(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Įvykiai, aktualijos

Kel­mė­je mi­nė­tos Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do die­nos

2017 m. rugsėjo 13 d.
zau

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je mi­nė­tos Eu­ro­pos žy­dų pa­vel­do die­nos – ati­da­ry­ta nuo­trau­kų apie Kel­mės ra­jo­no žy­dus pa­ro­da, pa­ro­dy­tas fil­mu­kas apie žy­dų is­to­ri­ją, Lie­tu­vo­je iki Ho­lo­kaus­to gy­ve­nu­sias gau­sias žy­dų bend­ruo­me­nes, daž­nai su­da­riu­sias dau­giau ne­gu pu­sę vi­sų mies­te­lio gy­ven­to­jų.

daliak@skrastas.lt

„Dias­po­ra ir pa­vel­das. Štet­las“

Pir­mą­ją rug­sė­jo sa­vai­tę Eu­ro­po­je mi­ni­mos žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do die­nos. Šie­met ren­gi­niai or­ga­ni­zuo­ti ke­tu­rio­lik­ti me­tai, Kel­mės kraš­to mu­zie­jus pri­si­jun­gė pir­mą sy­kį.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas Ri­man­tas Ser­va sa­kė, jog mi­nė­ti Eu­ro­pos žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do die­nas pa­ska­ti­no ren­gi­nių te­ma „Dias­po­ra ir pa­vel­das. Štet­las“.

„Nors tar­pu­ka­riu di­džio­ji da­lis žy­dų gy­ve­no Kau­ne bei dar ke­liuo­se di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, bet ne­ma­žai lit­va­kų bend­ruo­me­nių bu­vo įsi­kū­ru­sių ir ki­to­se vie­to­vė­se. Ne išim­tis ir Kel­mė, Šau­kė­nai, Ty­tu­vė­nai, Kra­žiai, Už­ven­tis. Šiuo­se mies­te­liuo­se žy­dų gy­ve­no dau­giau ne­gu pu­sė vi­sų gy­ven­to­jų“, – sa­kė R. Ser­va. Štet­las ji­diš kal­bo­je yra žo­džio „štot“, reiš­kian­čio mies­tą, ma­žy­bi­nė for­ma, ku­ria api­bū­di­na­ma ne­di­de­lė bend­ruo­me­nė, vei­kian­ti ne­di­de­lia­me mies­te­ly­je.

Per ren­gi­nį mu­zie­ju­je pla­čiau pa­sa­ko­ta apie štet­lus. Ba­jo­ri­ja, siek­da­ma pa­gy­vin­ti eko­no­mi­nį gy­ve­ni­mą, dar Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos lai­kais ska­ti­no žy­dus per­si­kel­ti į jiems pri­klau­san­čias val­das, plė­to­ti pre­ky­bą. Štet­las ne­tru­ko tap­ti ir be­si­vys­tan­čiu kul­tū­ri­niu reiš­ki­niu.

Ap­si­gy­ve­nę nau­jo­je vie­to­je žy­dai pa­si­rū­pin­da­vo dviem skly­pais. Vie­na­me sta­tė si­na­go­gą – sa­vo mal­dos, su­si­rin­ki­mo na­mus, stu­di­jų vie­tą, ki­ta­me, nuo­ša­les­nia­me, pa­rink­da­vo vie­tą ka­pi­nėms. Gau­siau­sia iš­li­ku­sio žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do da­lis ir yra se­no­sios žy­dų ka­pi­nės.

Pa­sak R. Ser­vos, kas­die­nis štet­lo gy­ve­ni­mas su­ko­si ap­link tur­gaus aikš­tę. Be tur­gaus die­nos pa­grin­di­nis sa­vai­tės įvy­kis štet­le bu­vo ša­bas – šeš­ta­die­nis, kuo­met žy­dams už­draus­ta dirb­ti. „Žy­dų gy­ve­ni­mas tik­rai ne­bu­vo už­da­ras, jie juk gy­ve­no ša­lia lie­tu­vių ir ki­tų tau­ty­bių kai­my­nų, bend­rau­da­vo, bū­da­vo ko­le­go­mis įvai­rio­se or­ga­ni­za­ci­jo­je, eko­no­mi­niais par­tne­riais“, – sa­kė mu­zie­ji­nin­kas.

„Žy­dų gy­ve­ni­mo pėd­sa­kai Kel­mės kraš­te“

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je pa­reng­ta nuo­trau­kų pa­ro­da „Žy­dų gy­ve­ni­mo pėd­sa­kai Kel­mės kraš­te“.

Fo­tog­ra­fi­jo­se – bu­vę žy­dų na­mai, įvai­rūs pa­sta­tai, žmo­nės, ka­pi­nės – su­tei­kia daug in­for­ma­ci­jos, pa­pil­dan­čios pa­teik­tus pa­sa­ko­ji­mus. Pa­vyz­džiui, 1938 me­tais nu­fo­tog­ra­fuo­tos Kel­mė­je sto­vė­ju­sios dvi si­na­go­gos, ku­rios su­de­gė per di­dį­jį 1941-ųjų me­tų bir­že­lio 24-osios gais­rą mies­te.

Žy­dai iki ka­ro dau­giau­sia bu­vo įsi­kū­rę Kel­mės cent­re, da­bar­ti­nė­je S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vė­je. Iš 13 tuo­met mies­te sto­vė­ju­sių mū­ri­nių na­mų be­veik vi­si pri­klau­sė žy­dams. Pir­ma­me aukš­te pa­pras­tai žy­dai įsi­reng­da­vo par­duo­tu­ves, vais­ti­nes, teik­da­vo įvai­rias pa­slau­gas, ant­ra­ja­me gy­ven­da­vo pa­tys su šei­mo­mis. Da­bar­ti­nės „Kra­žan­tės“ pro­gim­na­zi­jos vie­to­je vei­kė žy­dų pra­di­nė mo­kyk­la. Iš maž­daug 4000 Kel­mės gy­ven­to­jų dau­giau kaip 2000 bu­vo žy­dai. Ty­tu­vė­nuo­se žy­dų gy­ve­no apie 200, Už­ven­ty­je – 30 šei­mų, iš 700 šau­kė­niš­kių žy­dų pri­skai­čiuo­ta apie 300.

„Nė­ra daug iš­li­ku­sių nuo­trau­kų iš tų lai­kų Kel­mės. Dau­giau­sia fo­tog­ra­fuo­da­vo vo­kie­čiai Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, įam­žin­da­mi oku­puo­tas te­ri­to­ri­jas, iš­leis­da­mi at­vir­laiš­kių se­ri­jas“, – pa­sa­ko­jo Ri­man­tas Ser­va.

Be­veik ne­bė­ra ir žy­dams pri­klau­siu­sių pa­sta­tų, jei ir yra – pra­stos būk­lės, spar­čiai nai­ki­na­mi lai­ko. Bu­vę šei­mi­nin­kai – iš­vy­kę, par­da­vę sa­vo na­mus, mi­rę. Gy­ve­na­mie­ji žy­dų pa­sta­tai nė­ra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai. Nau­jie­ji šei­mi­nin­kai su sa­vo tur­tu ga­li elg­tis kaip no­ri.

Įs­pū­din­ga, mu­zie­ji­nin­ko tei­gi­mu, bu­vo su­de­gu­si Šau­kė­nų si­na­go­ga – vie­na se­niau­sių Lie­tu­vo­je, pa­sta­ty­ta dar XVII am­žiaus pra­džio­je, iš­gra­žin­ta dro­ži­niais.

Pa­gal žy­dų re­li­gi­ją, vi­sos si­na­go­gos tu­rė­jo bū­ti iš­skir­ti­niai mies­te­lio pa­sta­tai pir­miau­sia pa­gal aukš­tį. Si­na­go­ga – aukš­čiau­sias mies­te­lio pa­sta­tas.

Ne­bė­ra tik­rų žy­dų?

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas Ri­man­tas Ser­va tei­gė do­mė­ję­sis ir ne­ra­dęs Kel­mės kraš­te už­re­gist­ruo­tų tik­rų žy­dų.

„Va­ži­nė­jo­me po įvai­rias ra­jo­no vie­to­ves, klau­si­nė­jo­me žmo­nių. Bet žmo­nės apie žy­dus tik pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­lin­da­vo. Pa­gal sta­tis­ti­ką prieš po­rą de­šimt­me­čių Kel­mė­je dar gy­ve­no ke­le­tas žy­dų, o da­bar – ne­bė­ra“, – sa­kė R. Ser­va.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je vei­kia pa­ro­da „Žy­dų gy­ve­ni­mo pėd­sa­kai Kel­mės kraš­te“.

Per­nai su­de­gė Kel­mė­je, Koo­pe­ra­ci­jos gat­vė­je sto­vė­jęs au­ten­tiš­kas fo­tog­ra­fo Ka­čer­gins­kio na­mas.

Dienos populiariausi

Milžinas iš pietų

2017 m. rugsėjo 14 d.
lankomiausias

Teismas grąžino į darbą, meras – atleido (26)

2017 m. rugsėjo 14 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas