(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Sodybą pavertė rojaus kampeliu (1)

2017 m. liepos 13 d.
Al­ma ir Sau­lius Grons­kiai į ty­kią tar­si užu­tė­kis so­dy­bą Jo­niš­ky­je at­si­kraus­tė prieš tris­de­šimt me­tų. Jo­je anuo­met gy­ve­no ži­no­mas ra­jo­ne fo­tog­ra­fas Kons­tan­ti­nas Ber­žė­nas. Iš tų lai­kų iš­li­ko tik šu­li­niai, jaz­mi­no ir aly­vos krū­mai ir vi­jok­li­nė ro­žė. Be­veik 21 aro plo­tas pa­si­kei­tė neat­pa­žįs­ta­mai: čiur­le­na fon­ta­nė­liai, žy­di ro­žių pul­kas, akį trau­kia vi­saip iš­rai­ty­ti, iš­kar­py­ti ka­da­giai, tu­jos, vais­me­džius su­pa se­ren­čių lan­ke­liai. Ši so­dy­ba šie­met bu­vo iš­rink­ta tarp tri­jų gra­žiau­sių...

Mezgimas – atgaiva sielai ir uždarbis

2017 m. liepos 13 d.
Rad­vi­liš­ky­je su­reng­ta­me aš­tun­ta­ja­me tarp­tau­ti­nia­me ko­ji­nių mez­gi­mo čem­pio­na­te „Tau­ti­nių raš­tų vin­giai“ siū­lus vy­nio­jo ir įvai­riau­sius raš­tus vin­gia­vo dau­giau nei pus­šim­tis mez­gė­jų. Vi­si jie mez­gi­mą lai­ko ge­riau­siu bū­du nu­si­ra­min­ti, pra­leis­ti lais­va­lai­kį bei ori­gi­na­liai pa­si­puoš­ti. O kai ku­riuos mez­gi­mas ir mai­ti­na.Į ko­ji­nių mez­gi­mo čem­pio­na­tą su­va­žia­vo dau­giau nei pus­šim­tis mez­gė­jų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos. Pir­mą kar­tą ja­me da­ly­va­vo gra­žia­dar­bės iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos...

Dviejų vienodų rankinių rankomis nepasiųsi (1)

2017 m. birželio 29 d.
Jo­niš­ky­je gy­ve­nan­tis Kęs­tu­tis Ci­bu­lis mu­gė­se ant pre­kys­ta­lio ri­kiuo­ja sa­vo ran­ko­mis siū­tas mo­te­riš­kas ir vy­riš­kas ran­ki­nes bei kup­ri­nes. Tvir­ti ge­ros odos ga­mi­niai, pa­puoš­ti sag­ti­mis, ki­še­nė­mis, įvai­rio­mis de­ta­lė­mis, trau­kia akį. Oda vy­ras do­mė­jo­si se­niai, prieš tris de­šim­tis me­tų pa­ts pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me pa­si­siu­vo striu­kę. Nuo ta­da oda ir siu­vi­mas jo ne­be­pa­lei­do.
Kęs­tu­tis Ci­bu­lis nuo len­ty­nos pa­ke­lia tvir­tai at­ro­dan­čią odi­nę kup­ri­nę ir siū­lo pa­ki­lo­ti...

Atgimsta sena sodyba

2017 m. birželio 29 d.
Kel­mės ra­jo­ne, Gri­niuo­se, sto­vi be­ne se­niau­sias, įdo­mios is­to­ri­nės praei­ties pa­sta­tas, vie­ti­nių va­di­na­mas sarg­na­miu. Sto­ro­mis ko­lo­no­mis ant­rą­jį aukš­tą re­mian­tis na­mas yra bu­vęs Gri­nių už­kar­dos pa­sta­tas, įtrauk­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, ma­tęs net pail­sė­ti su­sto­ju­sių ca­rų su ka­rie­to­mis ir iš­la­kiais žir­gais.Se­no­je so­dy­bo­je da­bar gy­ve­na ke­tu­rios šei­mos. Gy­ven­to­jai gra­žiai tvar­ko­si, au­gi­na gė­lių, pa­si­sta­tė pa­vė­si­nių, iš­si­ka­sė tven­ki­nė­lį. Neil­gai tru­kus, pra­si­dės ir nau­jo...

Tautodailininkė pristatė autorinę parodą

2017 m. birželio 22 d.
Šau­kė­nų kul­tū­ros ir ama­tų cent­re (Kel­mės rajonas) penk­ta­die­nį pri­sta­ty­ta šio cent­ro tra­di­ci­nių ama­tų koor­di­na­to­rės, tau­to­dai­li­nin­kės Al­mos Meš­kie­nės rank­dar­bių pa­ro­da.A. Meš­kie­nė mez­ga, siu­vi­nė­ja, ne­ria, siu­va, nau­do­ja iš­skir­ti­nę kil­pi­nė­lių tech­ni­ką. Nuo 1983 me­tų šau­kė­niš­kė yra Tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rė.
Penk­ta­die­nį Šau­kė­nų kul­tū­ros ir ama­tų cent­re pri­sta­ty­to­je Al­mos Meš­kie­nės au­to­ri­nė­je rank­dar­bių pa­ro­do­je ste­bi­no jos su­kur­tų dar­bų įvai­ro­vė ir gau­sa. Ant sie­nų su­ka­bin­ta apie 20 megz­tų ran­ki­nių, ser­ve­tė­lių...

Paviliojo karpinių pasaulis

2017 m. birželio 22 d.
Tarp Šiau­lių ir Ža­ga­rės ke­liau­jan­čią, vie­no­je vie­to­je gy­ven­ti vis dar neap­sis­to­jan­čią Da­lią Pu­kie­nę prieš dau­ge­lį me­tų pa­vi­lio­jo su­bti­lus po­pie­riaus kar­pi­nių pa­sau­lis. Kant­ry­bės ir kruopš­tu­mo rei­ka­lau­jan­čia­me už­siė­mi­me mo­te­ris ran­da at­gai­vą, kur­da­ma daž­niau­siai gal­vo­ja apie konk­re­tų žmo­gų, ku­riam ažū­ri­nį dar­bą do­va­nos, tad tra­pia­me po­pie­riaus „nė­ri­ny­je“ pa­lie­ka už­ko­duo­tų min­čių, jas kiek­vie­nas ga­li in­terp­re­tuo­ti sa­vaip. Nors bu­vu­si pe­da­go­gė daug me­tų gy­ve­na su šiuo po­mė­giu...

Stiklo karoliukai įkvepia ir nuramina (1)

2017 m. birželio 22 d.
„Stik­las yra tau­riau­sia ma­te­ri­ja Že­mė­je. Ja­me su­si­lie­ja vi­sos ke­tu­rios sti­chi­jos: van­duo, oras, ug­nis ir že­mė“, – taip pa­gar­biai apie me­džia­gą, su ku­ria dir­ba, kal­ba stik­lo ka­ro­liu­kų kū­rė­ja šiau­lie­tė Edi­ta Ste­po­na­vi­čie­nė. Vos per po­rą die­nų "pri­si­jau­ki­nu­si" stik­lą, mo­te­ris ne­sus­to­ja ieš­ko­ju­si ir to­bu­li­nu­si tech­ni­ką, do­mi­si ir stik­lo ga­my­bos is­to­ri­ja.
Edi­ta sė­da prie sa­vo dar­bo sta­lo, ap­dė­lio­to įvai­riau­siais įran­kiais, plo­nes­nė­mis ir sto­res­nė­mis...

Sename kaime šeima kuria muziejų

2017 m. birželio 15 d.
Jo­niš­kio ra­jo­ne yra dve­ji Lin­kai­čiai. Se­nas ke­lių tro­bų kai­mas, už ge­ro pus­ki­lo­met­rio nuo eis­mu pul­suo­jan­čios ma­gist­ra­li­nės „gys­los“, ve­dan­čios į Ry­gą, se­nes­niuo­se do­ku­men­tuo­se dar va­di­na­mas Lin­kai­tė­liais. Vos įva­žia­vus pro be­džiūs­tan­čią vinkš­ną ir kop­ly­tė­lę, ap­gau­bia ošian­čių me­džių ra­my­bė. Ša­lia vie­nos so­dy­bos – me­di­niais ra­tais puoš­ta au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė, čia pat – se­no­vi­nės ro­gės. Šei­mi­nin­kai Dai­va ir Jo­nas Jur­ge­liai pa­kvie­čia į kie­mą, kur sto­vi 1972-ųjų „pe­žas“, o pa­vė­si­nė­je – tar­si...

Žolelės, pasaulio rožiniai ir žąsies plunksna

2017 m. birželio 15 d.
Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­ro gi­dė-va­dy­bi­nin­kė Rū­ta Kren­cie­nė į baž­ny­čią, vie­nuo­ly­ną už­su­kan­tiems lan­ky­to­jams siū­lo ori­gi­na­lias edu­ka­ci­nes pro­gra­mas.Vie­na, su­si­ju­si su vais­ti­nė­mis žo­le­lė­mis, ku­rias kaž­ka­da yra au­gi­nę ir vie­nuo­liai, ki­ta – su pa­sau­lio ro­ži­niais, dar ki­ta – su se­no­vi­niais raš­tais, ra­šy­tais žą­sies plunks­na.
Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­ras įsi­kū­ręs iš­skir­ti­nė­je vie­to­je – vie­nuo­ly­ne, ša­lia baž­ny­čios. To­dėl ir edu­ka­ci­nės pro­gra­mos tu­ri bū­ti ati­tin­ka­mos...

Kūriniai, kuriuos galima užuosti ir paragauti

2017 m. birželio 8 d.
Šiau­lių „Laip­tų“ ga­le­ri­ja pir­ma­die­nį pa­kvi­po me­duo­li­niais ska­nės­tais. Čia su­reng­ta vie­nos die­nos kon­di­te­ri­nių ga­mi­nių pa­ro­da „Aki­mir­ka žvilgs­niui, sko­niui ir kva­pui“. Sa­vo kū­ri­nius pri­sta­tė Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro Pre­ky­bos ir vers­lo sky­riaus kon­di­te­ri­jos pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Dai­va Vi­du­gi­rie­nė kar­tu su sa­vo mo­ki­nė­mis Jus­ti­na Ka­lec­kai­te ir Ri­ta Rim­ku­te.
Kon­di­te­rės ant sta­lų iš­dė­lio­jo per du šim­tus me­niš­kais ak­cen­tais ir įmant­ria...

Ridikėliai skelbia lietuviškų daržovių sezoną

2017 m. birželio 8 d.
Ta­čiau ri­di­kė­lių gim­ti­nė ne Lie­tu­va. Se­no­vė­je ri­di­kė­liai au­gin­ti Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­se. Ri­di­kė­liai ir jų gi­mi­nai­čiai ri­di­kai bu­vo au­gi­na­mi ir Egip­te, kur iš ri­di­kų sėk­lų bu­vo spau­džia­mas vais­ti­nis alie­jus.
Tik XVI am­žiu­je ri­di­kė­liai pra­dė­ti pla­čiai au­gin­ti vi­so­je Eu­ro­po­je. Pir­mie­ji ri­di­kė­lius pa­mė­go pran­cū­zai. Dar ir šian­dien kai kur ri­di­kė­liai va­di­na­mi pran­cū­ziš­kais ri­di­kais.
Da­bar jau tu­ri­me ne­ma­žai ri­di­kė­lių, ku­riuos iš­ve­dė mū­sų dar­ži­nin­kai. Šie ri­di­kė­liai...

Ūkvedys daro 30 rūšių girą (12)

2017 m. birželio 8 d.
Ty­tu­vė­nų pi­lig­ri­mų cent­re (Kel­mės r.) ūk­ve­džiu dir­ban­tis Vir­gi­ni­jus Pi­ku­tis nuo ma­žu­mės iš sa­vo ma­mos yra iš­mo­kęs da­ry­ti gi­rą.Ty­tu­vė­niš­kis ver­da apie 30 rū­šių na­tū­ra­lią, iš vie­no ing­re­dien­to, gi­rą. Be įpras­tos duo­nos, me­daus, kmy­nų gi­ros, V. Pi­ku­tis ga­li pa­da­ry­ti kriau­šių, mė­ly­nių, ba­na­nų, sly­vų, vyš­nių, cuk­ra­nend­rių me­la­sos, rau­do­nų­jų bu­ro­kė­lių, pa­pa­jų vai­sių, kiaul­pie­nių la­pų, žie­dų, šak­nų ir dar dau­gy­bę ki­to­kių gi­rų.
„Pi­lig­ri­mai vir­da­vo alų. Cent­ras su­lau­kia įvai­raus am­žiaus lan­ky­to­jų, to­dėl nu­spren­dė­me da­ry­ti gi­rą“, – sa­kė...

Sugrįžimas į mamos nosinaičių pasaulį

2017 m. birželio 1 d.
Tau­to­dai­li­nin­kė Ug­nė Vai­nei­kie­nė jo­niš­kie­čius pa­kvie­tė į vie­no va­ka­ro mo­men­ti­nę pa­ro­dą „Ma­mos no­si­nai­tė“, ku­rio­je eks­po­nuo­ta dau­giau kaip 200 mo­te­riš­kų, vai­kiš­kų ir vy­riš­kų no­si­nių ko­lek­ci­ja. Kiek­vie­na jų – su praei­ti­mi dvel­kian­čia is­to­ri­ja, sa­vi­ta pa­skir­ti­mi. Ap­ner­tų, siu­vi­nė­tų no­si­nai­čių epo­cha nuo mū­sų spar­čiai tols­ta, nes nau­ja kar­ta nau­do­ja tik vien­kar­ti­nes po­pie­ri­nes no­si­nai­tes.
202 no­si­nai­tės. Ly­giai tiek jų į Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­re or­ga­ni­zuo­tą mo­men­ti­nę...

Garšvas galima valgyti nuo pavasario iki rudens

2017 m. birželio 1 d.
Garš­vų la­puo­se, stie­buo­se, žie­duo­se gau­su ete­ri­nių alie­jų, ste­roi­dų, azo­to jun­gi­nių, vi­ta­mi­no C, fla­vo­noi­dų, ge­le­žies, va­rio, man­ga­no, ti­ta­no ir bo­ro, fer­men­tų ir fi­ton­ci­dų. Garš­vos daž­niau­siai var­to­ja­mos švie­žios, džio­vin­tos ar­ba iš jų ga­mi­na­mi ant­pi­lai.
Garš­vų pre­pa­ra­tai slo­pi­na už­de­gi­mą, skaus­mą, va­ro šla­pi­mą, nai­ki­na gry­be­lį ir grei­ti­na žaiz­dų gi­ji­mą. Va­lo ke­pe­nis nuo tok­si­nų, ge­ri­na virš­ki­ni­mą ir at­ku­ria nor­ma­lią drus­kų apy­kai­tą. Garš­vų žo­lės pre­pa­ra­tai nuo se­no...

Ką naudinga žinoti ruošiantis iškylai

2017 m. birželio 1 d.
Šil­tuo­ju me­tų lai­ku suin­ten­sy­vė­ja mik­roor­ga­niz­mų, tarp jų ir pa­to­ge­ni­nių (li­gas su­ke­lian­čių) bio­lo­gi­nis vys­ty­ma­sis, žy­miai su­trum­pė­ja lai­kas, per ku­rį mik­roor­ga­niz­mai su­ge­ba dau­gin­tis ir aug­ti. Va­sa­ros karš­čiai daž­nai bū­na tie­sio­giai su­si­ję su ūmių žar­ny­no in­fek­ci­jų pro­trū­kiais, ap­si­nuo­di­ji­mais mais­tu.Pa­sak Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) Mais­to sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Ri­tos Sa­dū­nai­tės, kas­met 85-90 pro­cen­tų vi­sų ša­ly­je...

Juvelyras konkuruoja tik su savimi

2017 m. gegužės 25 d.
Kel­miš­kis ju­ve­ly­ras Vai­das Sap­ra­go­nas yra pa­da­ręs pa­puo­ša­lų ir ves­tu­vi­nių žie­dų ne vie­nai sce­nos žvaigž­dei ir ki­toms Lie­tu­vos įžy­my­bėms. Nei ma­dai, nei ma­si­nei ga­my­bai ne­pa­si­duo­dan­tis me­ni­nin­kas sa­ko ei­nąs in­di­vi­dua­liu ar­chajiš­ku ke­liu – pa­puo­ša­lų ne­štam­puo­ja stak­lė­mis. Tai jo ran­kų dar­bo ir iš­mo­nės pro­duk­tas.Jau 15 me­tų po­nas Vai­das stu­di­juo­ja nie­kur neap­ra­šy­tus Kar­lo Fa­ber­žė pa­puo­ša­lų kū­ri­mo me­to­dus ir pa­ts ku­ria ema­le bei auk­so ink­liu­zais de­ko­ruo­tus pa­puo­ša­lus.Prieš du...

Ką reikėtų žinoti baklažanų augintojams

2017 m. gegužės 25 d.
Bak­la­ža­nai mėgs­ta ši­lu­mą, to­dėl daž­niau­siai au­gi­na­mi šilt­na­my­je. Ge­rai jau­čia­si esant 24-28 laipsns­niams ši­lu­mos, o vė­su­ma (13-14), kaip ir di­de­lis karš­tis (per 30), jiems ne­tin­ka.
Pap­ras­tai bak­la­ža­nai užau­ga per 8 sa­vai­tes. Jei­gu der­lius ma­žas, gal­būt kai ką da­ro­te ne taip.
Ge­riau­sia au­gin­ti anks­ty­vuo­sius ar­ba vi­du­ti­nio anks­ty­vu­mo bak­la­ža­nus, nes vė­ly­vie­ji ne­spė­ja su­bran­din­ti der­liaus.
Bak­la­ža­nų dai­gai, jų šak­nys ne­mėgs­ta per­so­di­ni­mo, to­dėl...

10 močiutės patarimų apie gėlių priežiūrą

2017 m. gegužės 25 d.
2. La­pus purkš­ki­te anks­ti ry­tą ar­ba va­ka­re.
3. Į purš­kik­lį rei­kia pil­ti karš­tą van­de­nį ir pa­lauk­ti, kol at­vės.
4. Kad la­pai bū­tų sod­rios spal­vos, į 1 lit­rą van­dens įla­šin­ki­te 2-4 la­šelius kam­pa­ro spi­ri­to.
5. Į va­zo­ną pil­ki­te sluoks­nį že­mės, ta­da dė­ki­te žu­vies gal­vą, vėl už­pil­ki­te že­mių ir so­din­ki­te gė­lę.
6. Van­de­niu, ku­riuo nu­plo­vė­te mė­są, pa­lie­ki­te gė­les.
7. Kak­tu­sus lie­ki­te van­de­niu su pie­nu.
8. Gė­lėms žy­dint, jas ke­lis kar­tus pa­lie­ki­te van­de­niu su...

Kada persodinti didžialapes hortenzijas?

2017 m. gegužės 25 d.
Dir­vo­že­mį pa­ruoš­ki­te iš hu­mu­so, smė­lio, dur­pių, la­pų kom­pos­to ly­gio­mis da­li­mis (smė­lio ga­li bū­ti ma­žiau). Į dir­vą įterp­ki­te mik­roe­le­men­tų ir vi­ta­mi­nų: su­per­fos­fa­to – 0,6 g, kar­ba­mi­do – 0,2 g, ka­lio sul­fa­to – 0,2 g.
Vi­sos hor­ten­zi­jų rū­šys mėg­ta der­lin­gą bei kal­kin­gą dir­vo­že­mį ir drėg­mę. Ne­leis­ki­te au­ga­lui džiū­ti net trum­pą lai­ką.
Po per­so­di­ni­mo hor­ten­zi­ja tu­rė­tų su­ve­šė­ti. Jei­gu skurs­ta, va­di­na­si, ne­tin­ka dir­va, trūks­ta drėg­mės ar­ba švie­sos. Jei­gu žie­dai pa­kei­tė spal­vą...

Varpinės medlievos – naikintinas augalas

2017 m. gegužės 25 d.
De­ja, pa­sak Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Gam­tos ap­sau­gos ir miš­kų de­par­ta­men­to Gam­tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Lau­ros Ja­nu­lai­tie­nės, var­pi­nės med­lie­vos spar­čiai plin­ta ir stu­mia vie­ti­nes rū­šis. Lie­tu­vo­je pir­mą kar­tą šie au­ga­lai, moks­li­nin­kų duo­me­ni­mis, bu­vo ap­tik­ti 1934 me­tais Vil­niaus apy­lin­kė­se. Šiuo me­tu jie la­bai daž­ni ry­ti­nė­je ir va­ka­ri­nė­je ša­lies da­ly­je, ta­čiau ver­žia­si ir į ki­tas ša­lies te­ri­to­ri­jas.
Var­pi­nė med­lie­va...

Dienos populiariausi