(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kelmės rajone

Suvienyti gentis – sunku, dar sunkiau išlaikyti

2017 m. rugsėjo 9 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

VERS­MĖS

Lie­tu­va, kaip vals­ty­bė, su­si­for­ma­vo XIII am­žiu­je. Ją su­vie­ni­jo Min­dau­gas, ko­vo­jęs su sa­vo jau­nys­tės drau­gais. Su­vie­ny­ti gen­tis bu­vo sun­ku, bet dar sun­kiau bu­vo jas iš­lai­ky­ti. Taip tvir­tin­ta Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je, ku­ria­me pri­si­min­ti Lie­tu­vos val­do­vai – nuo Min­dau­go, su­vie­ni­ju­sio že­mes ir gen­tis, iki iš­rink­to­jo ir 1775 me­tais sa­vo no­ru at­si­sta­ty­di­nu­sio Vla­dis­lo­vo Au­gus­to Po­nia­tovs­kio.

daliak@skrastas.lt

Nuo Min­dau­go iki Vla­dis­lo­vo Au­gus­to Po­nia­tovs­kio

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė sa­vo pra­ne­ši­me tei­gė, jog Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­ja pra­si­de­da tuo me­tu, kai iš Lie­tu­vo­je gy­ve­nu­sių žmo­nių iš­ky­la ga­biau­sių ir stip­riau­sių gru­pė, ver­čian­ti pa­klus­ti li­ku­sią gy­ven­to­jų da­lį. Iš ly­de­rių vė­liau iš­si­sky­rė su­ma­niau­si, su­ge­bė­ję nu­rung­ti prie­ši­nin­kus, ra­dę są­jun­gi­nin­kų, pri­ver­tę pa­klus­ti pa­gal jų no­ri­mą tvar­ką.

Tvar­kai pa­lai­ky­ti kiek­vie­nas Lie­tu­vos val­do­vas pa­si­tel­kė ka­riuo­me­nę, įsta­ty­mus, re­li­gi­ją, ku­ria rem­da­ma­sis aiš­ki­no sa­vo ypa­tin­gą vie­tą tarp ki­tų žmo­nių. Įt­vir­tin­tą val­džią val­do­vas per­duo­da­vo sa­vo sū­nui pa­gal prin­ci­pą „aš val­dau, nes ma­no tė­vas val­dė“. Kuo tvir­tes­ni fi­nan­si­niai pa­grin­dai, tuo tvir­tes­nė ir val­do­vo val­džia.

Lie­tu­va, kaip vals­ty­bė, su­si­for­ma­vo XIII am­žiu­je. Ją su­vie­ni­jo Min­dau­gas, ko­vo­jęs su sa­vo jau­nys­tės drau­gais. Su­vie­ny­ti gen­tis bu­vo sun­ku, bet dar sun­kiau bu­vo jas iš­lai­ky­ti. Bal­tų gen­tys įnir­tin­gai prie­ši­no­si Kry­žiaus žy­giams, ta­čiau or­di­no ri­te­riai bal­tų že­mė­se sta­tė­si pi­lis ir skver­bė­si vis gi­liau į Ry­tus.

Siek­da­mas ap­sau­go­ti sa­vo val­das, Min­dau­gas su­ti­ko priim­ti krikš­tą, o po­pie­žius Ino­cen­tas IV krikš­čio­niui su­tei­kė sa­vo pa­lai­mi­ni­mą ir ka­ra­liaus vai­ni­ką. Eu­ro­pos že­mė­la­py­je pui­ka­vo­si nau­ja, kol kas krikš­čio­niš­kam pa­sau­ly­je dar ma­žai pa­žįs­ta­ma, vals­ty­bė. Ta­čiau ka­ra­liaus neap­ken­tę pa­val­di­niai nu­žu­dė sa­vo val­do­vą Min­dau­gą. Bet Min­dau­go kū­ri­nys – Lie­tu­va – nei­ši­ro ir neiš­ny­ko. Di­dy­sis nu­žu­dy­to val­do­vo pa­li­ki­mas – mo­nar­chų val­džios su­kū­ri­mas su lie­tu­viš­kų že­mių pri­jun­gi­mu.

Min­dau­go žu­di­kai ne­si­sten­gė su­grą­žin­ti iki­min­dau­gi­nio val­dy­mo, bet sie­kė to­kios val­džios, ko­kią tu­rė­jo jų ka­ra­lius. Ko­vo­da­mas su prie­šiš­kais or­di­nais, ku­rie skel­bė­si ne­šan­tys nau­jo­jo ti­kė­ji­mo tie­są, o iš tie­sų gvie­šė­si pa­go­nių že­mių, lie­tu­viai dar dau­giau kaip 100 me­tų iš­lai­kė sa­vo ti­kė­ji­mą, tik šiai vals­ty­bei bū­din­gą val­dy­mą.

Kaip bu­vo val­do­ma iki Min­dau­go ir vė­les­niais lai­kais ga­li­ma spręs­ti tik iš ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių, nes nė­ra iš­li­kę jo­kių anks­ty­vo­sios pa­go­nių vals­ty­bės gy­ven­to­jų už­ra­šų. Krikš­čio­niš­kų ir gre­ti­mų vals­ty­bių kro­ni­ki­nin­kų, ke­liau­to­jų už­ra­šai apie Lie­tu­vą – ga­na frag­men­tiš­ki. Re­mian­tis jais, ne­ga­li­ma at­kur­ti nei pir­mų­jų Lie­tu­vos val­do­vų biog­ra­fi­jų, nei jų val­dy­mo bū­dų. Apie lie­tu­vius dau­giau­sia ra­šė prieš juos ant­puo­lius ren­gę vo­kie­čiai – Li­vo­ni­jos or­di­no met­raš­ti­nin­kai.

Nuo Min­dau­go nu­žu­dy­mo iki Ge­di­mi­no val­dy­mo lie­tu­viai su Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­mis ma­žai bend­ra­vo. Ge­di­mi­nas su­vo­kė, kad se­na tau­ta, gy­ve­nan­ti tarp Ry­tų ir Va­ka­rų, ne­ga­li at­si­ri­bo­ti nuo ap­lin­ki­nio pa­sau­lio, to­dėl pra­dė­jo dia­lo­gą su ka­ta­li­kų baž­ny­čios po­pie­žiu­mi, krei­pė­si į Han­sos są­jun­gos mies­tie­čius ir ama­ti­nin­kus, kvies­da­mas juos pre­kiau­ti, lais­vai at­vyk­ti į jo val­do­mas že­mes, o jei pa­tiks, ir įsi­kur­ti. Pran­cū­zai, vo­kie­čiai, ang­lai, ki­tos Eu­ro­pos tau­tos su­ži­no­jo, kad prie Bal­ti­jos jū­ros ry­ti­nių pa­kraš­čių gyvena darbš­tūs, gra­žūs, tvar­kin­gi žmo­nės, kal­ban­tys sa­vo kal­ba, gar­bi­nan­tys sa­vo die­vus. Lie­tu­vos val­do­vus už­sie­nie­čiai va­di­no skir­tin­gai, kaip sa­vo ku­ni­gaikš­čius va­di­no pa­tys lie­tu­viai – tiks­lių ži­nių nė­ra. Val­do­vų var­dų lie­tu­viš­kai nė­ra ir už­ra­šy­ta, tik lo­ty­niš­kai, sla­viš­kai.

Sa­vo val­džią val­do­vas iš­lai­kė pa­de­da­mas ka­riuo­me­nės. Vals­ty­bė­je vy­ra­vo stam­bio­ji že­mė­val­da, di­de­lių mies­tų bu­vo ma­žai. Nuo Ge­di­mi­no lai­kų vals­ty­bės sos­ti­ne ta­po Vil­nius.

Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių duk­ros iš­te­kė­da­vo už Ru­si­jos ir Len­ki­jos val­do­vų sū­nų, o sū­nus ves­da­vo gre­ti­mų vals­ty­bių val­do­vų duk­ras. Lie­tu­vo­je pli­to sta­čia­ti­ky­bė ir ka­ta­li­ky­bė. Ta­čiau pa­tys val­do­vai li­ko iš­ti­ki­mi sa­vo pro­tė­vių ti­kė­ji­mui. Ge­di­mi­no lai­kų san­tuo­kos at­spin­di įvai­ria­ly­pę dip­lo­ma­ti­ją.

Ne­ma­žai Ru­si­jos ir Len­ki­jos te­ri­to­ri­jų prie Lie­tu­vos bu­vo pri­jung­ta. Ge­di­mi­nai­čių gi­mi­nės at­ša­kos iš­pli­to po vi­są Eu­ro­pą. Vy­tau­tas ku­ni­gaikš­tys­tės val­das iš­plė­tė iki pat Juo­do­sios jū­ros, Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­tys­tę tuo me­tu su­da­rė trys da­bar­ti­nės vals­ty­bės – Lie­tu­va, Bal­ta­ru­si­ja ir Uk­rai­na, da­lis šian­die­ni­nės Ru­si­jos že­mių. Po Vy­tau­to mir­ties Lie­tu­vą val­dė Jo­gai­los pa­li­kuo­nys. Pas­ku­ti­nis jo­gai­lai­tis Žy­gi­man­tas Au­gus­tas at­nau­ji­no pro­se­ne­lio Jo­gai­los uni­ją, ta­čiau Lie­tu­va iš­lai­kė sa­vo tei­sėt­var­ką, iž­dą. Po Žy­gi­man­to Au­gus­to Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiais bu­vo ren­ka­mi sve­tim­tau­čiai ar­ba len­kai, ku­rie pui­ka­vo­si tik di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ti­tu­lais, ta­čiau nei lie­tu­vių kal­ba, nei vie­ti­ne kul­tū­ra ne­si­do­mė­jo. Be­ne di­džiau­sią sim­pa­ti­ją Lie­tu­vai ro­dė Vla­dis­lo­vas Va­za.

Pra­si­dė­jus val­do­vų sky­ri­mams, vals­ty­bė­je di­dė­jo ne­tvar­ka. Per kiek­vie­nus rin­ki­mus bu­vo vi­lia­ma­si uni­jos nu­trau­ki­mo. De­ja, rin­ki­mams pa­si­bai­gus, tek­da­vo ties­ti ran­ką len­kų iš­rink­tam ka­ra­liui.

Sim­bo­liš­ka, kad pa­sku­ti­niu abie­jų tau­tų res­pub­li­kos val­do­vu ta­po Sta­nis­lo­vas Au­gus­tas Po­nia­tovs­kis. Tai bu­vo dra­ma­tiš­kas vals­ty­bės lai­ko­tar­pis su išau­gu­sia Ru­si­jos im­pe­ri­jos įta­ka, kil­min­gų­jų gru­puo­čių ne­su­ta­ri­mais, daž­nai – ir ka­ri­niais konf­lik­tais ša­lies vi­du­je. 1772 me­tais abie­jų au­tų res­pub­li­kos te­ri­to­ri­ja bu­vo smar­kiai ap­kar­py­ta. 1793 me­tais Žeč­pos­po­li­ta iš­gy­ve­no ant­rą­jį pa­da­li­ni­mą, o po po­ros me­tų – ir tre­čią­ją.

S. A. Po­nia­tovs­kis pa­si­ra­šė at­si­sta­ty­di­ni­mo ak­tą, ga­lu­ti­nai iš­trin­da­mas Res­pub­li­ką iš že­mė­la­pio.

„Lie­tu­vos di­džio­ji ku­ni­gaikš­tys­tė bu­vo su­kū­ru­si ga­na pa­žan­gią vals­ty­bės val­dy­mo sis­te­mą, su­ge­bė­ju­sią at­rem­ti kry­žiuo­čių įsi­ver­ži­mą. Vei­kė­jai už­siė­mė veiks­min­ga už­sie­nio po­li­ti­ka. Nors LDK is­to­ri­ja bai­gė­si 1795 me­tais, su­kur­ta vals­ty­bin­gu­mo sam­pra­ta ska­ti­na di­džia­vi­mą­si is­to­ri­ne praei­ti­mi“, – pa­žy­mė­jo D. Žal­pie­nė.

Pa­ro­da – gies­mė di­din­gai Lie­tu­vos praei­čiai

Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je eks­po­nuo­tos dai­li­nin­kės So­fi­jos Ka­na­vers­ky­tės su­kur­tos val­do­vų vė­lia­vos. Pa­ro­dą au­to­rė pa­va­di­no gies­me Lie­tu­vos praei­čiai, tvir­ti­no, taip no­rė­ju­si iš­reikš­ti sa­vo mei­lę Lie­tu­vai.

Ta­py­ba la­bai sun­ku pa­ro­dy­ti pra­ban­gią, di­din­gą val­do­vų ap­lin­ką, la­biau­siai tam tin­ka­ma tech­ni­ka, dai­li­nin­kės įsi­ti­ki­ni­mu, esan­ti teks­ti­lė, ap­li­ka­ci­ja.

Eks­po­nuo­ta try­li­ka vė­lia­vų. Be­ne ma­to­miau­sio­je vie­to­je – ka­ra­lius Min­dau­gas, jo žmo­na Mor­ta – iš­min­tin­ga, ge­ra žmo­na ir mo­ti­na, krikš­čio­nė, da­riu­si įta­ką ir sa­vo vy­rui val­do­vui. Ki­to­je vė­lia­vo­je – dip­lo­ma­ti­niais ge­bė­ji­mais iš­si­sky­ręs ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas, nuo ku­rio val­dy­mo lai­ko­tar­pio Lie­tu­va jau va­di­na­ma Di­džią­ja ku­ni­gaikš­tys­te. Ku­ni­gaikš­tis Al­gir­das pa­si­žy­mė­jo ko­vin­gu­mu. Auk­si­niu šal­mu – ku­ni­gaikš­tis Kęs­tu­tis, ku­riam pri­ski­ria­mas la­bai ga­baus kar­ve­džio var­das. Vy­tau­to Di­džio­jo val­dy­mo lai­ko­tar­pis va­di­na­mas Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­gaikš­tys­tės auk­so am­žiu­mi, įves­tas raš­tas, tvar­ka vals­ty­bės ad­mi­nist­ra­vi­me. LDK la­bai iš­si­plė­tė į Ry­tus. Len­ki­jos ka­ra­lius ir ku­ni­gaikš­tis Jo­gai­la pra­dė­jo Vi­du­rio Eu­ro­pos ka­ra­lių di­nas­ti­ją, pa­li­kęs la­bai daug pa­li­kuo­nių. Ku­ni­gaikš­tis Alek­sand­ras lai­ko­mas par­la­men­ta­riz­mo pra­di­nin­ku, jis su­tei­kė dau­giau lais­vių ir ga­lių Po­nų ta­ry­bai. Ta­čiau val­dant Alek­sand­rui Lie­tu­va pra­ra­do da­lį sa­vo te­ri­to­ri­jų.

Dai­li­nin­kė vė­lia­vo­je įam­ži­no šven­tą­jį Ka­zi­mie­rą, gar­sė­ju­sį pro­tin­gais spren­di­mais, pa­mal­du­mu, pa­sta­čiu­siu daug baž­ny­čių.

Pa­ro­da bai­gia­ma Žy­gi­man­to Au­gus­to ir Bar­bo­ros Rad­vi­laitės at­vaiz­dais vė­lia­vo­se. Nuo Žy­gi­man­to Au­gus­to val­dy­mo pra­džios su­stip­rė­jo san­ty­kiai su Len­ki­ja, at­si­ra­do ga­li­my­bė su­kur­ti bend­rą Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bę.

Dai­li­nin­kės So­fi­jos Ka­na­vers­ky­tės vė­lia­vų pa­ro­da ke­lia­vo po vi­są Lie­tu­vą. Pas­ku­ti­nė ir ga­lu­ti­nė sto­te­lė – Tra­kų pi­lis, ku­rio­je vė­lia­vos ­li­ko ir eks­po­nuo­ja­mos vi­są lai­ką.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė skai­tė pa­skai­tą apie Lie­tu­vos val­do­vus, pri­sta­tė vė­lia­vų su val­do­vų at­vaiz­dais, pa­ro­dą.

Dai­li­nin­kės So­fi­jos Ka­na­vers­ky­tė val­do­vų vė­lia­vų pa­ro­do­je – 13 dar­bų.

Dai­li­nin­kė vė­lia­vo­se at­vaiz­da­vo Lie­tu­vos ka­ra­lių Min­dau­gą ir jo žmo­ną ka­ra­lie­nę Mor­tą.

Vė­lia­vų pa­ro­do­je – ir is­to­ri­nė Lie­tu­vos vė­lia­va, ir Auš­ros var­tų Ma­ri­ja.

Dienos populiariausi

„Sūrių valdovu“ tapo gaminys iš Pakražančio

2017 m. rugsėjo 12 d.
lankomiausias

Savivaldybės darbuotojo „performansas“ ant grindų (43)

2017 m. rugsėjo 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas