(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Centas prie cento

Mokytojo drama – nėra ko mokyti

2017 m. rugpjūčio 30 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Kel­mės ra­jo­no Vai­gu­vos Vla­do Šim­kaus pa­grin­di­nės mo­kyk­los vo­kie­čių kal­bos mo­ky­to­ja, tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų „Co­me­nius“ ir Eras­mus +“ va­do­vė Ja­nė Ri­mei­kie­nė, 44 me­tus ati­dir­bu­si vie­no­je mo­kyk­lo­je, šį rug­sė­jį jau ne­pravers kla­sės du­rų. Išei­na už­tar­nau­to poil­sio. Tik ap­gai­les­tau­ja, kad nė­ra kam pa­lik­ti da­ly­vau­jant pro­jek­tuo­se su­kaup­tos me­džia­gos ir kam per­duo­ti pa­tir­ties.

Mo­ky­to­jo dra­ma šian­dien ne per ma­ži at­ly­gi­ni­mai, o tai, kad nė­ra ko mo­ky­ti.

reginamus@skrastas.lt

Iš Laz­di­jų ki­lu­si Ja­nė Ri­mei­kie­nė, bai­gu­si vo­kie­čių kal­bos fi­lo­lo­gi­ją tuo­me­ti­nia­me Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, nuo 1973 – ių­jų bu­vo pa­skir­ta dirb­ti į Kel­mės ra­jo­no Vai­gu­vos vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Ir vi­sus 44 me­tus čia dir­bo.

„Esu sės­li, bet mėgs­tu ke­liau­ti“, – sa­ko mo­ky­to­ja taip tar­si paaiš­kin­da­ma sa­vo dar­bą su „Co­me­nius“ ir Eras­mus +“ pro­jek­tais.

Ke­lia­vo ne tik ji su ko­le­gė­mis. Ne vie­nas kai­mo vai­kas iš so­cia­liai rem­ti­nos šei­mos pro­jek­tų dė­ka pir­mą kar­tą va­žia­vo trau­ki­niu, skri­do lėk­tu­vu, pa­bu­vo­jo Vo­kie­ti­jo­je ir Ita­li­jo­je.

Kaip jau­čia­si mo­ky­to­ja, pa­lik­da­ma mo­kyk­lą?

„Nei ma­žiau pro­tin­ga, nei ma­žiau rei­ka­lin­ga, – sa­ko J. Ri­mei­kie­nė. – Tie­siog atei­na lai­kas, kai žmo­gus at­gau­na lais­vę nuo vi­sų dar­bų. Ti­kiuo­si dar dirb­ti su pro­jek­tais. Bū­tų gai­la į ma­ne kaip pro­jek­tų va­do­vę in­ves­tuo­tų lė­šų.“

– Tvir­ti­na­te, jog mo­ky­to­jai šian­dien per daug rau­da dėl per ma­žų at­ly­gi­ni­mų.

– Pa­ly­gin­ti su vi­sa in­te­li­gen­ti­ja mo­ky­to­jo dar­bas ap­mo­ka­mas – ne pra­sčiau­siai. Di­de­lė­se di­de­lių mies­tų mo­kyk­lo­se, kur mo­ky­to­jai tu­ri pa­kan­ka­mai pa­mo­kų, ne­de­juo­ja dėl pi­ni­gų.

Kai­miš­kų ra­jo­nų mo­kyk­lo­se pa­dė­tis dra­ma­tiš­ka. Mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai ma­ži, nes jie ne­tu­ri nor­ma­laus pa­mo­kų krū­vio. Visą krū­vį gau­na tik pa­grin­di­nių da­ly­kų – ma­te­ma­ti­kos ir lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­jai. O fi­zi­kas, che­mi­kas, bio­lo­gas tu­ri va­ži­nė­ti per ke­lias mo­kyk­las ar­ba ten­kin­tis sep­ty­nio­mis – de­šim­čia pa­mo­kų.

Bet tuo­met mo­ky­to­jas ir ne­per­si­dir­ba. Apsk­ri­tai, kai­mo mo­kyk­lo­se dirb­ti leng­viau. Ar ga­liu aš per­si­dirb­ti mo­ky­da­ma sep­ty­nis vai­kus?Juk mies­to mo­kyk­lo­je kla­sė­je 20 – 30 mo­ki­nių.

Be to, kai­mo mo­kyk­lo­se ne­ma­žai be­si­mo­kan­čių pa­gal adap­tuo­tas pro­gra­mas. Su jais rei­kia dau­giau žais­ti, ma­žiau at­sa­ko­my­bės, nes jų ne­rei­kia pa­reng­ti aukš­to­sioms mo­kyk­loms.

– Ar daug vai­gu­viš­kių, kol dar gy­va­vo vi­du­ri­nė mo­kyk­la, įsto­da­vo į uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas?

– Įs­to­da­vo. Iš anks­tes­nių lai­kų yra ne­ma­žai gar­sių žmo­nių, bai­gu­sių Vai­gu­vos vi­du­ri­nę: dip­lo­ma­tų, gy­dy­to­jų, moks­li­nin­kų. Pas­ku­ti­niais vi­du­ri­nės mo­kyk­los gy­va­vi­mo me­tais įsto­da­vo vie­nas ki­tas. Nes ir mo­ki­nių baig­da­vo ma­žiau.

Apsk­ri­tai, mes per daug su­reikš­mi­na­me aukš­tą­jį moks­lą. Ypač ku­ris įgy­ja­mas tuo­se uni­ver­si­te­tuo­se, iš ku­rių tie­siog šai­po­ma­si. Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se tur­tin­go­se Va­ka­rų ša­ly­se še­šio­lik­me­čiams „dzin“ tas aukš­ta­sis moks­las. Jiems svar­bu kuo grei­čiau įsi­gy­ti pro­fe­si­ją ir už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui.

Tik to­kio­se uba­giš­ko­se ša­ly­se kaip Lie­tu­va, Grai­ki­ja, jau­ni­mo gal­vos su­suk­tos aukš­tai­sias moks­lais.

Per vie­ną pro­jek­ti­nę ke­lio­nę Vo­kie­ti­jo­je, gi­dė ve­džio­jo po di­džiu­lę ga­myk­lą. Su pa­si­di­džia­vi­mu pa­ro­dė vie­ną dar­bi­nin­kę – jos duk­ra.

Jau­ni­mas ten kar­je­rą pra­de­da nuo pa­ties že­miau­sio laip­te­lio. Praei­na vi­sas pa­ko­pas, įgy­ja pra­kti­kos, o po to ir aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, jei sie­kia va­do­vau­ti.

Kai ku­rių Lie­tu­vos pro­fe­si­nių mo­kyk­lų mo­ky­mo ba­zė daug ge­res­nė ne­gu aukš­tų­jų mo­kyk­lų. Te­ko lan­ky­tis daug ži­naisk­lai­dos dė­me­sio su­lau­ku­sia­me Ka­ra­liaus Min­dau­go pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­re Kau­ne. Ne­ži­nau, kiek ir kuo prie jo to­bu­li­ni­mo pri­si­dė­jo bu­vu­si Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rė Aud­ro­nė Pit­rė­nie­nė, bet to­kios mo­ky­mo ba­zės ga­lė­tų pa­vy­dė­ti ir la­biau iš­si­vys­čiu­sios ša­lys. Mo­der­ni apa­ra­tū­ra. Teo­ri­ja su­sie­ta su pra­kti­ka. Šu­nų kir­pi­mo be­si­mo­kan­tys moks­lei­viai dar­buo­ja­si cent­ro šu­nų kir­pyk­lo­je, ark­li­nin­kys­tę – ark­lių fer­mo­je, kos­me­ti­ką – kos­me­ti­kos sa­lo­ne.

Tuo ne­no­riu pa­sa­ky­ti, jog pra­sta aukš­tų­jų mo­kyk­lų mo­ky­mo ba­zė. Pa­vyz­džiui, A. Stul­gins­kio uni­ver­si­te­te la­bai mo­der­ni vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra, pui­kios la­bo­ra­to­ri­jos, iš­ma­nus ban­do­ma­sis ūkis.

– Bet darb­da­viai skun­džia­si, kad aukš­to­sios mo­kyk­los da­bar pa­ren­gia la­bai ne­daug ge­rų spe­cia­lis­tų, nors uni­ver­si­te­tus ir ko­le­gi­jas bai­gia la­bai daug stu­den­tų. Ko­dėl taip yra?

– Ma­nau, jog per leng­vos priė­mi­mo są­ly­gos, ga­li­my­bė stu­di­juo­ti už tė­vų pi­ni­gus. Tuo­met, kai aš sto­jau į uni­ver­si­te­tą, bu­vo su­dė­tin­giau: rei­kė­jo ge­rais pa­žy­miais baig­ti vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, pui­kiai iš­lai­ky­ti sto­ja­muo­sius eg­za­mi­nus. Ma­no kar­ta bu­vo­me pri­vers­ti ir mo­kė­jo­me sa­ve rea­liai įsi­ver­tin­ti. Gal­būt sva­jo­jo­me tap­ti gy­dy­to­jais, tei­si­nin­kais, ta­čiau spe­cia­ly­bę rin­ko­mės pa­gal su­ge­bė­ji­mus. To­dėl dau­ge­lis spe­cia­lis­tų bū­da­vo ne­blo­gi. Be to, ne­bu­vo jų per­tek­liaus, nes spe­cia­lis­tų ren­gi­mas bu­vo de­ri­na­mas su dar­bo rin­kos po­rei­kiais.

– Gal to­kia re­gi­my­bė su­si­da­ro to­dėl, kad da­bar pra­stas, už pi­ni­gus moks­lus bai­gęs spe­cia­lis­tas kar­tais uži­ma ga­bes­nio­jo vie­tą, įsi­tai­so biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se, kur jau­čia­si sau­gus, nors ne­bliz­ga kom­pe­ten­ci­ja?

– Šian­die­ni­nė sis­te­ma ska­ti­na žmo­gų sa­ve pri­sta­ty­ti gra­žiau ne­gu yra iš tik­rų­jų, per­ver­tin­ti, nes pri­va­lai bū­ti kon­ku­ren­cin­gas. Mū­sų kar­tą įver­tin­da­vo ki­ti, to­dėl bu­vo­me pri­vers­ti ir pa­tys sa­ve rea­liai, ob­jek­ty­viai ver­tin­ti.

Ant­ra ver­tus, ir vals­ty­bi­niuo­se eg­za­mi­nuo­se esa­ma daug neob­jek­ty­vu­mo. Jų re­zul­ta­tai kar­tais ne­pa­ro­do tik­ro­sios mo­ki­nio ver­tės ir neats­pin­di tik­ro­jo jo ži­nių ba­ga­žo. Pa­vyz­džiui, lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas ver­ti­na­mas ne vien už raš­tin­gu­mą, bet ir už li­te­ra­tū­ri­nius mo­ki­nio ge­bė­ji­mus. Jis pri­va­lo ne tik ra­šy­ti be klai­dų, bet ir at­skleis­ti duo­tą te­mą. Bet į ma­te­ma­ti­ką, fiz­ką ar ki­tus tiks­liuo­sius da­ly­kus po­lin­kį tu­rin­tis mo­ki­nys kar­tais ne­ga­bus li­te­ra­tū­rai. Gau­na ne­ko­kį pa­žy­mį. Tai su­truk­do įsto­ti į uni­ver­si­te­tą ar į pir­mu nu­me­riu pa­žy­mė­tą spe­cia­ly­bę.

Su­tin­ku, be klai­dų ra­šy­ti pri­va­lo kiek­vie­nas aukš­tą­ją mo­kyk­lą štur­muo­ti be­si­ruo­šian­tis jau­nuo­lis. Ta­čiau li­te­ra­tū­ri­nius jo su­ge­bė­ji­mus rei­kė­tų ver­tin­ti at­ski­rai. Jie svar­būs pa­si­ren­kan­tiems fi­lo­lo­gi­jos ar ki­to­kias kū­ry­bi­nes stu­di­jas.

– Jei­gu rei­kė­tų pa­kar­to­ti gy­ve­ni­mą, ar vėl tap­tu­mė­te mo­ky­to­ja?

– Nea­be­jo­da­ma tap­čiau. Nors ši pro­fe­si­ja ne­lei­džia su­krau­ti di­de­lių tur­tų, ta­čiau dirb­ti pa­tin­kan­tį dar­bą svar­biau ne­gu gau­ti di­de­lį at­ly­gį.

Nors anuo­met mo­kyk­los bu­vo pil­nes­nės, vo­kie­čių kal­bos pa­mo­kų nie­kuo­met ne­bu­vo la­bai daug. Pra­dė­jau dirb­ti su 18 pa­mo­kų. Bu­vo­me dvi spe­cia­lis­tės. Kel­mės ra­jo­ne dau­gu­mo­je kai­mo mo­kyk­lų bu­vo dės­to­ma vo­kie­čių kal­ba. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl da­bar ji iš­stu­mia­ma. Juk vo­kiš­kai kal­ba ne vien Vo­kie­ti­ja, bet ir Švei­ca­ri­ja, Aust­ri­ja.

Lie­tu­vai at­ga­vus Nep­rik­lau­so­my­bę, pa­dau­gė­jo vo­kie­čių kal­bos pa­mo­kų, nes mo­ki­niai ma­žiau rin­ko­si ru­sų kal­bą, ku­ri so­vie­ti­niais lai­kais bu­vo lai­ko­ma pir­mą­ja už­sie­nio kal­ba ir jai bu­vo ski­ria­ma dau­giau dė­me­sio.

Pas­kui tė­vai ėmė pa­gei­dau­ti ang­lų kal­bos. Vo­kie­čių kal­ba vėl pra­ra­do po­zi­ci­jas. Ta­čiau dė­ko­ju li­ki­mui, kad mo­ku bū­tent šią kal­bą. Su ja pa­ma­čiau daug pa­sau­lio.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Vo­kie­čių kal­bos mo­ky­to­ja Ja­nė Ri­mei­kie­nė daug ša­lių ap­ke­lia­vo dirb­da­ma su „Eraz­mus“ ir „Co­me­nius“ pro­jek­tais.

Į ke­lio­nę su­si­ruo­šė pro­jek­tų da­ly­vės mo­ky­to­jos (iš kairės) Ra­mu­tė Min­či­naus­kie­nė, Li­na Gai­ga­lai­tė ir Ja­nė Ri­mei­kie­nė.

Pro­jek­tų da­ly­vės Ra­mu­tė Min­či­naus­kie­nė, Ja­nė Ri­mei­kie­nė, Li­na Gai­ga­lai­tė ir Si­gu­tė And­ru­lie­nė Atė­nuo­se.

Dienos populiariausi

Oro uosto direktoriui per slidžios politinės gatvės (31)

2017 m. rugsėjo 13 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentarai (3)

Saulius, 2017-08-31 21:26
Todėl ir nesirenka vaikai vokiečių kalbos, kad vokiškai susikalbėsi tik keliose Europos šalyse, o angliškai - visame pasaulyje.Stojant į bet kurį universitetą Europoje ar Amerikoje paskaitos šimtu procentų bus dėstomos ir anglų kalba, šalia vietinės.

šauni mokytoja, 2017-08-31 09:46
tik vienas bet....didelis stažas, daug patirties....bet.....kol dar nesulaukę pensijinio amžiaus, mokytojai gvoltu šaukia, kad darbas alinantis, reikalinga mokytojus išleisti į pensiją gerokai anksčiau...kai sulaukia to pensijinio amžiaus, darbas pasidaro nebealinantis, dešimtmečius atidirbus, virkaujama, kad per anksti pensijon...

Va kaip, 2017-08-30 09:10
,,pasistengė" visos valdžios valdžiosios Lietuvą po 1990 m., kad mūsų sumažėtų net milijonu, o jaunimas ir jaunos šeimos auginančius vaikus (jau ne Lietuvai) atsidurtų emigracijoje. P. S. na ne jau nėra už tai jokios atsakomybės ???

Rodomi komentarai nuo 1 iki 3. Iš viso: 3

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 3
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas