(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Kultūros keleliai – be pradžios ir pabaigos

2017 m. rugsėjo 2 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Prieš ku­rį lai­ką Už­ven­ty­je (Kelmės r.) bu­vo ki­lęs su­ju­di­mas. Gar­si cho­reog­ra­fė, tri­jų kar­tų šo­kių ko­lek­ty­vų va­do­vė Onu­tė Jan­kaus­kie­nė no­rė­jo išei­ti už­tar­nau­to poil­sio. Ta­čiau jos pa­keis­ti ne­bu­vo kam.

Kai­muo­se ma­žė­jant gy­ven­to­jų trūks­ta ir me­no mė­gė­jų. Vai­gu­vo­je, būg­nin­kui iš­vy­kus gy­ven­ti į Vil­nių, iši­ro sma­gi, dai­nin­ga kai­mo ka­pe­la.

reginamus@skrastas.lt

Dau­giau kaip 20 me­tų Už­ven­čio kul­tū­ros cent­rui va­do­vau­jan­ti Ir­ma Vaup­šie­nė sa­ko, jog kul­tū­rai va­do­vau­jan­tis žmo­gus pri­va­lo bū­ti la­bai to­le­ran­tiš­kas. Me­no va­do­vai – daž­niau­sia su­dė­tin­go cha­rak­te­rio. Ta­čiau kiek­vie­nas jų – uni­ka­li as­me­ny­bė, įne­šan­ti sa­vo in­dė­lį į bend­rą kul­tū­ros lo­by­ną.

„Iš pir­mo žvilgs­nio me­no va­do­vo dar­bas at­ro­do leng­vas. Atė­jai, pa­gro­jai, pa­dai­na­vai. Ta­čiau sce­no­je nie­kas ne­be­ma­to, kiek juo­do kant­raus dar­bo įdė­ta, kad pa­reng­tum pro­gra­mą“, – svars­to po­nia Ir­ma.

Me­niš­kos sie­los žmo­nės – jaut­rūs, ga­li leng­vai juos įžeis­ti. Daug kant­ry­bės rei­kia ir su me­no mė­gė­jais. Sun­ku ras­ti žmo­nių, ku­rie au­ko­tų sa­vo lais­va­lai­kį re­pe­ti­ci­joms, ga­din­tų­si ner­vus jau­din­da­mie­si, kai rei­kia išei­ti į sce­ną.

Už­ven­čio kul­tū­ros cent­re ir Vai­gu­vos fi­lia­le dir­ba 11 žmo­nių. De­šimt iš jų kū­ry­bi­niai dar­buo­to­jai. Di­rek­to­rė lai­ko­si vie­nin­te­lės tai­syk­lės pa­si­ti­kė­ti dar­buo­to­jais, juos ska­tin­ti, pa­gir­ti, o ne spaus­ti. „Kul­tū­ra vi­sur ir vi­sa­da pri­va­lo sė­ti tik po­zi­ty­vą. Čia vi­si ly­gūs. Čia nė­ra jo­kios po­li­ti­kos. Kul­tū­ra amor­ti­zuo­ja vi­sas po­li­ti­nes ir so­cia­li­nes aist­ras.“

Po­nia Ir­ma no­rė­tų dau­giau lai­ko pra­leis­ti tarp sa­vi­veik­li­nin­kų ir me­no va­do­vų. Gal kar­tais kas nors pa­si­šnibž­da, kad „pa­si­kė­lu­si“. Ta­čiau sa­ko esan­ti po­pie­ri­nė žiur­kė. „Di­rek­to­riaus dar­bo sce­no­je ne­pa­ro­dy­si. Ma­no inst­ru­men­tas – te­le­fo­nas.“

Kai prieš tris de­šimt­me­čius at­va­žia­vo gy­ven­ti į Už­ven­tį, I. Vaup­šie­nė dir­bo zoo­tech­ni­ke. Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­ją bai­gu­siai jau­nai mer­gi­nai tai bu­vo ant­ro­ji dar­bo­vie­tė. Pir­mo­ji – Šiau­lių ra­jo­ne, Ža­rė­nuo­se.

Nors pa­si­rin­ko žem­dir­biš­ką spe­cia­ly­bę, iš Tau­ra­gės ra­jo­no ki­lu­siai Ir­mai ne­bu­vo sve­ti­ma dai­na ir šo­kis. Jos tė­tė Eri­kas Pet­rai­tis bu­vo kai­mo mu­zi­kan­tas, tu­rė­jo gra­žų bal­są.

Tad jau­ną Ir­mos ir jos vy­ro Al­gi­man­to po­rą jau tuo­met šo­kių ko­lek­ty­vams „Pu­ti­nė­lis“ ir „Glu­das“ va­do­va­vu­si Onu­tė Jan­kaus­kie­nė ne­tru­ko pri­si­kvies­ti į re­pe­ti­ci­jas. Vaup­šos at­šo­ko Res­pub­li­ki­nė­se 1994 – ųjų ir 1998 – ųjų dai­nų šven­tė­se. Da­ly­vau­da­vo vie­tos kul­tū­ros dar­buo­to­jų ren­gia­mo­se va­ka­ro­nė­se, šven­tė­se, ta­po sa­vi.

To­dėl, kai mi­rė tuo­me­ti­nė Už­ven­čio kul­tū­ros na­mų di­rek­to­rė Ga­li­na Lu­ko­še­vi­čie­nė, šo­kių ko­lek­ty­vo va­do­vė Onu­tė Jan­kaus­kie­nė pa­ra­gi­no po­nią Ir­mą im­tis kul­tū­ros na­mų vai­ro.

„Bu­vo ne­drą­su, – me­na po­nia Ir­ma. – Bet pa­siū­ly­mą priė­miau kaip išei­tį. Tuo me­tu jau bu­vo su­griu­vę ūkiai. Aš­tuo­ne­rius me­tus dir­bu­si pa­gal spe­cia­ly­bę ne­te­kau dar­bo. Nu­va­žia­vau pas tuo­me­ti­nį Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ją Al­gį Krut­ke­vi­čių, pa­si­kon­sul­ta­vau apie ga­li­my­bes.“

Tuo me­tu vi­si kai­mo kul­tū­ros na­mai pri­klau­sė Kel­mės kul­tū­ros cent­rui. Kai­mo kul­tū­ros na­mų va­do­vo dar­bas ne­bu­vo la­bai su­dė­tin­gas. Ta­čiau te­ko per­si­kva­li­fi­kuo­ti. Po­rą me­tų va­ži­nė­jo mo­ky­tis į Vil­nių. Lan­kė tęs­ti­nius kur­sus kul­tū­ros dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo mo­kyk­lo­je.

Moks­lai pra­ver­tė. Nes 2005 me­tais Už­ven­čio kul­tū­ros na­mai ta­po sa­va­ran­kiš­ku kul­tū­ros cent­ru su fi­lia­lais.

„Zoo­tech­ni­ko dar­bas – la­bai kon­re­tus. Kul­tū­ros sri­tis – la­bai pla­ti, be pra­džios ir pa­bai­gos“, – ly­gi­na dvi sa­vo gy­ve­ni­mo pa­tir­tis I. Vaup­šie­nė.

Ta­pu­si kul­tū­ros dar­buo­to­ja kas­dien stu­di­juo­ja dar­bą su žmo­nė­mis. Kaip zoo­tech­ni­kė Ir­ma pa­žįs­ta la­bai daug se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų. Pa­žin­tis ir ge­ri san­ty­kiai pra­ver­čia ir kul­tū­ros dar­be. Juk ten­ka ne tik suor­ga­ni­zuo­ti šven­tę, kon­cer­tą, bet ir su­kvies­ti žmo­nes į ren­gi­nius. Ko ge­ro, se­nos pa­žin­ties dė­ka į vie­tos me­no mė­gė­jų kon­cer­tus už­ven­tiš­kiai ei­na mie­liau ne­gu į at­vyks­tan­čių at­li­kė­jų pro­fe­sio­na­lų.

„My­liu žmo­nes. Tą mei­lę, tik­riau­siai, at­si­ne­šiau iš sa­vo šei­mos. Au­go­me še­ši vai­kai. Pra­ban­gos na­muo­se ne­bu­vo. Ta­čiau kas­dien jaus­da­vo­me tė­vų mei­lę. Ma­ma nie­kur ne­dir­bo. Au­gi­no gy­vu­lius ir dar­žus. Na­muo­se vi­suo­met bū­da­vo tvar­ka. Ant sta­lo ne­trū­ko mais­to. Kai rei­kė­da­vo mo­kyk­lai su­ruoš­ti še­šis vai­kus, tė­vai neiš­ga­lė­da­vo vi­siems nu­pirk­ti ba­tu­kų. Pirk­da­vo san­da­liu­kus. Bet ne­de­juo­da­vo. Ir mes bu­vo­me lai­min­gi“, – pa­sa­ko­ja Ir­ma.

Šian­dien, Ir­mos ma­ny­mu, mei­lę daž­nai už­go­žia var­to­ji­mas. Siū­lo­ma vis­ko ir la­bai daug. Akys ma­to, šir­dis gei­džia. Ne­ga­lė­da­mi vis­ko tu­rė­ti žmo­nės tam­pa ne­lai­min­gi. O ne­lai­min­gas žmo­gus ne­spin­du­liuo­ja mei­le. Ne­nor­ma­lus gro­žio kul­tas. Vi­si no­ri bū­ti ma­ne­ke­nais ir ma­ne­ke­nė­mis. Mer­gai­tės jau nuo ma­žens ver­čia­mos gra­žuo­lė­mis ir prin­ce­sė­mis. Jei­gu vė­liau ne­ga­li ten­kin­ti to­kių pa­čių po­rei­kių, tam­pa ne­lai­min­gos.

„Kar­tais pa­gal­vo­ju, jog aš kaip kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė nea­ti­tin­ku šian­die­ni­nių stan­dar­tų. Į dar­bą ei­nu be ma­kia­žo ir be ma­ni­kiū­ro“, – šyp­so­si Ir­ma, tur­tin­go ūki­nin­ko ir vers­li­nin­ko žmo­na.

Ją ste­bi­na di­džiu­lės tau­ti­nio kos­tiu­mo ir ki­tų sa­vi­veik­li­nin­kų rū­bų kai­nos. Bran­gi me­džia­ga ir dar­bas. Ser­mė­gos pa­siu­vi­mas kai­nuo­ja ma­žiau­siai 230 eu­rų. Ap­reng­ti šo­kė­jus tam­pa vis sun­kiau.

Ir pir­mą­ją, ir ant­rą­ją I. Vaup­šie­nės dar­bo pa­tir­tį da­ro ma­lo­nią sa­vo dar­bą my­lin­tys ir są­ži­nin­gai jį at­lie­kan­tys žmo­nės.

To­dėl ir kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rės veik­la se­kė­si ge­rai. Vi­suo­met gar­sė­ję pui­kiais me­no sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vais, ir atė­jus nau­jai di­rek­to­rei už­ven­tiš­kiai neaps­nū­do. At­si­ra­do dar dau­giau tra­di­ci­nių šven­čių, nau­jų pro­jek­tų.

Daug ra­jo­no gy­ven­to­jų su­trau­kia gar­sio­ji Už­ven­čio se­niū­ni­jos šven­tė „Ven­ta, Ven­ta, tu že­mai­čiui šven­ta“. Kraš­tą gar­si­na uni­ka­lus re­ži­sie­rės Onu­tės Gra­nic­kie­nės vai­kų teat­rų fes­ti­va­lis „Vai­di­na­me vai­kams“, su­trau­kian­tis vai­kų dra­mos bū­re­lių ir žiū­ro­vų iš vi­sos Lie­tu­vos. O. Jan­kaus­kie­nė ren­gia re­gio­ni­nę šo­kių šven­tę, Vi­ta­li­jus Po­po­vas – ka­pe­lų šven­tę, Al­gir­das Stan­kus – vo­ka­li­nių an­samb­lių šven­tę „Skam­bėk, skam­bėk, dai­na“ ir ves­tu­vių mu­zi­kan­tų šven­tę.

Į ren­gi­nius par­duo­da­mi ne­bran­gūs bi­lie­tai. Kul­tū­ros cent­ras už­si­dir­ba lė­šų.

Kul­tū­ros cent­ro et­no­lo­gė Ona Stan­kie­nė ren­gia Mo­ti­nos die­ną, Už­ga­vė­nes, Pem­pės die­ną, Juo­za­pi­nes, Žo­li­nę ir ki­tas tra­di­ci­nes šven­tes.

La­bai po­pu­lia­ri už­ven­tiš­kių ka­pe­la „Ven­ta“, daž­nai kvie­čia­ma kon­cer­tuo­ti į Kel­mės ir ki­tų ra­jo­nų ren­gi­nius. Jo­no Juo­za­pa­vi­čiaus vy­rų vo­ka­li­nis kvar­te­tas „Kun sa­ka“ Už­ven­tį gar­si­na te­le­vi­zi­jos lai­do­se „Duo­kim ga­ro“. Onu­tės Jan­kaus­kie­nės šo­kių ko­lek­ty­vas „Pu­ti­nė­lis“ yra pel­nęs ant­rą­ją vie­tą res­pub­li­ki­nia­me šo­kių kon­kur­se.

Pats Už­ven­čio kul­tū­ros cent­ras yra pel­nęs lau­rus „Gra­žiau­sio ša­lies ren­gi­nio“ kon­kur­se ir yra pri­pa­žin­tas Ge­riau­siuo­ju kul­tū­ros cent­ru kai­mo kul­tū­ros cent­rų ka­te­go­ri­jo­je.

Už­ven­čio kul­tū­ros cent­re dir­ban­tys me­no va­do­vai su­bu­rė 11 me­no mė­gė­jų ko­lek­ty­vų, ku­riuo­se lais­va­lai­kį lei­džia 130 žmo­nių.

Ta­čiau Vai­gu­vos fi­lia­le iši­ro sma­gi, dai­nin­ga kai­mo ka­pe­la. Būg­ni­nin­kas iš­va­žia­vo gy­ven­ti į Vil­nių. Ras­ti ki­tą en­tu­zias­tą ne­leng­va.

Už­ven­čio kul­tū­ros cent­ro cho­reog­ra­fė Onu­tė Jan­kaus­kie­nė ke­ti­no ei­ti už­tar­nau­to poil­sio. Ta­čiau ne­bu­vo kas ją pa­keis­tų. Gar­si mo­te­ris yra su­bū­ru­si tris šo­kė­jų ko­lek­ty­vus: „Pu­ti­nė­lį“ – dvi am­žiaus gru­pes ir „Glu­dą“. Šo­kė­jai į re­pe­ti­ci­jas va­ži­nė­ja iš ki­tų Už­ven­čio se­niū­ni­jos kai­mų, net iš ki­tų se­niū­ni­jų. Va­ži­nė­ji­mas kai­nuo­ja ir pi­ni­gus, ir lai­ką. Ta­čiau tik en­tu­zias­tin­gos ir pro­fe­sio­na­lios va­do­vės dė­ka ko­lek­ty­vai lai­ko­si.

Au­to­rės nuo­tr.

Už­ven­čio kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė Ir­ma Vaup­šie­nė sa­ko, jog jau­ni­mas dar nu­per­ka Už­ven­ty­je par­duo­da­mus na­mus.

„Var­nių sen­jo­rų bend­ruo­me­nei taip pa­ti­ko Už­ven­čio kul­tū­ros ren­gi­niai, kad jie pa­pra­šė apie sa­vo ren­gi­nius skelb­ti „feis­bu­ke“, kad ga­lė­tų at­va­žiuo­ti“, – sa­vo me­no va­do­vų kū­ry­bin­gu­mu džiau­gia­si Ir­ma Vaup­šie­nė.

„Ne­bė­ra ra­mios gy­ve­ni­mo tėk­mės. Kon­ku­ren­ci­ja, ko­va dėl vie­tos po sau­le, kas­die­nis dras­ky­ma­sis ker­ta kul­tū­rai. Me­no mė­gė­jai ne­ga­li su­de­rin­ti re­pe­ti­ci­jų lai­ko su dar­bu. Kai va­žiuo­ja kon­cer­tuo­ti, dar­be pri­va­lo pa­siim­ti vie­ną die­ną ato­sto­gų. To­dėl no­rin­čių da­ly­vau­ti kul­tū­ro­je vis ma­žė­ja. Jau­ni­mas mie­liau ren­ka­si kom­piu­te­rį ar mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną“, – sa­ko Ir­ma Vaup­šie­nė.

Dienos populiariausi

Milžinas iš pietų

2017 m. rugsėjo 14 d.
lankomiausias

Teismas grąžino į darbą, meras – atleido (26)

2017 m. rugsėjo 14 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas