(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Moters pa­mė­gis – ner­ti stal­tie­ses

2017 m. rugpjūčio 10 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

Kel­mės ra­jo­ne, Šau­kė­nuo­se, gy­ve­nan­ti Ele­na Juš­kie­nė megz­ti, ner­ti, ki­to­kių rank­dar­bių mo­ka nuo vai­kys­tės. Pas­ta­rai­siais me­tais mo­te­ris pa­mė­go vą­še­liu iš li­no ner­ti stal­tie­ses.

„Kai vy­ras gy­vas bu­vo ir pa­ti dau­giau svei­ka­tos tu­rė­jau, au­gi­no­me dar­žo­ves, gė­les. Da­bar man be­li­ko tik po­mė­gis – ner­ti stal­tie­ses“, – sa­kė šau­kė­niš­kė.

daliak@skrastas.lt

Vą­še­liu ner­da­vo ir su­kne­les

Ele­na Juš­kie­nė ant so­fos ir fo­te­lių klo­ja švel­nių spal­vų ir at­spal­vių vą­še­liu ner­tas stal­tie­ses.

Vi­si mez­gi­niai – skir­tin­gų dy­džių, raš­tų. Dau­giau­sia – na­tū­ra­laus li­no pil­ku­mo, žals­vi, bal­ti. Ryš­kių spal­vų rank­dar­bių kū­rė­ja ne­mėgs­ta. Jos tei­gi­mu, kiek­vie­nas mez­gi­nys ar nė­ri­nys tu­ri pir­miau­sia skleis­ti ra­my­bę.

Se­niau šau­kė­niš­kė tiek vą­še­liu nu­si­nė­ru­si, tiek ir vir­ba­lais nu­si­mez­gu­si yra ne vie­ną su­kne­lę, kos­tiu­mė­lį, ki­to­kį pra­ktiš­ką dra­bu­žį.

„Stal­tie­ses vą­še­liu pra­dė­jau ner­ti ne­se­niai, maž­daug prieš pu­sant­rų me­tų, kai į Šau­kė­nus grį­žu­si dirb­ti Ama­tų ir kul­tū­ros cent­re pra­dė­jo Al­ma Meš­kie­nė. Daug šau­kė­niš­kių ir ap­lin­ki­nių vie­to­vių mo­te­rų su­si­bū­rė į bū­re­lį „Mez­gu rez­gu“, ir aš pri­si­jun­giau“, – pa­sa­ko­jo. Ta­čiau dau­giau­sia mo­te­ris ne­ria na­muo­se. Kai tik lais­vą mi­nu­tę ran­da, tuoj už nė­ri­nio ima. Rank­dar­biams kur­ti, pa­sak mo­ters, rei­kia no­ro ir kant­ry­bės. Stal­tie­sės per die­ną ar sa­vai­tę ne­nu­ner­si. Kol 800 gra­mų į nė­ri­nį su­ne­ria­mi, ga­li ir ke­li mė­ne­siai truk­ti.

„Nė­ra ko ir sku­bė­ti. Nė­ri­mas ma­ne la­bai ra­mi­na, kaip vais­tai vei­kia, pail­siu“, – šyp­so­jo­si Ele­na.

Megz­ti, ner­ti mo­ka ir E. Juš­kie­nės duk­ra Jū­ra­tė Go­tau­tie­nė, gy­ve­nan­ti ma­mos kai­my­nys­tė­je. Bet mo­ky­to­ja dir­ban­čiai, bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kei rank­dar­biams pri­trūks­ta lai­ko.

Iš­mo­kė ge­ri žmo­nės ir gy­ve­ni­mas

E. Juš­kie­nė – links­ma mo­te­ris, ge­ra nuo­tai­ka už­kre­čian­ti ir ap­lin­ki­nius. Ne­ži­nan­tys jos gy­ve­ni­mo is­to­ri­jos, ga­li pa­ma­ny­ti, kad vi­sais lai­kais jai ke­liai bu­vo tik ro­žė­mis klo­ti.

Bet taip tik­rai ne­bu­vo. Vos de­vy­ne­rių su­lau­ku­si, Ely­tė ne­te­ko ma­mos. Li­kę trys vai­kai užau­go skir­tin­go­se vie­to­se. Ely­tė – pas mo­čiu­tės se­se­rį Šau­kė­nuo­se.

„Vis­ką, ko iš­mo­kau, tik iš ge­rų žmo­nių ir pa­ties gy­ve­ni­mo. Pa­vyz­džiui, rank­dar­bių pra­džia­moks­lis bu­vo mo­kyk­lo­je, pa­de­dant mo­ky­to­jai Ele­nai Bur­du­lie­nei, va­do­va­vu­siai na­mų ruo­šos bū­re­liui“, – pa­sa­ko­jo.

E. Juš­kie­nė Šau­kė­nuo­se ir apy­lin­kė­se gar­sė­ja ir kaip la­bai gar­džios na­mi­nės duo­nos ke­pė­ja. „Duo­ną kep­ti iš „ba­bos“ iš­mo­kau. Ke­pu iki šio­lei. Prip­ra­tau sa­vo duo­ne­lę val­gy­ti“, – sa­kė mo­te­ris.

Iš dar­žų ir gė­lių iš­ki­lo na­mai

E. Juš­kie­nė pa­sa­ko­jo, kol gy­vas bu­vo jos vy­ras ir pa­ti tu­rė­jo dau­giau svei­ka­tos, rank­dar­bius į ran­kas re­tai im­da­vo. Nu­spren­dė šilt­na­miuo­se au­gin­ti dar­žo­ves, o vė­liau – ir gė­lės.

Iš pa­pil­do­mo vers­lo iš­ki­lo dai­lus na­mas mies­te­ly­je.

„Nors dir­bo­me ir val­diš­kus dar­bus, pa­ja­mos iš dar­žo­vių ir gė­lių bu­vo di­de­lė pa­spir­tis“, – pa­sa­ko­jo.

Par­da­vu­si agur­kų ir po­mi­do­rų der­lių iš pir­mo­jo ne­di­de­lio šilt­na­mio, jau­na šei­ma įsi­gi­jo te­le­vi­zo­rių už 300 rub­lių.

Šilt­na­mių plo­tą plė­tė. Užau­gin­tas dar­žo­ves pa­tys vež­da­vo par­duo­ti dau­giau­sia į Šiau­lių tur­gų. Pa­siek­da­vo net Ry­gą. Tul­pes au­gin­da­vo tik ta­ry­bi­niais lai­kais po­pu­lia­riai Ko­vo 8-ajai – Tarp­tau­ti­nei mo­ters die­nai, gvaz­di­kus – vy­rų die­nai, ku­ri bu­vo mi­ni­ma va­sa­rį. Par­duo­da­vo po aš­tuo­nis tūks­tan­čius žie­dų.

„Vis­ką pa­tys da­ry­da­vo­me. Tik, kai gė­lių dai­gus so­din­da­vo­me, pra­šy­da­vo­me į tal­ką po­rą vy­rų, kad van­dens ki­bi­rais pri­neš­tų. Lais­ty­tu­vais lais­ty­da­vo­me“, – sa­kė Ele­na Juš­kie­nė.

Kai paau­go pa­me­ti­nu­kai vai­kai Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis, tė­vai jiems skir­da­vo lys­ve­les. Už užau­gin­tą ir par­duo­tą der­lių vai­kai gau­da­vo pi­ni­gų. „Ne­ži­nau, ar ge­rai el­gė­mės, bet vai­kai nuo ma­žu­mės su­pra­to, kad kiek­vie­ną cen­tą žmo­gus tu­ri už­si­dirb­ti“, – pa­sa­ko­jo šau­kė­niš­kė.

Au­to­rės nuo­tr.

Nors Ele­nos Juš­kie­nės gy­ve­ni­me bū­ta ne vien švie­sių ir leng­vų die­nų, mo­te­ris ne­pra­ran­da ge­ros nuo­tai­kos ir op­ti­miz­mo.

Maž­daug per pu­sant­rų me­tų Ele­na Juš­kie­nė vą­še­liu nu­nė­rė ne vie­ną stal­tie­sę.

Rank­dar­bių meist­rei pa­tin­ka ner­ti li­ni­nes, švel­nių spal­vų stal­tie­ses.

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas