(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Radviliškio rajone

Skulptorių dovana rajonui – aštuonios skulptūros

2017 m. rugsėjo 2 d.
Laima AGANAUSKIENĖ

Sa­vai­tę dar­ba­vę­si prie mies­to Kul­tū­ros cent­ro, aš­tuo­ni me­džio dro­žė­jai ir vie­nas kal­vis rad­vi­liš­kie­čiams pri­sta­tė sa­vo kū­ry­bą. Tau­to­dai­li­nin­kų ple­ne­re su­kur­tos aš­tuo­nios skulp­tū­ros pa­puoš Ba­lio Bu­ra­čo gim­ti­nę ir Rad­vi­liš­kį.

alaima@skrastas.lt

Skulp­to­rių dar­buo­se – B. Bu­ra­čo gy­ve­ni­mas

Pe­da­go­go, kraš­to­ty­ri­nin­ko, fo­tog­ra­fo, et­nog­ra­fo Ba­lio Bu­ra­čo gi­mi­mo 120-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms skir­to ple­ne­ro dar­bai jau užė­mė sa­vo vie­tas skir­tin­go­se ra­jo­no vie­to­se.

Tau­to­dai­li­nin­ko iš Ro­za­li­mo (Pakruojo r.) Sau­liaus Lam­pic­ko skulp­tū­ra „Gy­vy­bės me­dis“ ra­do vie­tą prie ke­lio, ve­dan­čio į Ba­lio Bu­ra­čo tė­viš­kę.

„Man B. Bu­ra­čo te­ma yra la­bai ar­ti­ma, nes jo kū­ry­bą ži­nau nuo vai­kys­tės. Ma­no tė­vas bu­vo gi­ri­nin­kas ir fo­tog­ra­fas. Pas jį bu­vo B. Bu­ra­čo fo­tog­ra­fi­jų al­bu­mų, ku­riuos aš nuo­lat var­ty­da­vau. Ma­ne vi­są gy­ve­ni­mą jos ly­dė­jo. 2012 me­tais aš ga­vau Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos sti­pen­di­ją ir su­kū­riau 10 skulp­tū­rų cik­lą pa­gal B. Bu­ra­čo fo­tog­ra­fi­jas „Mar­gu­čių mar­gin­to­jas“, „Žais­lų dro­žė­jas“, „Kryž­dir­bys“, „Viš­tų le­sin­to­ja“, „Už­ga­vė­nių kau­kė“, „Krait­ve­žys“ ir ki­tas. To­dėl ir į šį ple­ne­rą jau at­si­ve­žiau min­tį iš­drož­ti sti­li­zuo­tą prie­verps­tę ir an­ge­lą“, – pa­sa­ko­jo skulp­to­rius.

Ant­rą kar­tą Rad­vi­liš­kio ple­ne­ruo­se da­ly­vau­jan­tis S. Lam­pic­kas džiau­gė­si la­bai ge­ra ple­ne­ro au­ra ir pui­kiu or­ga­ni­za­vi­mu, kai vis­kas bu­vo čia pat – ir dar­bo vie­ta, ir įran­kiai, ir nak­vy­nė, tad ne­be­rei­kė­jo blaš­ky­tis.

Anot S. Lam­pic­ko, bu­vo ir pa­kan­ka­mai ge­ri ąžuo­lai, ku­rių šie­met bu­vo dvi­gu­bai dau­giau nei skulp­to­rių, tad ne­rei­kė­jo ir bur­tų, ku­riam dro­žė­jui ku­ris at­iteks.

S. Lam­pic­kas per daug ne­nu­si­mi­nė, kad jo skulp­tū­ra sto­vės ne itin ma­to­mo­je vie­to­je. Jo žo­džiais, „jei­gu at­si­ran­da koks nors ženk­las, pri­me­nan­tis tą žmo­gų, tai la­bai ge­rai“.

Eduar­do Ti­to kū­ri­nys „Skulp­tū­ra skir­ta Ba­liui Bu­ra­čui“, ku­rio­je pa­vaiz­duo­ti B . Bu­ra­čui ar­ti­mi daik­tai – verps­tė, ra­te­lis, plunks­na bei fo­to­juos­te­lė – bus pa­sta­ty­ta Aco­ka­vuo­se.

Ed­var­do Bie­lo­ko­pi­to­vo kop­lyts­tul­py­je pa­vaiz­duo­tas sė­jė­jas Izi­do­rius. Šv. Izi­do­riaus skulp­tū­ra pa­puoš Aco­ka­vų bend­ruo­me­nės erd­ves.

Eu­ge­ni­jaus Ar­bu­šaus­ko "Rū­pin­to­jė­lis" ry­mos kryž­ke­lė­je prie Lie­piš­kių kai­mo, Egi­di­jaus Im­po­lio skulp­tū­ra „Praei­ties sau­go­to­ja“ pa­puoš Še­du­vos gi­ri­nin­ki­jos priei­gas.

Dau­gu­mą skulp­tū­rų pa­puo­šė kal­vio Sta­nis­lo­vo Špu­ko me­ta­li­nės sau­lu­tės, sto­ge­liai.

Trys skulp­tū­ros – Rad­vi­liš­kiui

Trys skulp­tū­ros iš aš­tuo­nių pa­puo­šė Rad­vi­liš­kio mies­tą.

Kęs­tu­čio Be­ne­di­ko skulp­tū­ra „Įk­vėp­ta me­lo­di­jos“ pa­puo­šė Rad­vi­liš­kio mu­zi­kos mo­kyk­los priei­gas.

Au­ri­mo Šim­kaus iš ąžuo­lo iš­drož­tas „Krės­las Ba­liui Bu­ra­čui“, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tas fo­toa­pa­ra­tas ir kny­gos, pa­sta­ty­tas prie Rad­vi­liš­kio pės­čių­jų ta­ko, nuo Kul­tū­ros cent­ro ve­dan­čio link mies­to sta­dio­no.

Pas­ku­ti­nė rad­vi­liš­kie­čių akis džiu­gin­sian­ti skulp­tū­ra – kraš­tie­čio Mar­ty­no Gau­bo kū­ri­nys „Rū­pin­to­jė­lis“ pa­sta­ty­tas Rad­vi­liš­kio Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo baž­ny­čios šven­to­riu­je.

Nors skulp­tū­ros au­to­rius M. Gau­bas ir ti­ki­no, jog dar­bas vy­ko la­bai sklan­džiai ir leng­vai, ta­čiau pri­pa­ži­no, jog skulp­tū­ros sto­vė­ji­mo vie­ta jį la­bai įpa­rei­go­jo.

Išd­rož­ti Rū­pin­to­jė­lį su erš­kė­čių vai­ni­ku ant gal­vos skulp­to­rių įkvė­pė B. Bu­ra­čo silp­ny­bė die­vu­kų, rū­pin­to­jė­lių skulp­tū­rė­lėms, ku­rių jis tu­rė­jo su­kau­pęs tur­tin­gą ko­lek­ci­ją, bei jo dė­me­sys diev­dir­biams.

Ple­ne­ro da­ly­viams už kū­ri­nius, ku­rių net ke­li ras sa­vo vie­tą B. Bu­ra­čo gim­to­sio­se vie­to­se, pa­dė­ko­jo Aco­ka­vų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Lai­ma Šle­kie­nė, Rad­vi­liš­kio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Ta­das Ru­dys, ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rioms skulp­to­riai sky­rė sa­vo dar­bus, at­sto­vai.

Skulp­to­rių dar­bo pro­ce­so, pa­bend­ra­vi­mo su jais kū­ry­bos me­tu la­bai pa­si­ge­do ir ki­ti Aco­ka­vuo­se vy­ku­sio mi­nė­ji­mo B. Bu­ra­čui at­min­ti da­ly­viai.

B. Bu­ra­čo sū­nė­nas pro­fe­so­rius An­ta­nas Bu­ra­čas ap­gai­les­ta­vo, kad B. Bu­ra­čo at­mi­ni­mui skir­tas tau­to­dai­li­nin­kų ple­ne­ras bu­vo su­reng­tas ne Aco­ka­vuo­se.

Au­to­rės nuo­tr.

Skulp­to­rius iš Ro­za­li­mo Sau­lius Lam­pic­kas „Man B. Bu­ra­čo te­ma yra la­bai ar­ti­ma, nes jo kū­ry­bą ži­nau nuo vai­kys­tės“.

Tau­to­dai­li­nin­kai sa­vo dar­bus sky­rė B. Bu­ra­čo 120-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Rad­vi­liš­kie­čio Mar­ty­no Gau­bo skulp­tū­ra „Rū­pin­to­jė­lis“ pa­puo­šė Rad­vi­liš­kio baž­ny­čios šven­to­rių.

Ple­ne­ro da­ly­viams – nuo­šir­dūs pa­dė­kos žo­džiai ir do­va­nė­lės.

Dienos populiariausi

„Sūrių valdovu“ tapo gaminys iš Pakražančio

2017 m. rugsėjo 12 d.
lankomiausias

Savivaldybės darbuotojo „performansas“ ant grindų (43)

2017 m. rugsėjo 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (3)

tai, 2017-09-04 08:59
tikri zmones. valdzia galetu pasimokyti.

Saulius, 2017-09-02 22:06
Greit Radviliškis pagal drožinių kiekį viename kvadratiniame miesto metre pirmaus šalyje.Galės paskui kultūrininkai turistus vedžiot kaip po Grūto ekspozicijas.

Bravo, 2017-09-02 09:41
Ne visi dirba už pinigus. Nuostabu kad tokie žymūs meistrai padovanojo savo kūrinius.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 3. Iš viso: 3

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 3
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas