(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Politikų tribūna

Lietuvio pasas – saldainis išeiviams ar rimtas reikalas?

2017 m. rugpjūčio 12 d.
Dr. Stasys Tumėnas,

Lie­tu­vio pa­sas (LP), Len­ko kor­ta (LK), Že­mai­čio pa­sas (ŽP). Ku­ris iš jų svar­bes­nis, ku­ris tu­ri sva­res­nę tei­si­nę ga­lią? Ar iš vi­so tu­ri? Sta­sys Tumėnas© DEL­FI / And­rius Ufar­tas Ar tai vi­so la­bo bū­tų tik pi­lie­ti­nės, tau­ti­nės sa­tis­fak­ci­jos liu­dy­to­jas? Su ku­riuo iš šių do­ku­men­tų ga­li drą­siai ban­dy­ti kirs­ti ne tik Šen­ge­no ša­lies sie­ną, ar nors vie­nas iš jų ga­lio­tų ne­la­bai drau­giš­kų vals­ty­bių pa­sie­niuo­se?

Tai ofi­cia­lus do­ku­men­tas, pri­pa­žįs­ta­mas pa­sau­lio mui­ti­nė­se, pa­sie­nio punk­tuo­se, am­ba­sa­do­se, at­sto­vy­bė­se, ar tik sva­rus ko­zi­ris įro­di­nė­jant sa­vo ty­rus tau­ti­nius jaus­mus; sal­dai­nis dis­ku­tuo­jant už­sta­lė­je su bi­čiu­liais išei­viais Bist­ram­po­lio dva­re, ar Pa­sau­lio že­mai­čių die­no­se Tel­šiuo­se, Plun­gė­je?

Ar Lie­tu­vio pa­so įgi­ji­mas bū­tų ma­lo­ni pa­guo­da vie­nam iš ge­riau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos ran­ki­nin­kų, pa­sau­lio čem­pio­nui, Eu­ro­pos tau­rės lai­mė­to­jui, vie­nam pir­mų­jų mū­sų spor­ti­nin­kų, iš­vy­ku­sių žais­ti į už­sie­nį, Rai­mon­dui Va­luc­kui, ku­riam, da­bar gy­ve­nan­čiam Vo­kie­ti­jo­je, jo de­ra­mai net nein­for­ma­vus, bu­vo atim­ta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė, ar gar­sia­jam NBA ve­te­ra­nui Žyd­rū­nui Il­gaus­kui, su­si­lau­ku­siam iš Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų to­kio pat li­ki­mo?

Pa­sa­ky­siu sa­vo nuo­mo­nę – var­gu, ar toks pa­siū­ly­mas šiems mū­sų spor­ti­nin­kams tap­tų pa­guo­da, grei­čiau jie tai trak­tuo­tų kaip pa­si­ty­čio­ji­mą ir įžei­di­mą. Vie­na iš Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nės ly­de­rių man pa­sa­kė tie­siai švie­siai – tai siū­lo­mas sal­dai­nis, ne­ti­kė­ji­mas, kad pa­vyks įgy­ven­din­ti net 114 Sei­mo na­rių pa­si­ra­šy­tą ir Kons­ti­tu­ci­niam Teis­mui nag­ri­nė­ti ei­li­nį kar­tą per­duo­tą klau­si­mą dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mo. Tuo do­ku­men­tu (pa­tai­so­mis) siū­lo­ma ga­li­my­bė pra­plės­ti as­me­nų, ga­lin­čių tu­rė­ti tei­sę į dvi­gu­bą Lie­tu­vos ir ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę, są­ra­šą.

Pa­sau­lio lie­tu­vių bend­ruo­me­nė ak­cen­tuo­ja, kad jie sie­kia ne dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės ga­vi­mo pri­vi­le­gi­jų, o pa­brė­žia ga­li­my­bę ir svar­bą iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę, įgy­tą jiems gi­mus. Pa­na­šu, kad nau­jam Sei­mo gru­pe­lės na­rių siū­ly­mui dėl LP at­si­ra­di­mo ne­la­bai pri­ta­ria ir Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Sau­lius Skver­ne­lis, pa­sa­kęs tie­siai švie­siai: „Aš ma­nau, iš­spręs­ki­me klau­si­mą, ku­ris su­si­jęs su dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės tu­rė­ji­mu, ir ne­rei­kės gal­vo­ti kaž­ko­kių nau­ja­da­rų.“

Tai­gi Vy­riau­sy­bės va­do­vas ne­kal­ba apie „sal­dai­nį“ pa­sau­lio lie­tu­viams, o siū­lo konk­re­taus veiks­mo at­li­ki­mą, kar­tu pra­tur­tin­da­mas mū­sų dip­lo­ma­ti­jos ter­mi­ni­ją nau­ju ter­mi­nu – „nau­ja­da­ras“. To­kios min­tys ky­la pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis, kai 4 Sei­mo na­rių gru­pė, tarp jų – val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos frak­ci­jų ly­de­riai, Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis, so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­nas And­rius Pa­lio­nis, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša, įre­gist­ra­vo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­ma įsteig­ti Lie­tu­vio pa­są, lei­sian­tį iš­sau­go­ti ry­šį su Lie­tu­vos vals­ty­be. Lie­tu­vio pa­są pa­gal šį pro­jek­tą įgy­ti ga­lė­tų vi­si lie­tu­vių kil­mės as­me­nys, taip pat as­me­nys, gi­mę Lie­tu­vo­je po 1990 me­tų ko­vo 11 d., jų su­tuok­ti­niai, vai­kai ir vai­kai­čiai as­me­nų, tu­rė­ju­sių Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę iki 1940 m. bir­že­lio 15 d. Tai­gi to­kie as­me­nys įgy­tų mo­ra­li­nę sa­tis­fak­ci­ją, la­biau sie­ti­ną su pi­lie­ti­nio ry­šio su Lie­tu­va at­kū­ri­mu, to­kio ry­šio stip­ri­ni­mu. Stop! Čia ir bai­gia­si Lie­tu­vio pa­so ins­ti­tu­ci­jos pliu­sai, nes pa­sta­ra­sis ne­su­tei­kia po­li­ti­nių tei­sių: bal­suo­ti na­cio­na­li­niuo­se rin­ki­muo­se, užim­ti pa­rei­gas, ku­rio­se bū­ti­na iš­ti­ki­my­bės Lie­tu­vos Res­pub­li­kai prie­sai­ka.

Tie­sa, vie­na pri­vi­le­gi­ja to­kiems as­me­nims bū­tų tai­ko­ma – as­me­nys, pa­tei­kę LP, ga­lė­tų ban­dy­ti su­si­grą­žin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­ty­bę ar­ba ją įgy­ti su­pap­ras­tin­ta tvar­ka. Ko­kia ta tvar­ka? Tai re­to­ri­nis klau­si­mas, nes vis­kas vėl baig­tų­si ei­li­ne ke­lio­ne į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą. Tuo nea­be­jo­ju. Kas bend­ro tarp LP, LK ir ŽP? Apie Lie­tu­vio pa­so (LP) at­si­ra­di­mo ga­li­my­bę jau kal­bė­jo­me. Pri­si­min­ki­me LK – Len­ko kor­tos (Kar­ta Po­la­ka) is­to­ri­ją, pra­si­dė­ju­sią ly­giai prieš 10 me­tų ir su­kė­lu­sią daug ažio­ta­žo Lie­tu­vos spau­dos pus­la­piuo­se, tarp po­li­ti­kų, po­li­to­lo­gų. LK – as­mens do­ku­men­tas, pa­tvir­ti­nan­tis len­kų kil­mę ir su­tei­kian­tis leng­va­tų len­kams, gy­ve­nan­tiems sve­tur, Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­me bu­vo pa­tvir­tin­tas 2007 me­tų rug­sė­jį. LK, prie­šin­gai LP, ga­lė­jo bū­ti su­tei­kia­ma ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių gy­ven­to­jams, bet ir len­kams, gy­ve­nan­tiems Ar­mė­ni­jo­je, Azer­bai­dža­ne, Bal­ta­ru­si­jo­je, Gru­zi­jo­je, Ka­zachs­ta­ne, Kir­gi­zi­jo­je, Ru­si­jo­je, Ta­dži­kis­ta­ne, Turk­mė­ni­jo­je, Uk­rai­no­je, Uz­be­kis­ta­ne, t. y. pre­ten­den­tas siek­ti LK tu­rė­jo bū­ti iš vie­nos iš 15 bu­vu­sios SSRS res­pub­li­kų. Jis net ne­pri­va­lė­jo bū­ti len­kas. LK sa­vi­nin­kams bu­vo nu­ma­to­ma daug leng­va­tų: po tri­jų mė­ne­sių gy­ve­ni­mo Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je ga­lė­da­vo įgy­ti tei­sę ap­si­gy­ven­ti Len­ki­jo­je nuo­lat, jiems bu­vo ga­ran­tuo­tas ne­mo­ka­mas gy­dy­mas, įva­žia­vi­mo vi­za, vai­kai tu­rė­jo tei­ses į moks­lą ir sti­pen­di­jas, gau­ti be­dar­bio pa­šal­pą, ki­tas so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, įsi­gy­ti ne­kil­no­ja­mą tur­tą ir t. t. Ne ES ša­lių as­me­nims, no­rin­tiems pa­tek­ti į Len­ki­jos te­ri­to­ri­ją, bu­vo rei­ka­lin­ga vi­za.

Tai­gi dau­ge­lis šių len­kų teik­tų leng­va­tų yra tie­sio­giai pe­rim­tos ir Lie­tu­vio pa­so ins­ti­tu­ci­jos ren­gė­jų, ypač tos, ku­rios su­si­ju­sios su švie­ti­mo, stu­di­jų ir moks­lo leng­va­to­mis (sti­pen­di­jos, pa­ra­ma vi­sų stu­di­jų pa­ko­pų gran­dy­se, pa­sko­los, priė­mi­mas stu­di­juo­ti ir t. t.). No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas, nag­ri­nė­jan­tis dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės pra­plė­ti­mo ga­li­my­bės klau­si­mus, ir­gi ga­lė­tų pe­rim­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos „ge­rą­ją“ pa­tir­tį, nes šios ša­lies tei­sės ak­tuo­se yra to­le­ruo­ja­mas ki­tos pi­lie­ty­bės tu­rė­ji­mas, yra li­be­ra­li­zuo­ta Len­ki­jos pi­lie­ty­bės įgi­ji­mo tvar­ka, už­tik­rin­ta tei­sė į dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę. Prie­šin­gai nei Lie­tu­vo­je, Len­ki­jo­je ne­ga­li bū­ti atim­ta Len­ki­jos pi­lie­ty­bė prieš as­mens va­lią, kai­my­nų ša­ly­je ne­pa­kan­ka tik as­mens pra­šy­mo at­si­sa­ky­ti pi­lie­ty­bės, bū­ti­nas Pre­zi­den­to su­ti­ki­mas. Tie­sa, len­kas, tu­rin­tis ir ki­tos ša­lies pi­lie­ty­bę, Len­ki­jos te­ri­to­ri­jo­je lai­ko­mas tik Len­ki­jos pi­lie­čiu.

Tai­gi Len­ki­jos Res­pub­li­kai, ku­ri gy­ven­to­jų skai­čiu­mi yra 10 kar­tų di­des­nė, svar­bus ir sau­go­ti­nas yra KIEK­VIE­NAS len­kas. Juk neat­si­tik­ti­nai len­kai pa­si­rin­ko šū­kį: „Bū­ti iš­ti­ki­mam sa­vo Tė­vy­nei – Len­ki­jos Res­pub­li­kai“. Lie­tu­va yra per ma­ža vals­ty­bė, kad mes ne­bran­gin­tu­me ir ne­siek­tu­me su­si­grą­žin­ti lie­tu­vių ne tik LP, bet ir Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo li­be­ra­li­za­vi­mu. Juk nie­kas ne­kal­ba apie abe­jo­ti­nus pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo at­ve­jus, kai pi­lie­ty­bė po 1990-ųjų ga­lė­jo bū­ti su­teik­ta vien dėl to, kad Že­mai­ti­jo­je gy­ve­nu­siam gi­mi­nai­čiui pa­do­va­no­da­vai trak­to­rių... To­kių at­ve­jų skai­čiau spau­do­je ne vie­ną. Nuo 2008 me­tų, Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je pir­mą­ją Len­ko kor­tą įtei­kė len­kų kil­mės dva­si­nin­kui, tuo me­tu vy­riau­siam Lie­tu­vos len­kui Ju­ze­fui Ob­rembs­kiui, praė­jo be­veik 10 me­tų. Per tą lai­ką Lie­tu­vo­je kas­met LK gau­da­vo per 1000 len­kų, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je. Grei­tai paaiš­kės, ar bus pa­tvir­tin­tas LP sta­tu­sas, o jei taip at­si­tiks, kas bus pir­ma­sis lie­tu­vis ar lie­tu­vių kil­mės as­muo, ga­vęs Lie­tu­vio pa­są? Ir ta­da, var­dan bi­čiu­lys­tės su kai­my­nais len­kais, gal pa­mir­ši­me karš­tas dis­ku­si­jas, kai bu­vęs eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis ra­gi­no LK tei­si­nio įver­ti­ni­mo, o tuo­me­ti­nis Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis LK bu­vo įvar­di­jęs ne­su­sip­ra­ti­mu ir kvie­tė ras­ti jė­gų iš­tai­sy­ti tą tei­sės ak­tą. Kei­čia­si lai­kai, kin­ta sam­pra­ta, po­žiū­ris ir priei­gos dėl sa­vo pi­lie­čių pri­trau­ki­mo į tė­vy­nę. Pa­ra­le­lės su Že­mai­čio pa­su? Ka­dan­gi už lan­go dar va­sa­ra, ne­si­no­ri skai­ty­to­jų var­gin­ti tei­si­nė­mis ko­li­zi­jo­mis, su­si­ju­sio­mis su LP, LK.

Šių dvie­jų do­ku­men­tų kon­teks­te no­ri­si pri­si­min­ti žais­min­ges­nį mo­men­tą – is­to­ri­ją su Že­mai­čių pa­su (ŽP). Be­je, ir tos is­to­ri­jos yra su­si­ju­sios su tei­si­niais niuan­sais, net teis­mais, tie­sa, ne­pa­sie­ku­siais Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo. ŽP (Že­mai­tė pa­sos) – šiuo me­tu at­sto­ja Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos na­rio pa­žy­mė­ji­mą. Už­ra­šas ant vir­še­lio – Pat­ria Una. Žais­min­ga min­tis su­kur­ti že­mai­čių pa­są ir že­mai­tiš­kus pi­ni­gus – li­tus gi­mė 1988 me­tais tarp Šiau­lių že­mai­čių, kai jiems va­do­va­vo Šiau­lių uni­ver­si­te­to do­cen­tas Juo­zas Pab­rė­ža (Jū­zaps Pab­rie­ža). Šiau­lių že­mai­čių, nuo ta­da kas­met iki šiol lei­džian­čių ir sa­vo ka­len­do­rių („Že­mai­tiu ka­lėn­duo­rios“) idė­ją su­kur­ti ŽP ir pi­ni­gus rea­li­za­vo ak­ty­vus di­zai­ne­ris Vi­lius Pu­ro­nas.

Šiau­liuo­se 1989 m. pa­si­ro­dė ir pir­mie­ji ŽP. Kad jį gau­tum, tu­rė­jai ne­bū­ti­nai mo­kė­ti že­mai­čių kal­bą, bet rei­kė­jo pri­klau­sy­ti Že­mai­čių drau­gi­jai bei bū­ti „truop­nus že­mai­tis“. Svar­bu, kad ta­vo kil­mės šak­nys bū­tų Že­mai­ti­jo­je ir bū­tum šio kraš­to tra­di­ci­jų puo­se­lė­to­jas. ŽP že­mai­čiams nuo pat pra­džios tu­rė­jo sim­bo­li­nę pra­smę, ro­dė iden­ti­te­to iš­skir­ti­nu­mą, pa­si­di­džia­vi­mą.

Įkan­din su­bur­ta Že­mai­čių par­ti­ja ne­tu­rė­jo to­kio pa­si­se­ki­mo kaip ŽP. 2009 m. įkur­ta Že­mai­čių par­ti­ja pa­si­sa­kė už et­ni­niu prin­ci­pu su­skirs­ty­tą Lie­tu­vą ir tra­di­ci­nes šei­mos ver­ty­bes. Par­ti­jai va­do­va­vo bu­vęs par­la­men­ta­ras Egi­di­jus Skar­ba­lius, ku­ris 2009 m. da­ly­va­vo ir rin­ki­muo­se į Eu­ro­pos par­la­men­tą. Tie­sa, ne­sėk­min­gai, nes rin­kė­jai, pri­pa­ži­nę sa­vo et­ni­nes šak­nis, ne­no­rė­jo kad že­mai­tiš­ka dva­sia bū­tų pai­nio­ja­ma su po­li­ti­ka. Že­mai­čiai, siek­da­mi, kad jų gi­mi­mo do­ku­men­tuo­se at­si­ras­tų įra­šas apie že­mai­čių tau­ty­bę, il­go­kai vars­tė teis­mų du­ris Klai­pė­do­je, Tel­šiuo­se, Šiau­liuo­se.

Ypač daug pa­stan­gų įdė­jo mi­nė­ta­sis E. Skar­ba­lius ir gar­su­sis barz­do­čius iš Tel­šių An­ta­nas Kont­ri­mas. Pas­ta­ra­sis teis­muo­se ne­gin­či­jo ir ne­sie­kė, kad Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­se, ku­ria­me pa­pras­tai įra­šo­ma tik pi­lie­ty­bė, bū­tų įra­šy­ta že­mai­čių pi­lie­ty­bė. Jis sie­kė, kad Gi­mi­mo liu­di­ji­mo do­ku­men­te bu­vu­sia­me tuš­čia­me la­pe at­si­ras­tų įra­šas – „že­mai­tis“. Per be­veik 4 by­li­nė­ji­mo­si me­tus An­ta­nas šį tą pa­sie­kė, nes pa­sku­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se at­si­ra­do ga­li­my­bė įra­šy­ti nors že­mai­čio tau­ty­bę.

Po teis­mus il­gai vaikš­čio­jo ir E. Skar­ba­lius, sie­kęs pa­na­šaus tiks­lo. Klai­pė­dos ra­jo­no Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rius at­si­sa­kė jam įra­šy­ti gi­mi­mo liu­di­ji­me že­mai­čio tau­ty­bę, ta­da jis krei­pė­si į Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mą, o su­lau­kęs nei­gia­mo at­sa­ko, pa­tei­kė skun­dą Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mui, ku­ris ir­gi at­me­tė skun­dą. E. Skar­ba­lius ne­su­ti­ko su to­kiais teis­mų spren­di­mais, nes, jo nuo­mo­ne, že­mai­čiai tu­ri vi­sus tau­tai pri­va­lo­mus da­ly­kus: kal­bą, is­to­ri­ją, te­ri­to­ri­ją, kul­tū­rą, sa­vi­mo­nę.

Šie tei­gi­niai grei­tai tu­rė­tų bū­ti pa­stip­rin­ti dar vie­nu ko­zi­riu, nes kal­bi­nin­kas J. Pab­rė­ža lei­dyk­lai jau įtei­kė kny­gos „Že­mai­čių kal­ba ir ra­šy­ba“ rank­raš­čius. Šis moks­lo dar­bas tu­rė­tų at­sto­ti že­mai­čių kal­bos gra­ma­ti­ką. Mi­nė­tas kal­bi­nin­kas, kaip ir is­to­ri­kas Alf­re­das Bumb­laus­kas, bu­vo eks­per­tai teis­muo­se, ra­šė iš­va­das tei­sė­jams.

Tau­tos my­li­mas pro­fe­so­rius A. Bumb­laus­kas kons­ta­ta­vo: „Sun­ku ka­te­go­riš­kai at­sa­ky­ti dėl že­mai­čių tau­ty­bės. Tau­ty­bė yra žmo­nių sa­vi­mo­nės rei­ka­las. Jei E. Skar­ba­lius sa­ko, kad jis yra že­mai­tis, tai, va­di­na­si, to­kia tau­ty­bė yra. Teis­mas svars­tė že­mai­čių skun­dą dėl jų tau­ty­bės Lie­tu­vos vals­ty­bė­je ne­pri­pa­ži­ni­mo, bu­vo klau­sia­ma, ar bu­vo praei­ty­je že­mai­čių tau­ty­bė. Tu­rė­jau at­sa­ky­ti, kad ne – to­kios tau­ty­bės ne­bu­vo. Moks­le ge­riau­siu at­ve­ju kal­ba­ma apie že­mai­čių po­tau­tę, to­kia pa­žiū­ra yra is­to­ri­ko An­ta­no Ku­la­kaus­ko.“

Ar Lie­tu­vio pa­sas bū­tų tau­ti­nės ta­pa­ty­bės do­ku­men­tas? Bend­rau­da­mas su iš­si­bars­čiu­siais po pla­tų­jį pa­sau­lį lie­tu­viais, ste­bė­da­mas glo­ba­li­za­ci­jos pa­da­ri­nius, gy­ve­ni­mus tau­tų ka­ti­luo­se, su­pran­ti, kad ta ta­pa­ty­bės paieš­kų pa­ra­dig­ma nė­ra tik mū­sų, lie­tu­vių, pro­ble­ma ir dis­kur­sų lau­kas. Ji ak­tua­li ir žy­dams, ir ru­sams, ir len­kams, ir ame­ri­kie­čiams, ku­rie or­ga­niš­kai su­gė­rę vi­sų pa­sau­lio tau­tų pa­tir­tį. Kal­ba­ma apie dvi­gu­bą ta­pa­ty­bę, su­si­dve­ji­ni­mą, du pa­sau­lius, trem­ties tra­giz­mą, trem­ties tra­jek­to­ri­jas, per­si­py­nu­sias išei­vių są­mo­nė­je ir t. t. Įdo­mu ly­gin­ti, ką tau­ti­nės ta­pa­ty­bės klau­si­mu gal­vo­ja ne tik lie­tu­viai, bet ir ki­tų tau­tų at­sto­vai.

Pa­vyz­džiui, gar­su­sis šach­ma­ti­nin­kas, da­bar la­biau ži­no­mas kaip po­li­ti­kas Ga­ris Kas­pa­ro­vas, gi­męs Azer­bai­dža­ne, užau­gęs Ru­si­jo­je, šian­dien kla­jo­jan­tis po pa­sau­lį. Kai žur­na­lis­tas jo pa­klau­sė apie tau­ti­nę ta­pa­ty­bę, Ga­ris at­sa­kė: „Ne­ma­nau, kad tai tu­ri bū­ti koks nors trik­dan­tis klau­si­mas, nes dau­ge­ly­je ša­lių ji su­pran­ta­ma kaip vie­nos ar ki­tos vals­ty­bės pa­so tu­rė­ji­mas. Tu­riu ru­siš­ką ir kroa­tiš­ką pa­są. Kal­bant de­ta­liau, esu pu­siau žy­das, bet ma­no gim­to­ji kal­ba ru­sų, užau­gau ru­siš­kai kal­ban­čio­je ap­lin­ko­je, ga­vau ru­siš­ką iš­si­la­vi­ni­mą ir bu­vau Ru­si­jos is­to­ri­jos da­lis. Kul­tū­riš­kai, kal­biš­kai, is­to­riš­kai pri­klau­sau Ru­si­jai, bet da­bar gy­ve­nu išei­vi­jo­je.“ („Lie­tu­vos ry­tas“, 2016 m. ko­vo 14 d.). Ma­to­me šian­dien ak­tua­lų hib­ri­di­nės ta­pa­ty­bės mo­de­lį. „Pa­sau­lio lie­tu­vio“ žur­na­lo stei­gė­jo Sta­sio Barz­du­ko sū­nus Ar­vy­das Barz­du­kas ne­se­niai tei­gė: „Lie­tu­viu bū­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ne­rei­kia, kaip vaiz­džiai įro­dė tūks­tan­čiai Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bė­gė­lių lie­tu­vių – tiek Ame­ri­ko­je, tiek ki­tur. Ge­rai su­pran­tu, ko­kius pa­vo­jus Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos au­to­riai ją ra­šy­da­mi nu­ma­tė. Lie­tu­vos žmo­nės tu­rė­tų nu­spręs­ti, ar tie pa­vo­jai jau praė­jo, ir ati­tin­ka­mai Kons­ti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus pa­keis­ti taip, kaip bū­tų Lie­tu­vai nau­din­ga.“ („Pa­sau­lio lie­tu­vis“, 2017 m., bir­že­lis-lie­pa). Tai­gi mes tu­ri­me žiū­rė­ti Lie­tu­vos in­te­re­sų, o ne at­ski­rų gru­pe­lių ir as­me­nų.

Ma­no se­na bi­čiu­lė, Lie­tu­vos gar­bės kon­su­lė Oha­jo vals­ti­jo­je Ing­ri­da Bub­lys, gy­ve­nan­ti Kliv­len­de ir ke­liau­jan­ti tarp Ame­ri­kos ir Lie­tu­vos, rea­liai su­si­du­ria su JAV lie­tu­viais. Jos ar­gu­men­tai rea­lis­ti­niai ir pra­gma­tiš­ki: „Pas­ta­rai­siais me­tais daug kal­ba­ma apie dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo ga­li­my­bes, bet rei­ka­lai ne­ju­da į prie­kį. Ką aš gal­vo­ju? Si­tua­ci­ja keb­lo­ka, bet dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės įtei­si­ni­mas bū­tų mo­ra­li­nis im­pul­sas, kad iš­vy­kę vi­sai ne­nu­by­rė­tų nuo sa­vo kraš­to, jaus­tų ir sa­vo pa­rei­gas Lie­tu­vai. Aš, kaip Lie­tu­vos gar­bės kon­su­lė, ma­tau kas­dien, kad vie­niems la­bai rū­pi Lie­tu­va bei jo­je pa­li­kę gi­mi­nės, o ki­ti už­mirš­ta sa­vo kil­mę, Lie­tu­vos in­te­re­sai jiems vi­sai neį­do­mūs, nors ir tarp jų at­si­ran­da no­rin­čių bū­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiais. Ki­ta ver­tus, pa­žįs­tu daug to­kių, ku­rie ne­sie­kia Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės, bet dir­ba Lie­tu­vai. Vi­sa tai su­ke­lia dve­jo­pų pa­mąs­ty­mų. Šį klau­si­mą Sei­mas tu­rė­tų spręs­ti ryž­tin­giau“.

Ko­dėl mums, Sei­mo na­riams, pri­stin­ga drą­sos priim­ti stra­te­gi­nius spren­di­mus, bet už­ten­ka no­ro da­lin­ti sal­dai­nius? Ry­tis Vir­ba­lis, LRS ir Pa­sau­lio lie­tu­vių ko­mi­si­jos na­rys, at­sto­vau­jan­tis Va­ka­rų Eu­ro­pos lie­tu­vių bend­ruo­me­nės in­te­re­sams ir šiuo me­tu gy­ve­nan­tis Liuk­sem­bur­ge, sa­ko: „Man Lie­tu­vio pa­sas ir­gi at­ro­do dau­giau imi­ta­ci­ja, jei­gu tai sie­ja­ma su pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo pro­ble­ma.

Vis dėl­to neat­ro­do, bent kol kas, kad mi­nė­tas Lie­tu­vio pa­sas ga­lė­tų kaip nors pa­keis­ti es­mi­nį PLB ir už­sie­nio lie­tu­vių tiks­lą – siek­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo tu­rint ki­tą pi­lie­ty­bę, to­dėl Sei­mui priė­mus ko­kį nors Lie­tu­vio pa­so ar pa­na­šų įsta­ty­mą, tai ne­kom­pen­suo­tų ga­li­mo Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ne­te­ki­mo ir var­gu ar pa­dė­tų to­kiems žmo­nėms iš­lai­ky­ti ry­šį su Lie­tu­va, nes jis neats­to­tų pri­gim­ti­nės tei­sės į pi­lie­ty­bę pra­ra­di­mo. Tai gal­būt tik­tų ne­bent tiems lie­tu­viams, ku­rie gy­ve­na Švei­ca­ri­jo­je ar Aust­ra­li­jo­je, ar ki­to­se pa­na­šio­se ša­ly­se, ku­rioms ne­bū­tų tai­ko­mas mi­nė­tas Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas, bet ir jiems jis tur­būt neats­to­tų pi­lie­ty­bės pra­ra­di­mo. Lie­tu­vio pa­sas ne­ga­li pa­keis­ti pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo, nes Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čio pa­sas yra ne tik tei­siš­kai ge­ro­kai rim­tes­nis do­ku­men­tas, bet ir ry­šio su Lie­tu­vos vals­ty­be pa­tvir­ti­ni­mas. Tai ne tik sim­bo­liai, bet ir tei­sės ir pa­rei­gos, da­ly­va­vi­mas po­li­ti­nia­me ir ki­ta­me vals­ty­bės gy­ve­ni­me ir pri­gim­ti­nio nuo­la­ti­nio ry­šio su Tė­vy­ne jaus­mas, nes pi­lie­čio pa­se įra­šy­ta, kad pi­lie­tį gi­na Lie­tu­vos Res­pub­li­ka. To­dėl toks įsta­ty­mo pro­jek­tas ne­ga­li pa­keis­ti bū­ti­nu­mo siek­ti iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę tais at­ve­jais, kai tu­ri­ma ir NA­TO ar ES vals­ty­bės pi­lie­ty­bė, kaip nu­ma­to Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas, ku­rį pa­si­ra­šė net 114 Sei­mo na­rių, dėl ku­rio Sei­mas krei­pė­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą ir ku­rio priė­mi­mo taip lau­kia dau­ge­lio už­sie­nio ša­lių lie­tu­viai.“

Liū­nė Su­te­ma, gar­si išei­vi­jos poe­tė, ku­riai Na­cio­na­li­nė kul­tū­ros ir me­no pre­mi­ja 2007 me­tais bu­vo su­teik­ta „už dva­si­nės sau­gos poe­zi­ją rin­ki­ny­je „Te­bū­nie“, į Vil­nių at­siim­ti gar­bin­go ap­do­va­no­ji­mo neat­vy­ko. Ne­ko­men­ta­vo, ko­dėl, o neat­vy­ko dėl pa­pras­čiau­sios prie­žas­ties, ji nie­ka­da po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ne­sie­kė nau­jo pa­so. Kai Le­mon­te aš jos pa­klau­siau, ar ji po 1990-ųjų me­tų pa­siė­mė Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je ar kon­su­la­te nau­ją­jį pa­są, ji liūd­no­kai pa­žiū­rė­jo į ma­ne ir pa­sa­kė, kad nie­ka­da to ne­da­rys, nes ji tu­ri „tik­rą­jį“ Lie­tu­vos pa­są, ku­rį pa­siė­mė ir ne­šio­jo prie krū­ti­nės pa­si­trauk­da­ma nuo ko­mu­nis­tų oku­pa­ci­jos po ka­ro. Ne­la­bai ką tu­rė­jau jai at­sa­ky­ti, nes iš­kal­bin­ges­nis bu­vo poe­tės akių žvilgs­nis. To­kių lie­tu­vių, ku­rie nie­ka­da ne­si­krei­pė į val­džios ins­ti­tu­ci­jas, kad gau­tų nau­ją pa­są, JAV su­ti­kau ne vie­ną.

Oru­mas, iš­di­du­mas, ti­kė­ji­mas Lie­tu­va, iš ku­rios jie pa­si­trau­kė, jiems ne­lei­do že­min­tis ir pra­šy­ti. Tik po to su­vo­kiau Liū­nės Su­te­mos žo­džius „EMIG­RUO­SIU Į ŠA­LĮ, KU­RIOS DAR NĖ­RA, IR DUO­SIU JAI VAR­DĄ SU­TE­MA.“

Ne­ju­čia da­bar pri­si­me­nu ne tik Liū­nę, bet ir šių die­nų išei­vės, kū­ry­bin­gos ra­šy­to­jos, bu­vu­sios šiau­lie­tės, „Pa­sau­lio lie­tu­vio“ žur­na­lo re­dak­to­rės, jau ke­lio­li­ka me­tų gy­ve­nan­čios Kip­re, Da­lios Sta­pon­ku­tės žo­džius, pa­ra­šy­tus jos kny­gos pa­va­di­ni­me „Iš dvie­jų ren­kuo­si tre­čią: ma­no ma­žo­ji odi­sė­ja“. Man šian­dien tie žo­džiai ke­lia vir­pu­liu­ką ir ne­ri­mą. Gal to­dėl, kad gal­vo­ju apie Ita­kę? Ir joks Lie­tu­vio pa­sas čia ne­pa­dės, nes jis tik sal­dai­nis, tik smė­lio dė­žė žai­di­mams. Ne­rei­kia ap­gau­di­nė­ti nei sa­vęs, nei ki­tų. Jau šian­dien tu­ri­me ma­ty­ti rim­tus rei­ka­lus ir ana­lo­giš­kus spren­di­mus, nes sal­dai­niais dar nie­kam ne­pa­vy­ko už­tik­rin­ti išei­vių, už­sie­ny­je gy­ve­nan­čių tau­tie­čių ry­šio su sa­vo Tė­vy­ne. Bran­gin­ki­me kiek­vie­ną iš to mi­li­jo­no, šiuo­kart gy­ve­nan­čių to­liau nuo pri­gim­ti­nės Tė­vy­nės Lie­tu­vos.

Dienos populiariausi

Oro uosto direktoriui per slidžios politinės gatvės (31)

2017 m. rugsėjo 13 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentarai (8)

Gina, 2017-09-19 11:02
Mano vardas yra Gina Acampora, šiandien aš kalbėjau kaip laimingiausias žmogus visame laukiniame pasaulyje, ir aš pasakiau savimi, kad bet kuris skolintojas, kuris išgelbėtų mano šeimą nuo prastos situacijos, pavadinsiu visą laukinį pasaulį, ir aš taip labai džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad mano šeima sugrįžta gerai, nes man prireikė 100 000 eurų paskolos, kad galėčiau pradėti visą gyvenimą dėl savo profesijos, nes aš esu viena mama, su 4 vaikais, o visas pasaulis atrodė, kad jis kabo manęs, kol susitiko su Dievu, išsiuntė paskolą, kuri pakeitė mano gyvenimą ir savo šeimos gyvenimą, Dievas, bijodamas įmonės, Nora Mildred, ji buvo išganytojas Dievas, išsiųstas išgelbėti savo šeimą su 100 000 eurų paskola, kreipkitės į noramildred.loan@hotmail.com

Ryan Jeremy, 2017-08-29 08:26
Aš esu Ryan Jeremy vardu. Aš gyvenu Jungtinėse Amerikos Valstijose,noriu pasinaudoti šia terpine, norint įspėti visus paskolų ieškančius asmenis,kad jie būtų labai atsargūs, nes visur yra sukčiai.Prieš keletą mėnesių aš buvau finansiškai įtemptas, o dėl savo beviltiškumo buvau nusikaltęs Keli internetiniai skolintojai. Aš beveik praleido vilties,kol mano draugas manęs nukreipė į labai patikimą skolintoją, vadinamą globalprovissioncompany "SMART FROM ISPANIJA",kuris skolina man nepasiekiamą 50 000 dolerių paskolą po 3 valandų be jokių stresų.Jei jums reikia bet kokios rūšies Paskolos tik susisiekite su globalprovissioncompany@gmail.com.Aš naudoju šią terpę,kad įspėtų visus paskolų ieškotojus dėl to, kad praeinau šių apgaulingų skolintojų rankose. Ir aš nenoriu, kad net mano priešas praeitų per tokį pragarą, kad aš Perduodama šių apgaulingų internetinių skolintojų rankomis,taip pat norėčiau,kad padėtumėte man perduoti šią informaciją kitiems, kuriems taip pat reikia paskolos,kai jūs taip pat gausite paskolą iš globalizacijos bendrovės iš ISPANIJOS, meldžiuosi,kad Dievas šou Ld suteikia jiems ilgalaikio gyvenimo kontakto,globalprovissioncompany@gm...

Ryan Jeremy, 2017-08-29 08:26
Aš esu Ryan Jeremy vardu. Aš gyvenu Jungtinėse Amerikos Valstijose,noriu pasinaudoti šia terpine, norint įspėti visus paskolų ieškančius asmenis,kad jie būtų labai atsargūs, nes visur yra sukčiai.Prieš keletą mėnesių aš buvau finansiškai įtemptas, o dėl savo beviltiškumo buvau nusikaltęs Keli internetiniai skolintojai. Aš beveik praleido vilties,kol mano draugas manęs nukreipė į labai patikimą skolintoją, vadinamą globalprovissioncompany "SMART FROM ISPANIJA",kuris skolina man nepasiekiamą 50 000 dolerių paskolą po 3 valandų be jokių stresų.Jei jums reikia bet kokios rūšies Paskolos tik susisiekite su globalprovissioncompany@gmail.com.Aš naudoju šią terpę,kad įspėtų visus paskolų ieškotojus dėl to, kad praeinau šių apgaulingų skolintojų rankose. Ir aš nenoriu, kad net mano priešas praeitų per tokį pragarą, kad aš Perduodama šių apgaulingų internetinių skolintojų rankomis,taip pat norėčiau,kad padėtumėte man perduoti šią informaciją kitiems, kuriems taip pat reikia paskolos,kai jūs taip pat gausite paskolą iš globalizacijos bendrovės iš ISPANIJOS, meldžiuosi,kad Dievas šou Ld suteikia jiems ilgalaikio gyvenimo kontakto,globalprovissioncompany@gm...

Ryan Jeremy, 2017-08-29 08:26
Aš esu Ryan Jeremy vardu. Aš gyvenu Jungtinėse Amerikos Valstijose,noriu pasinaudoti šia terpine, norint įspėti visus paskolų ieškančius asmenis,kad jie būtų labai atsargūs, nes visur yra sukčiai.Prieš keletą mėnesių aš buvau finansiškai įtemptas, o dėl savo beviltiškumo buvau nusikaltęs Keli internetiniai skolintojai. Aš beveik praleido vilties,kol mano draugas manęs nukreipė į labai patikimą skolintoją, vadinamą globalprovissioncompany "SMART FROM ISPANIJA",kuris skolina man nepasiekiamą 50 000 dolerių paskolą po 3 valandų be jokių stresų.Jei jums reikia bet kokios rūšies Paskolos tik susisiekite su globalprovissioncompany@gmail.com.Aš naudoju šią terpę,kad įspėtų visus paskolų ieškotojus dėl to, kad praeinau šių apgaulingų skolintojų rankose. Ir aš nenoriu, kad net mano priešas praeitų per tokį pragarą, kad aš Perduodama šių apgaulingų internetinių skolintojų rankomis,taip pat norėčiau,kad padėtumėte man perduoti šią informaciją kitiems, kuriems taip pat reikia paskolos,kai jūs taip pat gausite paskolą iš globalizacijos bendrovės iš ISPANIJOS, meldžiuosi,kad Dievas šou Ld suteikia jiems ilgalaikio gyvenimo kontakto,globalprovissioncompany@gm...

Vasir, 2017-08-18 17:54
Sveiki
Jūs esate įstrigo draudžia banką ir jūs neturite bankų naudai ar jums geriau turėti projektą ir reikia finansavimo, bloga kredito ar reikia pinigų apmokėti sąskaitas, pinigų investuoti į verslą.
Taigi, jei jums reikia kredito, nedvejodami susisiekite su manimi, kad sužinotumėte daugiau apie mano sąlygas. Susisiekite su manimi tiesiogiai el. Paštu: patriciavasir0000@gmail.com

Vasir, 2017-08-18 17:51
Sveiki,
Aš pateikti jums su paskola nuo 2000 € iki 1.500.000 € labai paprastais terminais, kad žmonių, kurie gali grąžinti. Aš taip pat investuosiu
Ir paskolos tarp visų rūšių. Siūlau trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius kreditus bendradarbiaujant su savo advokatu ir prieinamą grąžinimo terminą. Mes nežinome apie jūsų elgesį, o mūsų pervedimai yra apdrausti banku už sandorio saugumą. Dėl visų jūsų prašymų, pateiktų pasiūlymų dėl mokėjimų ir mokėjimų dalių, aš jums padėsiu. Galiausiai, daugiau supratimo susisiekite su manimi ne e-mail: patriciavasir0000@gmail.com

Vasir, 2017-08-18 17:38
patriciavasir0000@gmail.com
Sveiki, aš esu asmuo, kuris siūlo tarptautines paskolas.
  Turintys kapitalą
Kuris bus naudojamas trumpalaikėms ir ilgalaikėms paskoloms tarp privačių asmenų, pradedant nuo
2000 € iki 500.000 € visiems rimtiems žmonėms, kuriems būdingi tikri poreikiai, norma
Palūkanos yra 2% per metus. Paskolos paskoloms Finansinės, Nekilnojamojo turto paskolos, Investicinės paskolos,
Automobilinė paskola, asmeninė paskola. Esu pasirengęs patenkinti savo klientus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jūsų paraiškos formos gavimo.
  El. Pašto adresas: patriciavasir0000@gmail.com

vietinis, 2017-08-18 09:25
Kada pradėsim galvoti ne tik apie politinius reitingus ir galimybę paveikti - nepaveikti rinkėjus, tada ir suprasim, kad turim suteikti galimybę kiekvienam, gimusiam Lietuvoje ir norinčiam išlikti Lietuvos piliečiu, turėti tokią galimybę. O tokios absurdiškos situacijos, kai prieš žmogaus norą atimama pilietybė ( straipsnyje minimiems sportininkams) rodo begalinį abejingumą ir nepagarbą Lietuvoje gimusiems ir augusiems žmonėms. Kol taip bus, tol tas posakis " lietuvių nacionalinis valgis - ėsti vienam kitą" bus gėdingai aktualus...

Rodomi komentarai nuo 1 iki 8. Iš viso: 8

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 8
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas