas. Viską padariau, ką norėjau. Viską nupaišiau ir parašiau“, — sako vienas ryškiausių XX amžiaus Lietuvos grafikų Eduardas Juchnevičius, neseniai apdovanotas kultūros ir meno premija „už meistriškai atliktus, modernius ir ekspresyvius darbus“. Pats autorius atsiimti apdovanojimo neatvyko. „Šiaulių krašto“ žurnalistai sunkiai sergantį meistrą aplankė jo namuose.
Dailininkas mus pasitinka savo virtuvėje, kurios langai išeina į bulvarą. Tačiau pats meistras pastaruoju metu į bulvarą nebeina. Sunkiai serga. Be to, yra beveik aklas. Meistras...

Kolekcininkų namuose sugyvena šiandiena ir senovė

2010 m. balandžio 10 d.
Lygumuose (Pakruojo rajonas) gyvenančių kolekcininkų Algimanto ir Vilmos Bartkų namuose šalia šiuolaikinių daiktų rikiuojasi tokie, kurie kelis kartus vyresni už šeimininkus. Kovo pabaigoje Bartkai dalį savo kolekcijos eksponavo miestelio seniūnijoje.
Lygumų seniūnaitis ir šeimos galva Algimantas Bartkus suranda ir laiko, ir pinigų senovinių daiktų, ypač kariškų, kolekcijai.
Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų daiktų, ginklų kolekcija Bartkų svečiams krenta į akis, vos pamačius židinį. Žmona Vilma ant jo sukomponavo ir įvairių rūšių durtuvus, ir autentišką kepurę, ir laiko apgadintą...

Kariška kasdienybė ir prancūziška virtuvė

2010 m. balandžio 10 d.
Šiauliuose dislokuoto NATO oro policijos misiją atliekančio prancūzų junginio vadas pulkininkas leitenantas Sebastien Vallette puikiai jaučiasi ir danguje, ir virtuvėje. Namuose vadas kulinarinius darbus dalijasi su žmona, o būdamas misijoje išbando lietuvišką virtuvę.
Su Prancūzijos karinių oro pajėgų (KOP) junginio vadu susitikome dėl „Dienos recepto“ (jo receptą rasite paskutiniame puslapyje -- red. past.). Vadas nė kiek nenustebo dėl tokio prašymo: kulinarija jam — nesvetima. Bet pokalbis taip išsiplėtė, kad nuodėmė buvo nepapasakoti...

Velykė iš ledo

2010 m. balandžio 3 d.
Prieš porą dienų jis pamatė, kad per žiemą lauke laikytoje senoje vonioje yra ledo luitas. Ledas vonią sulaužė.
Kalvis pagalvojo, kad leisti ledui ištirpti būtų nei šis, nei tas. Prisiminė, kaip jo draugai specialiai važiuoja į ledo skulptūrų simpoziumus, kalvio prašo pagaląsti kaltus. O A. Martinaičiui ir važiuoti nereikia — ledas kieme. Beliko į pagalbą pasikviesti dukras Damilę ir Viliją.
Velykų boba iš ledo išskaptuota trečiadienį.
A. Martinaitis savo kieme anksčiau iš sniego yra nulipdęs 3 metrų aukščio skulptūrą „Perkūno dievaitis“.

Eterio naujokė kratosi sekso simbolio etiketės

2010 m. balandžio 3 d.
Kas bendro tarp TV3 „Auksinių svogūnų“ bei „Vaikų balso“ apdovanojimų ceremonijų ir laidos „Šeimų dainos“? Visus šiuos televizinius projektus vienija viena vedėja — serialo „Naisių vasara“ aktorė Agnė Grudytė-Guobienė. Dar visai neseniai tik siauram ratui buvusi žinoma Šiaulių universiteto aktorystės studentė drąsiai žengia pripažinimo ir sėkmingos televizinės karjeros link. — Prieš akis trys įspūdingi televizijos projektai. Kuris jums pačiai įdomiausias? — Negaliu išskirti kurio nors vieno — visi įdomūs savaip. „Šeimų dainos“ — projektas, kuris, priešingai nei likę du, tęsis ne vieną...

Jaunimui Tatarstane nedarbas negresia

2010 m. balandžio 3 d.
„Miestas, kuriame gamina „Kamazus“. Taip už dviejų tūkstančių kilometrų esančią savo gimtinę pristatė studentai iš Tatarstano, Naberežnyje Čelny pedagoginio instituto. Į Kelmę paminėti teatro dienos atvykę teatro studijos „Kliuč“ jaunieji aktoriai sakė nesibaimina, kad baigę studijas gali negauti darbo. Daugelis jų jau šiandien dėsto studijuojamą dalyką mokyklose.
Su Kelmės mažojo teatro artistais ir vadovu studentai, priklausantys pedagoginio instituto teatro trupei „Kliuč“, susipažino viename mėgėjų teatrų festivalyje Rusijoje. Patiko lietuvių...

Deimantinę stotelę pora pasiekė drauge

2010 m. balandžio 3 d.
Timofejus ir Marija Murnikovai susituokė vos tik susipažinę ir jau šešiasdešimt metų per gyvenimą eina kartu. Šį savaitgalį jie ir artimieji švęs ne tik Velykas, bet ir deimantines jų vestuves.
Jeigu Gilaičiuose (Šiaulių rajonas) gyvenančių Murnikovų, švenčiančių deimantines vestuves, paklausite, kiek gi reikia draugauti, kad vėliau drauge ilgai išgyventum, galite išgirsti jus stulbinantį atsakymą. Juk Timofejus ir Marija vakare susipažino, rytą arkliais išvažiavo gyventi drauge, jų santuoka trunka jau šešiasdešimt metų.
Ši dviejų žmonių nors ir nelengvo, bet...

Trys savaitės pasaulio pakraštyje

2010 m. kovo 27 d.
Keturios paros lėktuvuose, oro uostuose ir viešbučiuose, beveik 20 tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos ir trys savaitės bei beveik penki tūkstančiai kilometrų namelyje ant ratų. Tokios buvo šiųmetinės kelmiškės Nijolės Stamburienės atostogos pasaulio pakraštyje, Naujojoje Zelandijoje, prieš keletą metų oficialiai pripažintoje gražiausia pasaulio valstybe.
Kelionę pasaulio pakraštyje kelmiškė Nijolė Stamburienė su Naujoje Zelandijoje gyvenančiais draugais buvo suplanavę iki smulkmenų.
„Norėjau kuo daugiau pamatyti, todėl nusprendėme išsinuomoti namelį ant ratų ir...

Darbščios rankos sukuria grožį

2010 m. kovo 27 d.
Lygudų kaimo (Šiaulių raj.) gyventoja Kazimiera Satkauskienė žiemos vakarais lipdo originalius gėlių vazonus, o gėlių priaugina visiems Gruzdžių miestelio želdynams.
Apskritais ir kampuotais akmenukais, jūros kriauklėmis, įvairiaspalviais karoliukais, spalvotomis sagutėmis, kitomis detalėmis aplipdytų vazonų, kuriuose auga įvairiausios gėlės, gausu Gruzdžių seniūnijos kabinetuose, salėje.
Kazimiera Satkauskienė juos daryti ėmėsi prieš kelerius metus, panaudodama įvairią plastikinę maisto produktų tarą.
„Užtepu vieną sluoksnį parduotuvėje pirktu sausuoju mišiniu...

Apie Lietuvą, kuriai daugiau nei tūkstantis metų

2010 m. kovo 27 d.
Kražių kolegijoje apie keturias valandas kalbėjo Londono Metropolitano universiteto lektorius Aivaras Lileika. Pranešėjas, universitete skaitantis paskaitas apie informacines technologijas, Kražiuose pasakojo tų technologijų pagalba rastą ir sukauptą informaciją apie Lietuvą, kuriai kur kas daugiau negu tūkstantis metų ir kuriai iš tikrųjų reikėtų vadintis garbingu Sarmatijos vardu.
Pasak paskaitininko, yra mažoji ir didžioji tikrovė. Didžiausia bėda, kad mes gyvename mažosiose tikrovėse.
Kas yra istorija? Tiesė, datos, skaičiai...

„Myliu taip, kad atrodo, mano kraujas“

2010 m. kovo 20 d.
Vieną vakarą Ingrida į namus iš mokyklos parsivedė keturiolikmetį Justiną. Po savaitės su vyru Albinu aplankė berniuko seseris, gyvenančias vaikų globos namuose. Mergaitės klausė: „Gal ir mus visam pasiimsit?“ Šiandien kelmiškių Ingridos ir Albino Rukšėnų namai pilni gyvybės. „Myliu taip, kad atrodo, mano kraujas,“ — sako Ingrida. O vaikai, mamos namuose kartais neturėję ką valgyti, džiaugiasi turėdami viską, apie ką svajojo.
Erdvus, ką tik suremontuotas namas Kelmės pakraštyje. Pasitikti išbėga Aušrelė. Jauniausioji Rukšėnų šnekutė. Norėjo, kad globėjai duotų jai...

Ištrūkusi iš rato

2010 m. kovo 20 d.
Oficialūs pareigūnai mane vadina emigrante, tėvai — varle keliauninke, o aš save — pasaulio gyventoja. Džiaugiuosi, kad man pavyko ištrūkti iš to visuomenės reikalaujamo rato — vidurinės baigimas, studijos universitete, geras darbas, šeima, vaikai, geras automobilis. Gimiau ir užaugau Šiauliuose, 2006-ųjų vasarą baigiau Didždvario gimnaziją. Būdama abiturientė per daug nesidomėjau studijomis užsienyje, ir tada siautusi mada ir požiūris, kad būtinai reikia pasirinkti specialybę su perspektyva, lipti vienas kitam ant galvos, kad užsitikrintum gerą...

Kelionė į Rytus, arba Kalėdos Somalio piratų vandenyse

2010 m. kovo 20 d.
Aplankęs daugelį valstybių, radviliškietis, Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivio „Deltuva“ kapitonas Arūnas Bružas septynis mėnesius trukusią kelionę į Rytus prisimena kaip laimingai pasibaigusį nuotykį. Laivo įgulai pavyko išvengti susitikimo su piratais. „Šiaulių kraštas“ siūlo kapitono dienoraščio ištraukas. „Deltuvos“ kapitonas
Latvija. Liepoja. Laivų remonto gamykla. Atplaukėme į gamyklą spalio mėnesio pradžioje, o dabar jau lapkričio vidurys. Atsibodo tas laivo remontas. Kai užsieniečiams papasakoji, kad pati įgula remontuoja laivą, ne visi tuo tiki...

Džiaugsmo atneša balandžiai

2010 m. kovo 13 d.
Kad ir už dešimčių kilometrų paleisti, šie balandžiai visada grįžta namo — į sodybą Šiaulių rajone, Pakuršėnių kaime. Edmundas Ratkus juos augina ir džiaugiasi jais daugiau kaip trisdešimt metų.
Edmundas atveria balandinės duris. Ramus karvelių burkavimas prityla, padidėja šurmulys, bet jie neskuba lėkti iš savojo namo. Neskuba gal todėl, kad žiemą retai paleidžiami, taigi ir primiršę, kas jų laukia už to į dangaus melsvumą kviečiančio durų stačiakampio.
Dabar į lauką jie nėra dažnai išleidžiami ne dėl šaltokų orų. Ir speigas balandžiams nėra baisus, jeigu jie sotūs ir netrūksta vandens...

Portugališka žiema

2010 m. kovo 13 d.
„Sniegą kartais pamato tik šalies šiaurė. Man penki laipsniai šilumos jau yra kai kas žiauraus“,–pasakoja solidaus amžiaus gidė.
Bent jau kol kas tiesioginių skrydžių, jungiančių Lietuvos oro uostus su Lisabona, nėra. Tad norint nukakti iki labiausiai į Vakarus nutolusios Europos valstybės, tenka naudotis jungiamaisiais skrydžiais. Kelionė, kurios metu reikia įveikti daugiau nei 3 600 km, gali šiek tiek prailgti, nes vien ore praleidi apie 5-6 valandas. Guodžia nebent tai, kad nuskrisi dviem valandom „pajaunėjęs“–Lietuvos ir...

Nuotraukose išliko žmonių veidai ir miestelio istorija

2010 m. kovo 13 d.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys Fotografijos muziejus saugo gausią fotografo Jono Kinčino kolekciją. Šiemet, pažymint šio fotografo 110-ąsias metines, paroda buvo pristatyta ir gimtuosiuose Viekšniuose (Mažeikių rajonas). J. Kinčinas, tarsi metraštininkas, kruopščiai fiksavo ir išsaugojo miestelio bei jo gyventojų kasdienybę.
Pasak Fotografijos muziejaus vedėjos Jurgos Sokienės, kiekvieno miesto ar miestelio gyvenime svarbią vietą užėmė fotografas. Viekšniuose toks buvo Jonas Kinčinas — pirmasis miestelio fotografas profesionalas...

Lipdytoja

2010 m. kovo 6 d.
Tautodailininkė Asta Ginčienė lipdo iš molio. Gabalėlis prie gabalėlio, ir gimsta žvilgsnį traukiantys kūrinėliai.
Ginkūnuose gyvenanti tautodailininkė Asta Ginčienė lipdo iš molio.
Gabaliukas jo prie gabaliuko, ir į aukštį stiebiasi vaza. Arba randasi puodas. Arba dar koks nors gražus dirbinėlis. Vien rankomis — nepasitelkiant jokios technikos
Asta nežiedžia. Kartą pas patyrusią keramikę kuršėniškę keramikę Virgiliją Silvestrą Šufinskienę ji pabandė žiesti. Patyrusi meistrė stebėjo jos darbą, o paskui tarė: „Vaikeli, ne tu molį valdai, o molis...

Dainų kūrėjas iš Šilutės

2010 m. kovo 6 d.
Šilutėje gyvenantį Marijų Budraitį pažįsta ne tik šiauliečių grupių „Vairas“, Jonis“ vyrai, atlikėjas Gytis Paškevičius, Algimantas Butnorius. Ramiame, 118-ka gatvių turinčiame mieste gyvenantį dainų tekstų autorių žino kone visi Lietuvos dainininkai. Marijus yra ir dažnas šiauliečių renginių vedėjas, miesto himno autorius.
M. Budraitis išleido vieną poezijos knygą „Naktigonė“ ir parašė per 200 dainų. Jas suskaičiavo jo bičiuliai.
Poezija ir dainų tekstai, sakė jis, yra du skirtingi dalykai. Jų neįmanoma sulyginti, kaip ežero, upės ar jūros.
Pirmuosius tekstus parašė S...

Starkoniai garsėjo gerais ūkininkais ir pokštais

2010 m. kovo 6 d.
Kraštotyrininkės Rimos Žemrietaitės surašytoje Starkonių kaimo (Pakruojo rajonas) istorijoje užfiksuotas ne tik kasdieninis to meto žemdirbių gyvenimas, bet ir jaunimo pramogos, pokštai. Išdaigomis jaunieji starkoniečiai išsiskyrė iš aplinkinių kaimų.
Starkoniai — nuošalus, senas kaimas, prieš dešimtmečius garsėjęs visoje apylinkėje vėjo malūnų bei gandrais, kurių priskrisdavo pilnos pakluonės. Senoliai pasakoja, jog kaip tik gandrai (starkais vadinti) ir davę kaimui vardą. 19-20— ame amžiuje Starkoniuose buvo 23 sodybos.
Stambiausi kaimo ūkininkai valdė po...

Medikė žvelgia pro poezijos langą

2010 m. vasario 27 d.
Kalnelio kaime (Joniškio rajonas) gyvenanti slaugytoja Virgita Tuminienė kartais vietoj medicininių kortelių arba švirkšto į rankas ima parkerį ir užrašų sąsiuvinyje palieka eilėraščio eilutės. Prieš penkerius metus užrašai ir literatūrinės mintys kartu keliavo į Angliją, kur moteris slaugė senelius.
40-metė Virgita Tuminienė yra iš tų žmonių, kurie savyje poeziją suranda ne vaikystėje, o vėliau, kai gyvenimas atneša išbandymų, kurie suvokiami brandžiau ir giliau. Vaikystėje ir paauglystėje šalia buvo mama, močiutė ir dar trys vaikai šeimoje. Eilėraščio eilutės dėliojosi tik iš pankiško noro...

Dienos populiariausi

Akibrokštas Amerikai

2010 m. balandžio 10 d.
lankomiausias

Pievos ir laukai vėl skendi dūmuose

2010 m. balandžio 10 d.
daugiausiai komentuotas