(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Gėlių kolekcininkas ieško vis naujų žiedų

2017 m. liepos 27 d.
Janina ŠAPARNIENĖ

Nuo­ša­lia­me Gai­žū­nų kai­me (Pak­ruo­jo r.) se­no­je so­dy­bo­je la­po­ja šim­tai veis­lių gė­lių – tul­pių, le­li­jų, nar­ci­zų, hia­cin­tų, ke­lių ki­tų rū­šių. Sim­bo­liš­ka, kad žy­din­ti val­da – Tul­pių gat­vė­je. Jos šei­mi­nin­kas Ma­rius Alen­či­kas už­sii­ma ne tik gė­lių au­gi­ni­mu, bet ir se­lek­ci­ja. Gė­li­nin­ku vy­ras ta­po dau­giau nei prieš dvi­de­šimt me­tų.

janina@skrastas.lt

Na­tū­ra­lūs gė­ly­nai

M. Alen­či­ko so­dy­bą ne­sun­ku ras­ti – jau nuo gat­vės pu­sės aukš­tyn stie­bia­si įvai­riau­sių spal­vų azi­ji­nės ir vamz­de­li­nės le­li­jos. Vie­nos žie­dus iš­sklei­dusios, ki­tos dar tik ruo­šia­si žy­dė­ti.

Tarp le­li­jų žie­dy­nus ke­lia žie­mi­niai čes­na­kai. Gė­li­nin­kas paaiš­ki­na, kad tai – jo nau­do­ja­ma bio­lo­gi­nė ap­sau­ga nuo grau­ži­kų, nes lau­ko pe­lės ėda gė­lių svo­gū­nė­lius.

Pa­ta­ri­mą gin­tis nuo grau­ži­kų čes­na­kais Ma­rius prieš ke­le­tą me­tų ra­do gė­li­nin­kų li­te­ra­tū­ro­je. Pe­lės pri­da­rė di­de­lių nuo­sto­lių – su­nai­ki­no be­ne tris ket­vir­ta­da­lius le­li­jų ko­lek­ci­jos. Šei­mi­nin­kas skai­čiuo­ja, kad iš tu­rė­tų pust­re­čio šim­to le­li­jų veis­lių šią va­sa­rą pra­žy­do gal še­šias­de­šimt.

„Bet šie­met ir paaiš­kė­jo, kad lau­ko pe­lėms čes­na­kai – nė mo­tais. Vie­ną jų liz­dą ra­dau kaip tik po čes­na­ko šak­ni­mis“, – sa­ko Ma­rius.

Pe­lių neį­vei­kia ir so­dy­bo­je gy­ve­nan­tys ke­li ka­ti­nai. Pil­ko­sios šį pa­va­sa­rį su­grau­žė da­lį iš gė­li­nin­ko au­gin­tos 460 veis­lių tul­pių ko­lek­ci­jos. Po žy­dė­ji­mo kas­da­mas svo­gū­nė­lius, ne vie­no­je vie­to­je te­ra­do jų lukš­tus.

Nuos­to­lių au­gin­to­jui pri­da­ro ir skruz­dė­lės: ma­žų skruz­dė­ly­nų šie­met M. Alen­či­kas so­dy­bo­je ran­da neįp­ras­tai daug. Vabz­džiai, įsi­kū­rę le­li­jų lys­vė­se, nai­ki­na jiems truk­dan­čias gė­les – žiū­rėk, jau ir vys­ta tai vie­na, tai ki­ta. Už­tat gė­li­nin­kas ne­bai­do iš so­dy­bos var­nė­nų. Kar­tą pa­ma­tė, kaip var­nė­nų pul­kas nu­tū­pė į le­li­jas ir ėmė­si do­ro­ti skruz­dė­les.

Na­tū­ra­lias gė­lių ap­sau­gos prie­mo­nes nau­do­jan­tis M. Alen­či­kas mos­te­li į ru­de­ni­niam tul­pių so­di­ni­mui pa­ruoš­tas va­gas. Jo­se kol kas ve­ši žmo­gui iki juos­mens išau­gu­sios ba­lan­dos.

„Už­tat nu­stelb­tos dar įky­res­nės pikt­žo­lės – ga­lin­so­gos, liau­diš­kai va­di­na­mos ame­ri­kon­ko­mis, ku­rias ra­vėk ne­ra­vė­jęs. Ru­de­nį ba­lan­das nu­purk­šiu ir so­din­siu tul­pes į šva­rias nuo žo­lių va­gas“, – šyp­so­si gė­li­nin­kas.

M. Alen­či­kas pri­si­me­na ne kar­tą su­lau­kęs lan­ky­to­jų klau­si­mų – kuo tre­šia gė­les, kad jos gau­siai ir il­gai žy­di?

Au­gin­to­jas ne­nau­do­ja che­mi­nių trą­šų – pa­da­ro gi­les­nes duo­bu­tes, įpi­la per žie­mą su­kaup­tų me­džio pe­le­nų. Juos už­že­ria že­mė­mis ir so­di­na gė­lių svo­gū­nė­lius. Po to už­ten­ka kar­tą per se­zo­ną gė­les pa­lais­ty­ti skies­tu rau­gin­tu paukš­čių mėš­lu ar dil­gė­lių iš­trau­ka. Ir šios trą­šos – iš so­dy­bos: viš­ti­dės bei nu­pjau­tų dil­gė­lių.

Gė­lių M. Alen­či­kas ne­lais­to – jau įsi­ti­ki­no, kad au­ga­lus už­grū­di­na gam­ta. Įvai­riau­sio­mis spal­vo­mis nuo pa­va­sa­rio iki ru­dens žy­din­ti ko­lek­ci­ja uži­ma ko­ne pu­sę hek­ta­ro – su lais­ty­tu­vu ne­pri­bė­gio­si.

De­šim­tys me­tų tarp žie­dų

Ma­rius pri­si­me­na kaž­ka­da per­skai­ty­tą min­tį: „No­ri bū­ti lai­min­gas – au­gink gė­les“.

Gė­les au­gin­ti jis ėmė­si be­veik prieš ket­vir­tį am­žiaus – 1994-ai­siais. Tuo­met, kai ne­te­ko dar­bo ban­ke, o ki­tos vie­tos ban­ki­nės bu­hal­te­ri­jos spe­cia­lis­tui ras­ti ne­pa­vy­ko. Ma­rius grį­žo pas tuo­met Bu­biuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) gy­ve­nan­čią ma­mą. Ji, kaip ir dau­ge­lis dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jų, prie na­mo tu­rė­jo ke­lis arus dar­žo. Čia gė­li­nin­kas pa­so­di­no sa­vo pir­muo­sius le­li­jų, kar­de­lių, tul­pių svo­gū­nė­lius.

„Rei­kė­jo im­tis kaž­ko­kios veik­los, už­si­dirb­ti. Ne­su tech­ni­kos žmo­gus – nei vai­ruo­ju, nei ma­ši­nos tu­riu“, – sa­ko Ma­rius.

Po me­tų su ma­ma nu­si­pir­ko so­dy­bą Gai­žū­nuo­se. Dau­giau nei hek­ta­rą uži­man­čia­me so­dy­bi­nia­me skly­pe gė­lių lys­vės plė­tė­si, kol užė­mė be­veik pu­sę te­ri­to­ri­jos.

„Kaž­kas ko­lek­cio­na­vi­mą yra pa­va­di­nęs pri­klau­so­my­be – jei rin­ki­nys pa­sie­kia šim­tą, pa­si­da­rai li­go­niu: azar­tas ska­ti­na ieš­ko­ti vis nau­jų ko­lek­ci­jos eks­po­na­tų. Aš – sun­kus li­go­nis: be tul­pių ir le­li­jų, dar au­gi­nu apie še­šias­de­šimt veis­lių nar­ci­zų, dvy­li­ka veis­lių hia­cin­tų, ki­tų svo­gū­ni­nių gė­lių. Kas­met per­ku nau­jų – ir iš stam­bių pre­ky­bi­nin­kų, ir iš ki­tų gė­li­nin­kų, ir iš pre­ky­bos cent­rų, pavyzdžiui, le­li­ją 'Umb­ri­ja'. Bū­na re­tų, nau­jų veis­lių svo­gū­nė­lių, kai­nuo­jan­čių ir de­šim­tis eu­rų.“

Ma­rius ne­sle­pia, kad toks ho­bis ga­li bū­ti ne tik bran­gus, bet ir ri­zi­kin­gas: su­mo­kė­jęs ne­ma­žus pi­ni­gus už no­ri­mos veis­lės gė­lę, ne­re­tai pa­ma­to ki­to­kius, nei rek­la­muo­ti, žie­dus. Ar­ba mu­gė­se įsi­gy­tos skir­tin­gų veis­lių le­li­jos ima ir pra­žys­ta vi­siš­kai vie­no­dai!

„Ne­są­ži­nin­gi pre­ky­bi­nin­kai vei­kia vie­ną se­zo­ną, po to dings­ta. Ne kar­tą jų ieš­ko­jau „pa­siaiš­kin­ti“ – ne­ra­dau. Pa­si­tai­kė, kad vie­ną iš to­kių pre­kiau­to­jų ra­dau so­di­nin­kų mu­gė­je ki­tais me­tais. Griež­tai pa­klau­sus, ko­dėl bran­gios veis­lės tul­pės (ko­kias pir­kau) pa­si­ro­dė ga­na pa­pras­tos, mo­te­riš­kė šo­ko pa­sa­ko­ti, ne­va dėl au­gi­ni­mo są­ly­gų... Su­pyk­dė įžū­lus pre­kiau­to­jos me­las: ko­kios be­bū­tų są­ly­gos, veis­li­nės gė­lės ne­žy­dės vi­siš­kai ki­to­kia spal­va.“

Už­tat M. Alen­či­kas au­ga­lus ver­čiau per­ka iš pa­žįs­ta­mų gė­li­nin­kų.

Pats gė­lių svo­gū­nė­liais pre­kiau­ja Pak­ruo­jo tur­gu­je, jau yra ži­no­mas ša­ly­je. Klien­tai su­ran­da net iš ki­to Lie­tu­vos pa­kraš­čio.

„Bet šie­met le­li­jų svo­gū­nė­lių ne­tu­rė­siu par­duo­ti – rei­kia at­kur­ti pe­lių nu­nio­ko­tą ko­lek­ci­ją“, – sa­ko M. Alen­či­kas.

Ta­po se­lek­ci­nin­ku

Neį­gu­du­siai akiai ne vie­na ko­lek­ci­jos le­li­ja at­ro­do to­kia pati, kaip ir ki­tos ana­lo­giš­kų spal­vų. Ma­rius da­li­ja­si ži­nio­mis – sa­ky­kim, Lie­tu­vos gė­li­nin­kų iš­ves­tos 'Tig­ro šo­kis' ir 'Tan­go spi­der' ski­ria­si taš­ke­lių for­ma: ar jie iš­si­dės­tę at­ski­rai, ar su­si­lie­ja į brūkš­nius.

Kai ku­rios le­li­jos M. Alen­či­ko ko­lek­ci­jo­je žy­di me­tų me­tus, kaip tam­sia­žie­dė 'Vi­šen­ka', ki­lu­si iš Ru­si­jos.

2004-ai­siais gė­li­nin­kas su­si­do­mė­jo se­lek­ci­ja, ėmė­si kryž­min­ti le­li­jas. Pa­čiu se­niau­siu gė­li­nin­kų nau­do­ja­mu bū­du – nu­sky­nęs vie­nos le­li­jos kuo­ke­lį su žie­da­dul­kė­mis ir per­ne­šęs jas ant pa­rink­tos ki­tos. Per to­kių eks­pe­ri­men­tų me­tus M. Alen­či­kas su­kū­rė de­šim­tį le­li­jų veis­lių. Gė­li­nin­kas var­dų joms nė­ra da­vęs nei įre­gist­ra­vęs – tai bran­giai kai­nuo­ja. Tik at­min­ty­je sau­go veis­lės iš­ve­di­mo me­tus ir nu­me­rį.

„Gė­lių se­lek­ci­ja – il­gas dar­bas: no­ri­mos spal­vos, žie­dų for­mos le­li­jos ga­li­ma su­lauk­ti per pen­ke­rius ar še­še­rius me­tus. Dir­bu su azi­ji­nė­mis le­li­jo­mis. Nes jų svo­gū­nė­liai grei­čiau išau­ga – per tre­jus ket­ve­rius me­tus. Vamz­de­li­nių le­li­jų svo­gū­nė­liai au­ga pu­sant­rų ar po­rą me­tų il­giau“, – sa­ko Ma­rius.

Ži­nių apie gė­lių se­lek­ci­ją, nau­jie­nų M. Alen­či­kas ieš­ko ir įvai­rio­se in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­se, ir per pa­žįs­ta­mus. Vy­ras prieš try­li­ka me­tų įsto­jo į Pak­ruo­jo gė­li­nin­kų klu­bą.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Gau­siai žy­din­čias le­li­jas Ma­rius trę­šia tik na­tū­ra­liomis trąšomis.

Ma­riaus Alen­či­ko val­do­se sklei­džia­si įvai­rių veis­lių le­li­jos.

Le­li­jas su­pan­čių žie­mi­nių čes­na­kų pa­skir­tis – sau­go­ti gė­les nuo pe­lių.

Nau­jos le­li­jų veis­lės Gai­žū­nuo­se ku­ria­mos se­niau­siu gė­li­nin­kų me­to­du – per­ne­šant žie­da­dul­kes nuo vie­nos gė­lės ant ki­tos.

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas