(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kiti

Alsavita. Šeimos medicinos centras

2011 m. liepos 4 d.
(Vytauto g. 145, Šiauliai)Centre dirba šeimos gydytojai: L. Ulienė, A. Adomaitienė, K. Vyšniauskienė, L. Pripatkauskaitė, N. Kunickienė, S. Taubienė.NAUJIENA: gydymo įstaigoje pradėtos teikti pirminės diagnostikos ir gydomosios odontologinės priežiūros bei burnos higienos paslaugos vaikams ir suaugusiems . Odontologijos paslaugas teikia gydytojos odontologės ROBERTA ZAŽECKYTĖ ir VISMANTĖ DAUTORIŪTĖ , burnos higienistė JOLITA STŪRIENĖ.Gydytojų specialistų konsultacijos, diagnostika, gydymas: kardiologų (A. Dambrauskaitė, R. Rezgienė, R.Snikytė...

Vaistinės "Valerijonas" klinika

2011 m. liepos 4 d.
Vaistinės „Valerijonas“ klinikaVilniaus g. 173, ŠiauliaiIšsami informacija ir registracija tel. (8 41) 424 888Klausimų, pasiūlymų, pageidavimų laukiame el. p. valerijonas@valerijonas.lt „Valerijono“ vaistinės naujienas rasite oficialioje interneto svetainėje www.valerijonas.ltKlinikoje gydytojai specialistai konsultuoja, atlieka tyrimus ir gydo.Dermatologė-kosmetologė S. Lukošaitienė: konsultuoja, diagnozuoja ir gydo odos ligas, kosmetinius odos, nagų ir plaukų pažeidimus, atlieka gydomąsias procedūras (šalina karpas, papilomas ir kt.)...

Vivus sanus klinika-ligoninė

2011 m. liepos 4 d.
Paliūniškio g. 2 C, Panevėžys Tel.: (8650) 64996; (845) 503646 www.vivussanus.ltApie musKlinikos veiklos pradžia 2012 m. spalio mėn. Ji patogiai privažiuojamoje vietoje. Yra dvi didelės mašinų stovėjimo aikštelės. 3 – jų aukštų pastatas, moderni įranga ir aparatūra, platus gydytojų specialistų ratas, šiuolaikiškos gydymo ir valdymo technologijos leidžia klinikai užtikrinti aukštą diagnostikos ir gydymo kokybę.PaslaugosGydytojų specialistų konsultacijosSuaugusiųjų ligų gydytojai specialistaiKardiologai diagnozuoja ir gydo širdies ir kraujagyslių ligas (aterosklerozę...

Verslininko reputaciją apgynė tyrimas

2011 m. vasario 28 d.
Praeitą savaitę pranešta, kad vienas iš „Snoro“ akcininkų ir Rusijos finansinės grupės pagrindinis savininkas V.Antonovas nupirks Nyderlandų bendrovę „Spyker Cars NV“, kuriai priklauso švedų automobilių gamintoja „Saab Automobile“. Verslininkui anksčiau priklausė trečdalis sportinių automobilių gamintojos „Spyker Cars NV“ akcijų, tačiau prieš metus jis su jomis buvo priverstas atsisveikinti.
Rusų verslininkas valdė 29,9 proc. dabartinės „Saab“ savininkės akcijų, tačiau turėjo jas parduoti, kai „Saab“ iš amerikiečių „General Motors“ perėjo į „Spyker Cars NV“ rankas. Buvo...

Grafo elniai, austriškos pušys ir maumedžiai

2010 m. balandžio 30 d.
Miškininkas Kęstutis Aukselis, 10 metų girininkavęs Lygudų girininkijoje, kurios dalis kažkada priklausė grafams Naryškinams, šiuos Rusijos didikus mena geru žodžiu. Kol važiuojame pasižiūrėti grafo Diimitrijaus įveistų austriškų pušų ir maumedžių, K. Aukselis pasakoja šių miškų istorijas.
„Yra žinoma, kad Gubernijos ir Žagarės miškai buvo pavyzdingiausiai tvarkomi. Nuo 1793 metų juos valdė grafai Zubovai, o nuo 1858 metų — Naryškinai. Archyvai skelbia, kad Naryškinams priklaususiuose 14 000 hektarų miškų 1873 metais buvo tiksliausiai ir detaliausiai visoje carinėje...

Nauja gyvybė Ubesiukuose

2010 m. balandžio 30 d.
Kur praėjusiais metais dar plytėjo pelkė, augo aukštos žolės ir krūmynai, dabar didesniame negu 37 hektarų plote Ubesiukų kaime stiebiasi miškas — eglaitės, juodalksniai ir pulkelis berželių. Naujas įveistas miškas — didžiausias Tytuvėnų miškų urėdijos Kelmės girininkijoje.
Pasiekti pernai įveistą mišką — nėra paprasta. Nuo Šilo Pavėžupio pusės plyti pelkėtos vietos. Ir pats naujasis miškelis pasodintas pelkėje.
Kelmės girininkijos girininkas Egidijus Želvys pasakojo, jog pelkėtos, krūmokšniais, aukšta žole apaugusios vietos labai patinka paukščiams ir žvėreliams...

Miškelis Užpelkiuose auga mokslui

2010 m. balandžio 30 d.
Baltijos regione unikalūs identiški tokie pat paprastųjų pušų miškeliai dar yra tik Plungės, Kazlų Rūdos rajonuose bei vienintelis Estijoje. Maždaug prieš pusšimtį metų tuometinės Tarybų Sąjungos miškininkystės mokslininkams kilo idėja — ištirti genetinius ir fizinius pušies pokyčius, kai jos adaptuojasi kitose geografinėse vietose, negu yra subrandintos sėklos.
Užpelkių kaime buvo parinkta apie 8 hektarus dirbamos žemės pušelėms sodinti. Mažeikių miškų urėdijoje saugomuose dokumentuose nurodoma, kad sėklos surinktos iš Archangelsko, Vologdos, Pskovo, Orienburgo...

Unikalus Šaukoto girininkijos „kraitis“

2010 m. balandžio 30 d.
Radviliškio rajone per 40 metų egzistavusi Šaukoto girininkija unikali turėtu „kraičiu“ — besikuriant jai atiteko Debeikių kaimas su visais jo gyventojais ir didžiausio rajone Praviršulio tyrelio botaninio zoologinio draustinio miškai. Radviliškio rajone esantis Debeikių kaimas už civilizacijos malonumus — elektrą, kiną, biblioteką — turėtų būti dėkingas šalia ošiantiems miškams. Jei ne jie, kaimo vystymasis būtų buvęs gerokai lėtesnis. Visa tai į Debeikius atėjo aplinkui pradėjus kurtis Šaukoto girininkijai.
Pirmas ir vienintelis Šaukoto girininkijos...

Kaip sėjo Kurtuvėnų miškus

2010 m. balandžio 30 d.
Dar grafo Pliaterio laikais vyriausiu Kurtuvėnų miškų prižiūrėtoju dirbo Pranciškus Mejeris. Miškininko estafetę iš tėvo perėmė sūnus Leonardas ( gimęs Kurtuvėnų dvare 1896 metais, o nuo 1920-ųjų pradėjęs dirbti pas tėvą), vėliau — anūkas Henrikas, o dar vėliau Henriko sūnus Vaidotas. Kurtuvėnų miškus puoselėjo net keturios girininkų Mejerių kartos. Lygiai prieš pusšimtį metų, 1960-ųjų vasarą, Pageluvio miškuose Leonardas Mejeris parašė straipsnį, kuriame smulkiai sudėliojo Bubių-Šaukėnų miškų masyvo istoriją ir savo atsiminimus, kaip prie jo tėvo Pranciškaus Mejerio atrodė, kaip buvo tvarkomi ir kaip...

Į karjerus sugrįžta miškas

2010 m. balandžio 30 d.
Pakruojo rajone, kuriame miškų belikę perpus mažiau nei vidutiniškai šalyje, suskaičiuota per dvidešimt į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų ir grybų, gyvena ir reti, saugomi gyvūnai.
Gamtos specialistai pastebi, kad Pakruojo rajone, labai sukultūrintame krašte, baigus naudoti karjerus, juose sparčiai atsikuria natūralios augalų bendrijos. Gamtininkų teigimu, tokios vietos tampa pačiomis vertingiausiomis. Petrašiūnų dolomitų karjerų teritorijoje aptiktas augalas melsvasis gencijonas, čia, nepaisant dar netoliese tebeksploatuojamų karjerų, gyvena retų rūšių paukščiai. Šukionių kaimo...

Marytės eksperimentai

2010 m. sausio 29 d.
Pakruojo kultūros skyriaus kraštotyrininkės Marytės Vaitiekūnienės šeima įpratusi, kad valgiai ant stalo pagardinti pačios šeimininkės išaugintomis prieskoninėmis žolelėmis. Jų kolektyviniame sode pakruojietė prisiaugina kiekvienais metais ir ragina moteris ne griežtai sekti iš kažkur išgirstais ar surašytais receptais, bet eksperimentuoti. Nes visi pripažinti receptai — eksperimentų vaisius.
Ponios Marytės virtuvėje karaliauja moliniai indeliai ir drobiniai maišeliai su džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis bei arbatoms naudojamais augalais. Vienur...

RECEPTAI

2010 m. sausio 29 d.
Indai mano, jog maistas be prieskonių — tai lavonų ir šmėklų maistas. Tik prieskoniai išryškina tikrąjį patiekalo skonį. Prieskonių, anot jų, nevalgo tik ligotas žmogus. Prieskoniais, pasirodo, galima išgydyti kosulį ir ausies uždegimą, pagerinti virškinimą. Šešioliktajame amžiuje gyvenęs Mogolų imperijos įkūrėjas Babūras Didysis savo memuaruose rašė: „Jei mano tėvynainai būtų taip gerai išmanę apie prieskonius kaip indai, aš būčiau užkariavęs visą pasaulį.“ Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenantys vaišnavai Vaida ir Viktoras Milikai jau daug metų nevalgo mėsos. (Apie šios šeimos gyvenimo būdą skaitykite...

Gruziniška virtuvė neužversta prieskoniais

2010 m. sausio 29 d.
Naujojoje Akmenėje apie dešimtį metų galima maitintis gruziniškos virtuvės patiekalais, kuriuos „Erodijos“ kavinėje siūlo jos šeimininkas Erosas Kachabrišvili. Jis apgailestauja, kad krizė riboja lankytojų galimybes, todėl egzotiškų valgių jų gamintojas nepriruošia įvairių, nors moka ir gali. Dabar į ketvirtą dešimtį įkopęs E. Kachabrišvili, gimęs ir užaugęs Gruzijoje, pradėjo gaminti valgius maždaug nuo keturiolikos metų. Paskui baigė kulinarijos mokslus Tbilisyje ir iškart ėmė dirbti pagal įgytą specialybę. Ji pravertė, kai su tėvu atsikraustė į Lietuvą ir ėmė verstis iš viešojo maitinimo...

Danutės namų kvapas

2010 m. sausio 29 d.
Danutė Butkuvienė, arbatinės savininkė, svečius vilioja prieskonių ir žolelių kvapais. „Kas čia taip kvepia namais?“, — klausia dažnas, pravėręs šių namų duris. Moteris šypsosi ir atskleidžia aromatingų namų paslaptį.
„Šie namai turi turėti savo išskirtinį kvapą“, — nutarė Danutė, kurdama arbatinę ir svečių namus. Norėjo, kad jie kvepėtų Lietuva — tai yra mums pažįstamais ir prieinamais, tik natūraliais kvapais. Todėl namus pradėjo smilkyti džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis, jų pati kasmet prisirenka pievose.
Labiausiai moteris dėkinga seneliams, kurie gyveno...

Skanskoniuose — visa Mendelejevo lentelė

2010 m. sausio 29 d.
Danutė Kunčienė, „Žolinčių akademijos“ steigėja ir siela, su bendraminčiais ėmėsi mokyti išmintingesnes moteriškes pasigaminti prieskonių mišinį, kurį vadina pabarstu, arba Eugenijos Šimkūnaitės mėgtu gražiu žodžiu „skanskonis“. „Tokį suvalgai, ir turi mineralinių medžiagų užtaisą — visą Mendelejevo lentelę“, — juokiasi žolinčė.
Prieskonių kelionė
„Senovėje prieskoniai dažniausiai buvo vartojami kaip gydymo, konservavimo piremonė bei kvepalų pramonėje, o mes galvojame, kad tik sriubai ar košei pagardinti“, — pasakoja ponia Danutė. Jie turėjo ypatingą, aukso...

Prieskonių magija

2010 m. sausio 29 d.
Pamaniau, kad rytai išsaugojo ir išpuoselėjo prieskonių kultūrą, kurią mes, deja, jau praradome. Tačiau mūsų pašnekovės atskleidė įdomiausią lietuviškų, ar seniai įvežtų, bet Lietuvoje naudojamų prieskonių magiją.
Taigi, jei jus pavaišins arbata su jazmino žiedu, jį būtinai sukramtykite, mat jazminas suteikia moteriai žavesio ir paslaptingos traukos. Po nekviestų svečių apsilankymo namus vertėtų pasmilkyti šalavijais, na o geriausia apsauga nuo demonų — prie trobos pasodintas kiečio krūmas ... arba česnakas. Mūsų protėviai žinojo: „Česnaką kramtysi — piktąsias išvarysi“, „Imk česnaką...

Inga Norkutė randa laiko laikraščiui

2010 m. sausio 8 d.
Šiaulių dramos teatro aktorė Inga Norkutė „Šiaulių krašto“ prenumeratą gavo dovanų gimtadienio proga. Tad nuo gegužės mėnesio aktorės rytai prasideda gurkšnojant kavą ir skaitant laikraštį.
Suderinti pokalbio laiką su Inga nebuvo lengva: aktorės grafikas itin įtemptas. Darbas teatre, serialų filmavimai, gyvenimas automobilyje tarp Vilniaus ir Šiaulių.
Per TV3 kanalo Naujųjų metų vakarėlio televizinę transliaciją aktorė sublizgėjo naujame amplua — su kolegėmis uždainavo. I. Norkutę pamatysime ir naujame LNK šou „2 minutės šlovės“, kur ji vertinimo komisijoje dirbs...

Pirmas ir paskutinis puslapis

2010 m. sausio 8 d.
Skaityti „Šiaulių kraštą“ moteris pradeda nuo pirmojo puslapio. Susipažinusi su svarbiausiomis numerio naujienomis, skaito paskutinįjį puslapį. Garbingo amžiaus kražiškė visada perskaito anekdotus, pasaulio įdomybes.
„Žinių „Šiaulių krašte“ man visuomet užtenka. Tik, kaip giliai tikinti, norėčiau paskaityti daugiau pasakojimų apie dvasingus žmones, atlaidus ar parapijų gyvenimą, kunigus, šviesius, taurius dalykus“, — sakė Juzefa Ramanauskaitė.
Kražiškė linkėjo laikraščio kolektyvui visuomet žengti tvirtais žingsniais, neprarasti...

Gera būti reikalingam

2010 m. sausio 8 d.
Laikraštis — taip pat tarsi gyvas organizmas jaučia šilumą ir dėmesį iš savo skaitytojų. Kai užpustytais keliais į jūsų namus vėluoja laikraštis, visada ankstų rytą sulaukiame skambučių: kodėl jo dar nėra? Arba skambinate ir nerimaujate, kodėl laikraščio į jūsų namus nebeatneš laiškininkas? Arba rimtai išbarate: kodėl šiandien laikraštyje Pilnatis, o už lango — Priešpilnis.
Jūsų rūpestis — mums svarbus, nes žinome, kad esame reikalingi. Tarsi draugas, tarsi ritualas. Pavyzdžiui, pusryčiai su „Šiaulių kraštu“, kaip teatro ir kino aktorei Ingai Norkutei, vienai iš priedo...

„Šiaulių krašto“ vienmetė Žaneta gyvena optimizmu

2010 m. sausio 8 d.
1990-ųjų lapkričio 20-ąją Šiaulių apskrities spaudos padangėje pasirodė pirmasis „Šiaulių krašto“ numeris. Tais pačiais metais, mėnesį ir dieną pirmu riksmu pasaulį pasveikino nauja Skaistgirio miestelio (Joniškio rajonas) gyventoja Žaneta Erminaitė.
Po dešimties metų mergaitė savo gimtadienį šventė Šiauliuose kartu su mumis ir kitais apskrityje tuo pačiu laiku gimusiais vaikais. Dabar ji — Šiaulių profesinio rengimo centro moksleivė, svajojanti tapti gera vadybininke arba dietologe.
19-metė Žaneta šiandien neprimena nedrąsios 10-metės mergaitės...

Dienos populiariausi

Šiauliuose — keturios naujos parodos

2011 m. liepos 4 d.
daugiausiai komentuotas