(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Akmenės rajone

Skaičiuoja ne metus, o auginamas gėles

2017 m. rugsėjo 9 d.
Vytautas RUŠKYS

Ak­me­nės ra­jo­no Pa­ša­kar­nių kai­me gy­ve­nan­ti 77 me­tų gė­li­nin­kė Ras­ma Va­si­liū­nie­nė įsi­mi­nė pa­ta­ri­mą: ne­skai­čiuok sa­vo me­tų, o skai­čiuok, kiek au­gi­ni gė­lių rū­šių ir sten­kis kuo dau­giau au­gin­ti.

Kar­de­lių, ku­rie liau­dy­je va­di­na­mi gla­di­jo­lė­mis, ak­me­niš­kė kas­met užau­gi­na 90 rū­šių. Iš­ves­tų Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos, Ru­si­jos se­lek­ci­nin­kų ir iš jų įsi­gy­tų pa­gal ka­ta­lo­gus.

vytautas@skrastas.lt

„Gė­lės su ma­ni­mi – nuo pat ma­žens“, – sa­kė R. Va­si­liū­nie­nė, vi­są­laik gyvenanti tuo­se pa­čiuo­se Pa­ša­kar­niuo­se.

Bu­vo ket­ve­rių me­tu­kų, kai 1944-ai­siais iki pa­ma­tų su­de­gė šei­mos na­mai. Kol pa­vy­ko at­sta­ty­ti, ke­lio­li­ka me­tų gy­ve­no se­ne­lių so­dy­bo­je. Su gė­lių dar­že­liais.

Juos itin pa­mė­go. Tad tė­vams su­grį­žus ant sa­vo že­mės, ap­link nau­jus tro­be­sius Ras­ma ėmė puo­se­lė­ti gė­ly­nus.

„Kai iš ge­gu­ži­nės į na­mus par­ly­dė­jo bū­si­mas vy­ras, pa­ma­tė dau­gy­bę tuo­met po­pu­lia­rių pi­lia­ro­žių, aiš­ku, jur­gi­nų ir pa­gal­vo­jo: tai nie­kuo­met ne­si­baigs, – taip paat­vi­ra­vo po dau­gy­bės me­tų, kai jau bu­vo­me su­kū­rę šei­mą“, – me­na R. Va­si­liū­nie­nė.

Dir­bo sta­ty­bų or­ga­ni­za­ci­jo­se bu­hal­te­ri­nius dar­bus, o pail­sė­da­vo na­muo­se sa­vo gė­ly­nuo­se.

Įsi­jun­gė į ra­jo­no gė­li­nin­kų su­si­vie­ni­ji­mą, ku­riam pri­klau­sė apie 40 na­rių.

„Da­bar pre­ky­bos cent­ruo­se ga­li pirk­ti gė­les, o se­niau jų pa­rū­pin­da­vo tik gė­li­nin­kų su­si­vie­ni­ji­mas – ir dėl to bu­vo ver­ti­na­mas“, – sa­kė R. Va­si­liū­nie­nė.

Kai vai­kai su­kū­rė šei­mas, kai pa­lai­do­jo vy­rą, – vie­na na­muo­se li­ku­si mo­te­ris dar la­biau at­si­dė­jo po­mė­giui.

Pas­ta­ruo­sius ke­lio­li­ka me­tų ap­si­ri­bo­jo tik kar­de­liais. Prie­žas­tis – su­si­ža­vė­ji­mas Lat­vi­jo­je gy­ve­nan­čio gė­lių se­lek­ci­nin­ko Vis­val­do Vin­ke­lio ku­ria­mu gė­lių pa­sau­liu.

Lat­vio iš­ves­tų kul­tū­ri­nių veis­lių kar­de­lių žie­dų gro­žį pir­miau­sia pa­ma­tė ka­ta­lo­guo­se. Pa­gal juos iš­si­rink­tų rū­šių svo­gū­nė­lius ak­me­niš­kė ėmė už­si­sa­ki­nė­ti ir gau­ti pa­što siun­to­se, ėmėsi au­gin­ti.

Po ke­le­rių me­tų ap­si­spren­dė su­si­tik­ti su se­lek­ci­nin­ku.

Sū­nus ve­žė iš ko­res­pon­den­ci­jos ži­no­mu ad­re­su už Baus­kės, bet neį­si­vaiz­da­vo paieš­kų kaip džiung­lė­se.

Kai per kark­ly­nus, pel­ky­nus pra­si­mu­šė – nu­švi­to ke­lių de­šim­čių hek­ta­rų žel­dy­nų oa­zė. O vi­du­ry­je tik du pa­sta­tai, Di­dy­sis – užuo­vė­ja žie­dams, džio­vyk­la svo­gū­nė­liams ir se­lek­ci­nei veik­lai, ma­žes­nis – tech­ni­kai.

„Pen­kias va­lan­das tru­ko po­kal­bis, nors pir­mą­kart ma­tė­me vie­nas ki­tą,– me­na R. Va­si­liū­nie­nė. – Pa­ke­rė­jo žmo­gaus at­vi­ru­mas kaip ką au­gin­ti, tręš­ti – jo­kių as­me­ni­nių at­ra­di­mų pa­slap­čių“.

Ak­me­niš­kė pa­ju­to esant pa­siau­ko­ji­mą gro­žiui. Tu­ri apie 500 veis­lių kar­de­lių, tarp jų – ke­lios de­šim­tys pa­ties iš­ves­tų. Žmo­na at­si­dė­ju­si vil­k­dal­giams, tu­ri apie 350 veis­lių.

Se­lek­ci­nin­kas įko­pęs į de­vin­tą de­šim­tį me­tų am­žiaus. Ak­me­niš­kė, bū­da­ma vos ke­le­riais me­tais jau­nes­nė, paat­vi­ra­vo:

„Man jau rei­kė­tų su­sto­ti, ne­bep­lės­ti gė­ly­nų“.

„Skai­čiuok ne sa­vo me­tus, o kiek veis­lių pas ta­ve yra“, – pa­ta­rė V. Vin­ke­lis.

Šie­met jis bi­čiu­lę pa­ska­ti­no – pa­va­sa­rį at­siun­tė nau­jau­sios veis­lės kar­de­lio „Rau­do­na­sis mil­ži­nas“ svo­gū­nė­lį. Veis­lė bus pri­sta­ty­ta tik 2018 me­tų ka­ta­lo­ge, o ak­me­niš­kei jau pa­vy­ko užau­gin­ti vie­ną gė­lę – iki pe­čių, su dau­giau kaip dviem de­šim­ti­mis su­krau­tų žie­de­lių.

R. Va­si­liū­nie­nė gė­ly­ne tu­ri­mas 90 veis­lių at­ski­ria pa­gal žie­dų spal­vą ir for­mą. Ne iš už­ra­šų pa­sa­ko pa­va­di­ni­mus. Dau­ge­lis se­lek­ci­nin­kų juos yra su­tei­kę pa­gal aso­cia­ci­jas su konk­re­čiais daik­tais. Pa­vyz­džiui, Ru­si­jo­je iš­ves­ti „Sak­so­fo­no gar­sai', „Dai­nuo­jan­tys fon­ta­nai“, „Šo­ko­la­di­nė“.

V. Vin­ke­lis la­biau su­sie­ja su gam­ta, pa­vyz­džiui, „Avie­čių lau­kas“, „Žie­dų lai­kas“, „Aly­vų mil­ži­nas“, „Span­guo­lių ka­ra­me­lė“, „Span­guo­lės Sa­cha­ro­je“.

Tai mie­liau ir lie­tu­viams. Kai kar­de­liui su­teik­tas pa­va­di­ni­mas „Pa­par­čio žie­das“.

Es­ti­jos se­lek­ci­nin­kų pa­va­di­ni­mų ak­me­niš­kė ne­ver­čia į lie­tu­vių kal­bą, pa­vyz­džiui kar­de­lių „Di­vi­ni­tij“.

Iš Len­ki­jos at­ke­lia­vu­si veis­lė su įvai­ria­kal­biams su­pran­ta­mu žais­min­gu žo­džiu pa­va­di­ni­me „bam­bi­no“.

Bū­tų ne­sup­ran­ta­ma, jei gė­lėms se­lek­ci­nin­kai ne­su­teik­tų mo­te­rų var­dų. Ir au­ga „Sol­vei­ga“, „Do­lo­re­sa“. Neap­siei­ta be jaus­mų įvar­di­ji­mų, tad stie­bia­si ir „Pir­mo­ji mei­lė“.

„Kai vaikš­tai tarp įvai­rias­pal­vių lys­vių, tie pa­va­di­ni­mai, at­ro­do, nu­ke­lia lyg į ki­tą pa­sau­lį, lyg ne­be Pa­ša­kar­niuo­se“, – sa­kė gė­li­nin­kė.

Pet­ro Cip­li­jaus­ko iš Kau­no veis­lė „Va­ka­ro ža­ra“ iš­skir­ti­nė lei­džian­tis sau­lei, kai nuo jos švie­sos žie­dy­nas at­ro­do lyg gin­ta­ro stul­pas.

Gė­li­nin­kė žie­dus ver­ti­na ir iš pra­kti­nės pu­sės. Kiek be­ža­vė­tų „Sak­so­fo­no gar­sų“ gro­žis, bet vos pūs­te­li stip­res­nis vė­je­lis – nu­by­ra apa­ti­niai žie­de­liai.

Ta­čiau bū­tent šis užau­gin­tas žie­das R. Va­si­liū­nie­nei pel­nė pir­muo­sius lau­rus gė­li­nin­kų ver­ti­na­mo­je res­pub­li­ki­nė­je kar­de­lių ir jur­gi­nų pa­ro­do­je 1997-ai­siais – ko­mi­si­ja sky­rė dau­giau­siai ba­lų.

Kar­de­lį „Auk­si­nė an­ti­lo­pė“ ak­me­niš­kė va­di­na se­lek­ci­nin­kų dar­bo bro­ku. Mo­ty­vuo­ja: „Ka­dan­gi žie­das di­de­lis, ma­sy­vus, o kai pri­ly­ja – amen, nu­lūž­ta, nes ko­tas be­pro­tiš­kai plo­nas.“

Ta­čiau to­kie pra­ra­di­mai ne­smuk­do gė­li­nin­kys­tės. Tuo tar­pu iki to ne­to­li, kai ru­de­nį ruo­šia­mi svo­gū­nė­liai – kad bū­tų iš ko užau­gin­ti nau­jus žie­dus ki­tą se­zo­ną.

Pir­mas svo­gū­nė­lių džio­vi­ni­mas ka­ti­li­nė­je 25-30 laips­nių tem­pe­ra­tū­ro­je trun­ka be­maž 3 sa­vai­tes. Po de­šim­ties die­nų rei­kia iš­rink­ti ma­žuo­sius svo­gū­nė­lius ir se­nuo­sius, o li­ku­sius ge­ruo­sius dar mė­ne­sį džio­vin­ti to­kio­je pat vie­no­do­je tem­pe­ra­tū­ro­je.

Po to vis­kas per­ne­ša­ma į ge­rai vė­di­na­mą pa­tal­pą, sau­gant nuo pe­lė­sių.

„Tiks­liai tu­ri tvar­ky­tis: kad ne­su­pai­nio­tum veis­lių, kad iš­lik­tų dai­gu­mas – o aš vis pa­jė­giu taip duo­tis“, – sa­kė R. Va­si­liū­nie­nė.

Ji kar­de­lius pri­sta­to į gė­lių par­duo­tu­ves. Pa­ti par­da­vi­nė­ja tur­gu­je tuo­met, kai vie­nu me­tu la­bai daug iš­si­sklei­džia žie­dų. Pas­ta­rai­siais me­tais pir­kė­jai pa­tys at­va­žiuo­ja į so­dy­bą, iš anks­to už­si­sa­kę. Daž­nai tie, ku­rie kar­tas nuo kar­to gė­lė­mis iš­puo­šia sa­vo na­mus.

„Anks­čiau nie­ka­da neį­si­vaiz­da­vau, kad tam ga­li­ma iš­leis­ti di­de­lius pi­ni­gus“. – sa­kė gė­li­nin­kė.

Au­to­riaus nuo­tr.

Ras­mos Va­si­liū­nie­nės kar­de­liai pir­mą kar­tą dau­giau­siai ba­lų pel­nė res­pub­li­ki­nė­je pa­ro­do­je 1997-ai­siais.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Pa­ša­kar­niuo­se pra­žy­do kar­de­lis „Rau­do­na­sis mil­ži­nas“, ku­rį iš­ve­dė lat­vis Vis­val­das Vin­ke­lis, bet dar ne­spė­jo įtrauk­ti į ka­ta­lo­gą – pa­si­ro­dys 2018-ai­siais.

Ke­lio­li­ka me­tų Pa­ša­kar­niuo­se au­gi­na­mi vien kar­de­liai – iš vi­so 90 veis­lių.

R. Va­si­liū­nie­nės tro­bo­je žy­di ir tra­di­ci­nės lie­tu­vių gė­lės.

Dienos populiariausi

Milžinas iš pietų

2017 m. rugsėjo 14 d.
lankomiausias

Teismas grąžino į darbą, meras – atleido (26)

2017 m. rugsėjo 14 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (2)

Audronė, 2017-09-16 08:50
Jum sveikatos ir nauju gražiu žiedu

alma, 2017-09-14 08:27
sveikatos poniai Rasmai ir ilgų ilgų gyvenimo metų,kad mus džiugintumėt nuostabiais žiedais.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 2. Iš viso: 2

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 2
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas