(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kelmės rajone

Amatai: seniau ir dabar

2017 m. rugpjūčio 10 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

„Bu­vo­me, esa­me ir bū­si­me gra­žūs ir įdo­mūs pa­sau­liui per sa­vo ama­tus, tra­di­ci­jas, dai­nas. To­dėl ir tu­ri­me gai­vin­ti, stip­rin­ti ir pra­tęs­ti tau­ti­nę ta­pa­ty­bę“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius et­no­lo­gas Li­ber­tas Klim­ka, apie se­nuo­sius ama­tus ir jų gy­va­vi­mą iki šių die­nų kal­bė­jęs per Že­mai­čių va­sa­ros kur­sus Kel­mė­je.

daliak@skrastas.lt

Įdo­mūs pa­sau­liui

Ge­di­mi­nas prieš 7 šimt­me­čius, kaip di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis, pa­ra­šė laiš­kų iš sos­ti­nės Vil­niaus.

Val­do­vas kvie­tė at­vyk­ti įvai­rius ama­ti­nin­kus, siū­ly­da­mas jiems pui­kias są­ly­gas gy­ven­ti ir už­siim­ti ama­tais, net do­va­nas. Lie­tu­vos kraš­tą už­plū­do gink­la­ka­liai, kal­viai, ra­čiai. Kvie­tė Ge­di­mi­nas ir žem­dir­bius, da­vė jiems že­mės ir de­šimt me­tų ža­dė­jo mo­kes­čių neim­ti. Taip, pa­sak pro­fe­so­riaus et­no­lo­go Li­ber­to Klim­kos, Vil­nius žen­gė pir­mą­jį žings­nį į Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Vi­du­ram­žių Vil­niu­je – 60 ama­ti­nin­kų ce­chų

Et­no­lo­gas L. Klim­ka ro­dė skaid­rė­je pa­vaiz­duo­tus vi­du­ram­žių ama­tus, la­bai svar­bius Lie­tu­vai.

Vie­nas iš svar­biau­sių, rei­ka­lin­giau­sių ama­tų – kal­vys­tė, iš ku­rio iš­si­vys­tė laik­ro­di­nin­kys­tės ama­tas, ju­ve­ly­ri­ka. Bu­vo jau ir var­go­nų meist­rų. Pir­mie­ji var­go­nai Lie­tu­vo­je su­meist­rau­ti XVII am­žiu­je, iki šio­lei sto­vi Kre­tin­gos baž­ny­čios zak­ris­ti­jo­je, ir, jei rei­kia, dar gro­ja.

Skaid­rė­je dar­bui ruo­šia­si ir chi­rur­gas, kaž­ka­da pri­klau­sęs barz­das­ku­čių ce­chui.

Vil­niu­je ama­ti­nin­kų ce­chų or­ga­ni­za­ci­jų vi­du­ram­žiais bu­vo apie 60. Ce­chuo­se bū­da­vo mo­ko­ma, o na­mai – skir­ti su­si­rin­ki­mams, rep­re­zen­ta­ci­joms, ne dar­bui. Ce­chų na­muo­se bū­da­vo lai­ko­mos ka­ra­liš­ko­sios pri­vi­le­gi­jos, gink­lai, vė­lia­vos, ce­cho kny­ga. Ce­chų meist­rai bu­vo iš­si­ko­vo­ję mo­no­po­lio tei­sę, tik­tai jie ga­lė­da­vo par­da­vi­nė­ti konk­re­čios rū­šies ga­mi­nius mies­te. Ga­lė­jo da­ly­vau­ti ir val­dan­čio­je struk­tū­ro­je-ma­gist­ra­te.

Pir­ma­sis ce­chas Vil­niu­je įsi­kū­rė 1495 me­tais, šven­to Balt­ra­mie­jaus die­nos iš­va­ka­rė­se, rugp­jū­čio 23 die­ną. Šis šven­ta­sis yra vi­sų ama­ti­nin­kų glo­bė­jas.

Meist­ras prie­sai­ką duo­da­vo Ro­tu­šė­je. Prieš tai meist­ras tu­rė­da­vo at­lik­ti ban­do­mą­jį dar­bą, tam tik­rą lai­ką sta­žuo­tis – dirb­ti pa­meist­riu, įsi­gy­ti gy­ve­na­mą­jį būs­tą, rei­ka­lin­gus įran­kius. Bū­da­vo la­bai ne­leng­va tap­ti meist­ru.

Pa­ti se­niau­sia tech­no­lo­gi­ja – ke­ra­mi­ka, pa­de­dan­ti ar­cheo­lo­gams nu­sta­ty­ti gy­ven­vie­čių, pi­lia­kal­nių am­žių. Vi­du­ram­žių ir šiuo­lai­ki­nių ke­ra­mi­kų dirb­tu­vės ma­žai kuo ski­ria­si. Tie­sa, pir­mo­ji ke­ra­mi­ka bu­vo lip­dy­ti­nė, vė­liau at­si­ra­do žies­ti­nė. Se­niau ra­tą su­kda­vo ko­ja, da­bar – mo­to­riu­kas. Vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je įkū­ręs ke­ra­mi­kos mu­zie­jų Le­liū­nuo­se (Anykš­čių ra­jo­nas) yra puo­džių puo­džius Vy­tau­tas Va­liu­šis. Prie mu­zie­jaus jau gims­ta par­kas.

Po­pu­lia­ri at­si­gau­nan­ti ke­pu­ri­nin­ko pro­fe­si­ja

Ci­vi­li­za­ci­jos nė­ra, pa­sak L. Klim­kos, be ver­pi­mo ir au­di­mo. Aukš­tai­ti­jo­je dar ne taip se­niai bu­vo nau­do­ja­ma Ak­mens am­žiaus tech­no­lo­gi­ja – ver­pia­ma verps­tė­mis su iš­rai­žy­tu pa­sau­lio mo­de­liu. Že­mai­čiai se­no­kai įsi­gi­ję ver­pi­mo ra­te­lius.

Au­dyk­los bū­da­vo ku­ria­mos prie dva­rų, ten daž­niau­siai aus­da­vo ge­lum­bę, va­di­na­mą at­ko­čiais. Da­bar Lie­tu­vo­je li­ku­sios ne­di­de­lės au­di­mo dirb­tu­vė­lės, au­džia ne­dau­ge­lis, pa­lai­ky­da­mi se­no­vės tra­di­ci­ją.

Svar­bus ama­tas – ga­min­ti apa­vą. Su šiau­čių, bat­siu­vių ama­tu glau­džiai su­si­jęs odos ap­dir­bi­mas. Vil­niu­je yra at­ski­ras Ty­mo (ty­mas – ypa­tin­gai plo­na oda) kvar­ta­las. Odi­nin­kai daž­niau­siai bū­da­vo to­to­riai.

Bu­vu­si po­pu­lia­ri, šiais lai­kais at­si­gau­na ke­pu­ri­nin­kų pro­fe­si­ja. Ke­pu­res da­ry­da­vo iš mi­lo. O mi­lo ke­pu­res, pa­sak L. Klim­kos, la­bai tin­ka dė­vė­ti ei­nant į pir­tį. Prie pir­ties la­bai tin­ka rėč­ke­lės, ku­bi­lai. Iš va­rio ka­ti­lus kal­da­vo ka­ti­liai. Et­no­lo­gas pa­ta­rė uo­gie­nę ir da­bar vir­ti va­ri­niuo­se ar­ba žal­va­ri­niuo­se in­duo­se, to­ly­giai pa­skirs­tan­čiuo­se tem­pe­ra­tū­rą. Uo­gie­nės ko­ky­bė tik­rai pa­ge­rė­ja.

Tau­tos pa­si­di­džia­vi­mas – kal­viai

Apie kal­vių ama­tą et­no­lo­gas kal­bė­jo at­ski­rai, o kal­vius va­di­no tau­tos pa­si­di­džia­vi­mu.

„Kaip ir kuo mums Žal­gi­rio mū­šy­je pa­vy­ko įveik­ti nuo gal­vos iki pen­ti­nų šar­vuo­tus kry­žiuo­čius-pro­fe­sio­na­lius ka­rius? Ži­no­ma, kad nar­sa ir ka­la­vi­ju“, – sa­kė L. Klim­ka.

Ka­la­vi­jai bu­vo iš­skir­ti­niai – juos­tuo­to ("da­mas­ki­nio") plie­no ie­ti­ga­lių. Juos­tuo­tas plie­nas yra la­bai kie­tas, bet, at­si­tren­kęs į ak­me­nį ar­ba šar­vą, ne­lūž­ta, ne­tru­pa, o šar­vą per­ker­ta. Ki­tos plie­no rū­šys, pa­vyz­džiui, ke­tus, yra tra­pios.

„Kal­viai Stan­kai iš Ma­žei­kių – tė­vas su tri­mis sū­nu­mis – mo­ka nu­kal­din­ti juos­tuo­to plie­no pei­lius, ie­ti­ga­lius. La­bai pa­pras­ta: paim­ti ge­le­žies stry­pą, iš­tie­sin­ti, išil­gin­ti, su­lenk­ti, su­vi­rin­ti, vėl išil­gin­ti, su­lenk­ti, su­vi­rin­ti. Ir taip – ko­kius 200 kar­tų“, – šmaikš­ta­vo pro­fe­so­rius.

Po­pie­riaus ga­my­ba – in­te­lek­tua­lus ama­tas

In­te­lek­tua­liu ama­tu pro­fe­so­rius Li­ber­tas Klim­ka va­di­no po­pie­riaus ga­my­bą.

XVII am­žiu­je Lie­tu­vo­je dar vei­kė apie 60 po­pie­riaus ma­lū­nų. Po­pie­riaus ža­lia­vą – plau­šus už­raug­da­vo di­džiu­liuo­se in­duo­se. Tik van­dens ma­lū­nas bu­vo pa­jė­gus to­kį kie­kį iš­mai­šy­ti.

„Gai­la, kad ši po­pie­riaus ga­mi­ni­mo tra­di­ci­ja Lie­tu­vo­je neiš­li­ko iki šių die­nų. Bet dai­li­nin­kai mo­ka taip po­pie­rių pa­si­ga­min­ti“, – sa­kė profesorius.

1450-ai­siais per­vers­mą su­kė­lė Jo­ha­no Gu­ten­ber­go iš­ra­di­mas – spaus­di­ni­mo pre­sas, pa­si­sko­lin­tas iš vyn­da­rių. At­si­ra­do kny­ga, ku­ri, L. Klim­kos įsi­ti­ki­ni­mu, ly­dės žmo­ni­ją iki jos pa­čios su­si­nai­ki­ni­mo. Di­džiau­sias vi­sų lai­kų, epo­chų, ir am­ži­nas iš­ra­di­mas. Kom­piu­te­ris neišs­tums kny­gos, nes kny­ga yra me­no kū­ri­nys.

Iš­li­ko tik Lie­jyk­los gat­vė

Mū­sų kraš­tui, pa­sak L. Klim­kos, bron­zos lie­jy­ba įdo­mi ke­le­rio­pai.

Iš bron­zos lie­ja­miems var­pams, pa­tran­koms rei­kė­da­vo la­bai daug vaš­ko. Mo­de­lis bū­da­vo lip­do­mas iš vaš­ko, ap­te­pa­mas mo­liu, iš­de­ga­mas. Į iš­tir­pu­sio, iš­ga­ra­vu­sio vaš­ko ert­mę pi­la­ma iš­ly­dy­ta bron­za.

„Lie­tu­va tu­rė­jo stra­te­gi­nę pre­kę. Ka­dan­gi miš­kai dar ne­bu­vo iš­nai­kin­ti, dre­vė­se gy­ve­no daug bi­čių. Bu­vo pa­kan­ka­mai vaš­ko. Bet lie­jy­ba, Lie­tu­vo­je kles­tė­ju­si nuo Žy­gi­man­to Au­gus­to lai­kų, iki mū­sų die­nų neiš­li­ko.Tik Lie­jyk­los gat­vė Vil­niu­je ama­tą pri­me­na“, – sa­kė Li­ber­tas Klim­ka.

Au­to­rės nuo­tr.

Pro­fe­so­rius, et­no­lo­gas Li­ber­tas Klim­ka pa­sa­ko­jo apie se­nuo­sius lie­tu­vių ama­tus ir jų gy­va­vi­mą iki šių die­nų.

Pie­ši­ny­je pa­vaiz­duo­ti vi­du­ram­žių lie­tu­vių ama­tai, tarp ku­rių – kal­viai, var­go­nų meist­rai, chi­rur­gas ir ki­ti.

Ama­ti­nin­kai tu­rė­jo ir sa­vo ce­chų ženk­lus.

Sa­vo ga­mi­niais ama­ti­nin­kai pre­kiau­da­vo mu­gė­se. Nuot­rau­ko­je – Plun­gė­je ren­ka­si klum­pes.

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas