(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Giminės šaknys nuvedė iki XVI amžiaus

2017 m. rugpjūčio 5 d.
Loreta RIPSKYTĖ

Bu­vu­si Jo­niš­kio Jau­ni­mo ir suau­gu­sių­jų mo­kyk­los di­rek­to­rė, da­bar – Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to Dva­si­nio to­bu­lė­ji­mo fa­kul­te­to de­ka­nė Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė per ne­pil­nus dve­jus pa­sta­ruo­sius me­tus su­rin­ko duo­me­nis apie maž­daug 1700 Dar­bu­tų ir jų at­ša­kų gi­mi­nės at­sto­vų.

Mo­te­ris dau­giau­sia in­for­ma­ci­jos ga­vo ne iš ar­chy­vų, bet skam­bin­da­ma te­le­fo­nu, ieš­ko­da­ma ži­nių elekt­ro­ni­nė­je pa­vel­do sis­te­mo­je, lan­ky­da­ma ka­pi­nes. Is­to­ri­ja be­si­do­min­ti bu­vu­si pe­da­go­gė su­da­rė jau ke­lin­tą nau­ją ge­nea­lo­gi­jos me­dį, ku­ris vos til­po į 25 met­rų po­pie­riaus ri­ti­nį, o duo­me­nys sie­kia XVI am­žių.

loretar@skrastas.lt

Apie 1700 gi­mi­nai­čių

Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė at­ne­ša ke­lis tar­si pa­pi­ru­sus su­suk­tus po­pie­riaus ri­ti­nius. Vy­nio­jant prieš akis ve­ria­si ke­lių šimt­me­čių is­to­ri­ja. Nub­rai­žy­tas su įra­šy­to­mis pa­var­dė­mis, var­dais, gi­mi­mo bei mir­ties da­to­mis ge­nea­lo­gi­nis me­dis po tre­čio pa­pil­dy­mo pail­gė­jo vos ne dvi­gu­bai – nuo bu­vu­sių 14 iki 25 met­rų.

Per ne­pil­nus dve­jus me­tus už­fik­suo­ta apie 1700 žmo­nių – Ste­fa­ni­jos Gri­ga­liū­nie­nės pro­se­ne­lio And­rie­jaus Dar­bu­to – gi­mi­nės ir at­ša­kų at­sto­vų. Iš vi­so ži­no­ma jau 12 kar­tų, pa­ti Ste­fa­ni­ja sa­ko esan­ti to­se gre­to­se iš aš­tun­to­sios.

Gi­mi­nė da­bar dau­giau­sia su­si­tel­ku­si Že­mai­ti­jo­je – Tel­šių, Kel­mės, Kre­tin­gos, taip pat ki­tuo­se ap­lin­ki­niuo­se ra­jo­nuo­se, sie­kia Lat­vi­ją.

Tarp jau­nes­nių gi­mi­nės pa­li­kuo­nių ne­ma­žai emig­ran­tų. Ta­čiau bū­ta iš­vy­ku­sių­jų ir anais lai­kais. Vie­nas iš 11 And­rie­jaus vai­kų (du mi­rė ne­su­lau­kę pil­na­me­tys­tės) dar prieš ka­rą pa­su­ko į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, iš kur, už­si­dir­bęs pi­ni­gų, grį­žo ir Kre­tin­gos ra­jo­ne įsi­gi­jo že­mės, su­kū­rė šei­mą. Iš tos pu­sės iš­li­ko šiek tiek pa­ki­tu­si pa­var­dė – Der­bu­tas, ku­ri keis­ta ca­ro lai­kais, pa­tvir­ti­nant ba­jo­rys­tę. Der­bu­tų (Dar­bu­tų) pa­var­dė kil­mės žo­dy­ne sie­ja­ma su žo­džiais „da­ry­ti“ ir „bū­ti“, „bū­tis“.

At­si­vė­rė įdo­mių as­me­ny­bių klo­dai

Ge­nea­lo­gi­nis me­dis at­vė­rė įvai­rių įdo­mių as­me­ny­bių klo­dus.

Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė pa­sa­ko­ja apie Sta­nis­lo­vą Der­bu­tą, pro­se­ne­lio And­rie­jaus sū­nų, ku­ris, bai­gęs Šiau­lių gim­na­zi­jos pen­kias kla­ses ir Vil­niaus jau­nų­jų pės­ti­nin­kų mo­kyk­lą, 1901 me­tais bu­vo pa­skir­tas į 109-ąjį Vol­gos pės­ti­nin­kų bū­rį. Po ke­le­rių me­tų, jau tar­nau­da­mas Ar­chan­gels­ke, jis bu­vo pa­kel­tas į pa­pul­ki­nin­kius, vė­liau – pul­ki­nin­kus, 1917–1919 me­tais dir­bo Ar­chan­gels­ko ka­ri­nio jū­rų uos­to vir­ši­nin­ku. 1920 me­tais grį­žo į Lie­tu­vą, kur ne­tru­kus ga­vo pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to laips­nį ir bu­vo pa­skir­tas ka­ri­nin­ku ypa­tin­giems rei­ka­lams prie Ka­riuo­me­nės va­do.

Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je, da­bar – Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je, bu­vu­sia­me mu­zie­ju­je ka­bė­jo iš­kal­bin­ga nuo­trau­ka iš My­ko­lo Bir­žiš­kos kny­gos „Anuo me­tu Viekš­niuo­se ir Šiau­liuo­se (iš 1882 – 1901 m. at­si­mi­ni­mų), kur Sta­sys Der­bu­tas nu­fo­tog­ra­fuo­tas kar­tu su ki­tu gar­siu bend­ra­moks­liu – 1918 me­tų sig­na­ta­ru Ste­po­nu Kai­riu.

Iš ki­tos gi­mi­nės ša­kos ki­lęs Ste­pas (ar­ba Ste­po­nas) Der­bu­tas bu­vo bai­gęs ka­ro mo­kyk­lą, tar­na­vo po­li­ci­jo­je Al­sė­džiuo­se. 1945 me­tais jis ban­dė pri­si­dė­ti prie par­ti­za­nų, bu­vo su­žeis­tas, pa­te­ko į ne­lais­vę ir 1946 me­tais nu­žu­dy­tas.

Bro­nis­lo­va ir Jo­nas Dar­bu­tai iš Tel­šių ra­jo­no po mir­ties 2011 me­tais Lie­tu­vos Pre­zi­den­tės bu­vo ap­do­va­no­ti Žū­van­čių­jų gel­bė­ji­mo kry­žiu­mi už žy­dų gel­bė­ji­mą.

Kū­ry­bos ir moks­lo at­sto­vai

St. Gri­ga­liū­nie­nė var­di­ja ir moks­lo aukš­tu­mas pa­sie­ku­sius gi­mi­nai­čius, pen­kis moks­lų dak­ta­rus: Mask­vos Mi­chai­lo Lo­mo­no­so­vo uni­ver­si­te­to geog­ra­fi­jos moks­lų dak­ta­rą Al­fon­są Dar­bu­tą, gam­tos moks­lų dak­ta­rę Eu­ge­ni­ją Ni­jo­lę Darbutaitę–Milerienę, Iri­ną Ko­sa­re­vą, tech­ni­kos moks­lų dak­ta­rę, dir­ban­čią Mask­vo­je MA­DI (Mos­kovs­kij av­to­do­rož­nyj ins­ti­tut), To­mą Dar­bu­tą, bio­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­rą iš Lie­tu­vos Svei­ka­tos uni­ver­si­te­to ir so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rą Ka­ro­lį Ka­če­raus­ką iš My­ko­lo Rio­me­rio uni­ver­si­te­to.

Yra ir ku­rian­čių, poe­zi­jos kny­gą „Kas ne­tel­pa šir­dy“ iš­lei­do Ve­ro­ni­ka Dar­bu­tie­nė.

Apie se­se­rį Ge­nu­tę Daujotaitę–Bardauskienę su bro­lio Vac­lo­vo ei­lė­mis kny­gą „Gy­ve­ni­mą už siū­lo, lyg ait­va­rą laikau” su­da­rė Bro­nė Fa­len­ti­nie­nė.

Dar­bu­tų gi­mi­nei pri­klau­so ir ži­no­mos Lie­tu­vo­je gru­pės „ŽAS“ na­rys Li­nas Zareckas–Choras. Jo uoš­vis Ste­po­nas Kai­rys – krep­ši­nio tre­ne­ris ir krep­ši­nio agen­tas, ieš­kan­tis žai­dė­jų žais­ti JAV. Jo sū­nus Do­nal­das Kai­rys taip pat dir­ba tre­ne­riu.

Pir­mas gi­mi­nės me­dis – per pus­va­lan­dį

„Ma­mos ne­te­kau la­bai anks­ti, dar ne­tu­rė­da­ma dve­jų me­tų. Ku­rį lai­ką gy­ve­nau pas mo­čiu­tę Pa­van­de­nė­je, Tel­šių ra­jo­ne. Nuo de­šim­ties me­tų leis­da­vau ato­sto­gas ir va­sa­ras pas tė­tį Adol­fą Dar­bu­tą. Jis ma­ne pa­siim­da­vo, kar­tu ve­žio­da­vo pas gi­mi­nes, tad da­lį jų pa­ži­nau jau vai­kys­tė­je. Ta­čiau pa­ti šei­mo­je au­gau vie­na, tad no­ras su­ras­ti dau­giau ar­ti­mų­jų, su­ži­no­ti sa­vo šak­nis vi­sa­da kir­bė­jo“, – at­vi­rau­ja pe­da­go­gė.

Dar dirb­da­ma Jo­niš­kio jau­ni­mo ir suau­gu­sių­jų mo­kyk­lo­je ji mo­ki­nius ska­ti­no at­lik­ti įvai­rius moks­li­nius ti­ria­muo­sius dar­bus, rink­ti kraš­to­ty­ri­nę me­džia­gą, tad in­for­ma­ci­jos paieš­kos nie­ka­da ne­bu­vo sve­ti­mos.

Pir­mus žings­nius šio­je is­to­ri­jo­je ji sa­ko žen­gu­si la­bai se­niai – 1995–1996 me­tais, kai Tel­šiuo­se, kur anuo­met mo­kė­si duk­ra Kris­ti­na, su­sė­do pa­si­kal­bė­ti su pus­se­se­rė­mis – švie­saus at­mi­ni­mo An­ta­ni­na Raudonaitiene–Šilinskaite, Ma­ry­te Danilevičiene–Šilinskaite.

„Nub­rai­žė­me pir­mas gi­mi­nės me­džio užuo­maz­gas, ku­rias dar pa­pil­dė Da­nu­tė Redeckienė–Šaulytė. Ofi­cia­liai gi­mi­nės šak­nų paieš­kas pra­dė­jau 2015 me­tų rugp­jū­čio 15 die­ną, po se­ne­lio gi­mi­nės su­si­ti­ki­mo Po­že­rės baž­ny­čio­je (Ši­la­lės ra­jo­nas). Ten bu­vo lai­ko­mos mi­šios už dau­ge­lį šei­mos mi­ru­sių­jų – pa­sa­ko­ja St. Gri­ga­liū­nie­nė. – Ka­pi­nė­se kaž­kas iš su­si­rin­ku­sių­jų tars­te­lė­jo, kad reik­tų gi­mi­nės me­dį su­da­ry­ti, o pus­se­se­rė mes­te­lė­jo: „Ste­fa ga­li“. At­sa­kiau: „Per 15 mi­nu­čių tai pa­da­ry­si­me“. Po sa­vai­tės per pus­va­lan­dį nu­pai­šiau.“

Ėmus ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos, paaiš­kė­jo, kad ne­ma­žai duo­me­nų tu­ri dar ke­li gi­mi­nai­čiai: Juo­zas Dar­bu­tas, Al­gir­das Ju­re­vi­čius, Ni­jo­lė Eu­ge­ni­ja Mi­le­rie­nė, sa­vo ži­nio­mis pa­dė­jo ar­cheo­lo­gas dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas, su ku­riuo, ren­gu­siu me­džia­gą apie Jo­niš­kio kraš­to ba­jo­rų her­bus, su­sė­dę at­ra­do gi­les­nių įžval­gų.

Tu­ri ba­jo­rys­tę liu­di­jan­čius do­ku­men­tus

„Juo­zas Dar­bu­tas iš Bai­so­ga­los tu­rė­jo pa­tir­ties – veis­ly­ne su­da­ri­nė­jo gy­vu­lių ge­nea­lo­gi­ją, bet su žmo­nė­mis ki­taip, jis su­rink­tos in­for­ma­ci­jos kol kas nie­kaip ne­su­sie­ja su mū­sų at­ša­ka“, – šyp­te­li St. Gri­ga­liū­nie­nė.

Mo­te­ris tu­ri ir gi­mi­nės ba­jo­rys­tės at­sta­ty­mą liu­di­jan­čius do­ku­men­tus. Kad ki­lu­si iš ba­jo­rų, tė­vas jai bu­vo už­si­mi­nęs dar 13–15 me­tų paaug­lei, ta­čiau jau­nai mer­gi­nai to­kia in­for­ma­ci­ja bu­vo nė mo­tais – per vie­ną au­sį įė­jo, per ki­tą išė­jo.

2008-ai­siais pus­se­se­rė Jad­vy­ga, grį­žu­si iš gim­to­sios Pa­van­de­nės, pa­skam­bi­no ir pa­sa­kė tu­rin­ti ba­jo­rys­tę liu­di­jan­čius do­ku­men­tus. Ar jai rei­kia?.. Rei­kia.

„Pa­čios ba­jo­rys­tės ti­tu­lo aš ne­sie­kiau ir ne­sie­kiu. Man jo ne­rei­kia, bet įdo­mu ty­ri­nė­ti is­to­ri­ją. Štai, Jur­gis Dar­bu­tas ba­jo­rys­tės at­sta­ty­mo do­ku­men­tus pra­dė­jo tvar­ky­ti 1795 me­tais, 1836 me­tais jis jau kil­min­ga­sis, bet dar ne ba­jo­ras. Ga­lu­ti­nai į ba­jo­rų pa­der­mės kny­gą bu­vo įra­šy­tas tik 1853 me­tais jau po mir­ties ir vi­sus pa­vel­dė­ji­mo do­ku­men­tus tvar­kė žmo­na Vik­to­ri­ja Dar­bu­tie­nė. Įdo­mu, kad to­kiu bū­du anais lai­kais pri­pa­žin­tos mo­ters ly­gios tei­sės ir ga­li­my­bės“, – pa­ste­bi pe­da­go­gė.

Esą gi­mi­nės

Ren­kant me­džia­gą, ku­ri 2016-ai­siais vy­ku­siam dar vie­nam gi­mi­nės su­si­ti­ki­mui vir­to ge­ros, rim­tos kny­gos sto­rio do­ku­men­tų šūs­ni­mi, su­ri­kiuo­ta seg­tu­ve ir pa­va­din­ta „Iš kur mes? Kas mes? Dar­bu­tų gi­mi­nės is­to­ri­ja“, išaiš­kė­jo ne­ti­kė­tų da­ly­kų: pa­vyz­džiui, kad ta­me pa­čia­me kai­me pa­ži­no­ta mo­te­ris – gi­mi­nai­tė. Vien Jo­niš­ky­je ras­ta dau­giau kaip 10 gi­mi­nės šei­mų. Ir ko­le­gė, su ku­ria dar­be per su­si­rin­ki­mus su­si­tik­da­vo, pa­si­ro­dė esan­ti tos pa­čios kil­mės „kel­mo“ at­sto­vė.

Prieš pir­mą gi­mi­nės su­si­ti­ki­mą nu­vy­ku­si pas pusb­ro­lį Tel­šiuo­se, mo­te­ris sa­kė ir­gi at­si­dū­ru­si ku­rio­zi­nė­je si­tua­ci­jo­je. Pa­si­ro­do, kai­my­nė, gre­ta 35-erius me­tus gy­ve­nan­ti, iš­gir­du­si apie pla­nuo­ja­mą su­si­ti­ki­mą, už­klau­sė, ar ne apie Dar­bu­tų gi­mi­nę kal­ba­ma. Iš­gir­du­si, kad tik­rai taip, pa­si­sa­kė esan­ti taip pat to pa­ties me­džio, tik ki­tos ša­kos „vai­sius“.

Gi­mi­nės šak­nys sie­kia XVI am­žių

Dar­bu­tų gi­mi­nės is­to­ri­ja, kiek spė­jo iš­siaiš­kin­ti pe­da­go­gė, pra­si­de­da apie 1584 me­tus. St. Gri­ga­liū­nie­nė juo­kia­si, kad jei­gu ne­bū­tų bu­vę ko­kių ne­su­ta­ri­mų, teis­mų, is­to­ri­ja gal da­bar bū­tų ge­ro­kai jau­nes­nė. Mat bū­tent tais me­tais Že­mai­čių že­mės ak­tuo­se mi­ni­ma, kad Po­vi­las Dar­bu­ta­vi­čius teis­mui ap­skun­dė sa­vo se­ne­lį Vai­tie­kų Dar­bu­ta­vi­čių „dėl tei­sin­gu­mo sto­kos, da­li­nant tur­tą“.

1585 me­tais Pi­ly­pas Dar­bu­tas tę­sė gin­čą dėl tei­sin­go tur­to ir nuo­sa­vy­bės pa­da­li­ji­mo Ario­ga­los ap­skri­ty­je. Gin­čas su­si­jęs su tuo, kad mi­nė­tas Pi­ly­pas, Ado­mo, Flo­ri­jo­no ir Je­ro­ni­mo Rus­tei­ko­vi­čių glo­bė­jas, po jų vy­res­nio­jo bro­lio Mi­ka­lo­jaus Lav­ri­no­vi­čiaus Ruis­tei­ko­vi­čiaus mir­ties pa­si­sa­vi­no jų nuo­sa­vy­bę.

Len­kų kal­ba iš­leis­to­je kny­go­je apie Že­mai­čių ba­jo­rų her­bus, kur skel­bia­mi 1667 me­tų są­ra­šai, įra­šy­ta 11 Dar­bu­tų gi­mi­nės at­sto­vų. Di­džio­ji da­lis jų iš Dar­bu­tų kai­mo (oko­li­ca Der­butt).

Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė sa­ko, kad gi­mi­nės šak­nų paieš­kos kar­tais pri­me­na TV lai­dą „Na­cio­na­li­nė paieš­kų tar­ny­ba“. Ji pa­ti dau­giau­sia in­for­ma­ci­jos su­rin­ko per elekt­ro­ni­nę sis­te­mą e-pa­vel­das ir te­le­fo­nu. Bū­na, kad žmo­nės iš pra­džių ne­sup­ran­ta, ko skam­bi­nan­čio­ji no­ri, vy­res­nio am­žiaus iš­si­gąs­ta: gal ko­kie te­le­fo­ni­niai su­kčiai nau­ją bū­dą su­gal­vo­jo. Ta­čiau mo­te­ris ne­klau­sia as­mens ko­do, pa­pras­tai tei­rau­ja­si gi­mi­mo me­tų, iš kur žmo­gus ki­lęs, klau­si­nė­ja apie ar­ti­muo­sius, ku­riuos pa­ži­no­jo.

„Vie­nas ne­se­niai kal­bin­tas vy­riš­kis man pa­sa­kė, kad pa­si­pa­sa­ko­jo vis­ką kaip po­li­ci­nin­kei“, – juo­kia­si jo­niš­kie­tė.

Į Vals­ty­bi­nį ar­chy­vą ji vy­ko tik kar­tą ir sa­ko, kad ne­daug nau­dos bu­vę. Nes per vie­ną sy­kį duo­da­ma de­šim­ties me­tų baž­ny­ti­nių kny­gų įra­šus per­žiū­rė­ti. Mik­ro­fil­mai kar­tais bū­na ne­per­suk­ti, ten­ka pa­varg­ti su­kant ran­ka.

Ji no­rin­tiems pa­žin­ti sa­vo gi­mi­nę pa­ta­ria ne­pa­mirš­ti kal­bin­ti se­ne­lius, dė­des, te­tas, už­suk­ti į ka­pi­nes, jo­se pa­si­vaikš­čio­jus ga­li­ma ras­ti daug pa­žįs­ta­mų pa­var­džių, ku­rios ga­li bū­ti sie­ti­nos su sa­vo gi­mi­ne.

Au­to­rės nuo­tr.

Gi­mi­nės me­džio ri­ti­nys po tre­čio pa­tai­sy­mo išau­go nuo 14 iki 25 met­rų il­gio.

Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė į vi­sus gi­mi­nės su­si­ti­ki­mus ve­ža­si ir šį her­bą.

Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė rink­ti me­džia­gą apie gi­mi­nę ofi­cia­liai pra­dė­jo 2015 me­tų rugp­jū­tį.

Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė ma­no, kad ty­ri­nė­jant gi­mi­nę to­liau, jos na­rių skai­čius per­kops ir 2000.

Dar­bu­tų gi­mi­nės is­to­ri­jos Ste­fa­ni­ja Gri­ga­liū­nie­nė su­ra­šė dau­giau kaip 300 pus­la­pių.

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Rima, 2017-08-06 12:18
Sveikinu už kantrybę ir kruopštumą. Labai įdomu buvo skaityti. Sėkmės !

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas