(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Centas prie cento

ŠIAULIAI – ŠIAURĖS LIETUVOS SOSTINĖ?

2017 m. rugpjūčio 2 d.
Teodoras Tamošiūnas, profesorius,

Teo­do­ras Ta­mo­šiū­nas, pro­fe­so­rius,

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ka­ted­ros ve­dė­jas

Šiau­lių mies­tą puo­šia di­de­li sten­dai su stam­biais už­ra­šais: vir­šu­je – už­ra­šas „Šiau­liai“, cent­re – mies­to ženk­las Žmo­gus-Šau­lys, o apa­čio­je – už­ra­šas „Šiau­rės Lie­tu­vos sos­ti­nė“. Ne vie­nam praei­viui pa­ma­čius to­kį sten­dą ko ge­ro ky­la klau­si­mai: Kas ta Šiau­rės Lie­tu­va, ko­kia tai te­ri­to­ri­ja? Kuo įtei­sin­ta, kad Šiau­liai – sos­ti­nė? Ky­la ir bend­res­nio po­bū­džio klau­si­mai: Ko­kie yra Lie­tu­vos re­gio­nai? Re­gio­nų sam­pra­tų ir trak­tuo­čių yra la­bai įvai­rių. Ko­kia rea­li Lie­tu­vos re­gio­ni­nė po­li­ti­ka, ar ji eg­zis­tuo­ja? Juk ES in­ves­ti­ci­jų po­li­ti­ko­je Lie­tu­va trak­tuo­ja­ma kaip vie­nas re­gio­nas.

Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ak­tua­lu­mas

2005 – 2008 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ko dis­ku­si­jos, kiek Lie­tu­vai rei­kia re­gio­nų. Kal­bė­ta apie tri­jų, ke­tu­rių ir pen­kių re­gio­nų ga­li­my­bes ir pri­va­lu­mus. Nuo 2010 m. lie­pos 1 d. pa­nai­ki­nus ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jas, su­si­klos­tė pa­ra­dok­sa­li si­tua­ci­ja: li­ko re­gio­ni­nės ins­ti­tu­ci­jos – 10 Lie­tu­vos ap­skri­čių, ta­čiau be ati­tin­ka­mo val­dy­mo or­ga­no. For­ma­liai ap­skri­čių val­dy­mą pe­rė­mė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, o ap­skri­ty­se li­ko Re­gio­ni­nės plėt­ros de­par­ta­men­to prie VRM vos ke­lių eta­tų sky­riai. Ke­lios funk­ci­jos be­li­ko kiek­vie­no­je ap­skri­ty­je ke­lis kar­tus per me­tus po­sė­džiau­jan­čioms ap­skri­čių Re­gio­no plėt­ros ta­ry­boms, ku­rių pa­grin­dą su­da­ro ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių me­rai.

1994 m. Lie­tu­vo­je at­ku­riant ap­skri­tis bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma bū­ti­ny­bė iš­lai­ky­ti dar­nų Lie­tu­vos re­gio­nų vys­ty­mą­si. Dar­nus re­gio­nų vys­ty­ma­sis ir da­bar pla­čiai ak­cen­tuo­ja­mas vals­ty­bi­niuo­se bei tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­tuo­se.

2014–2020 me­tų Na­cio­na­li­nės pa­žan­gos pro­gra­mo­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­to­je 2012 m. lapk­ri­čio 28 d., iš­kel­tas 3.4 tiks­las Di­din­ti te­ri­to­ri­nę san­glau­dą re­gio­nuo­se, ku­rio ap­ra­šy­me tei­gia­ma: sie­kiant vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je už­tik­rin­ti vie­no­dus eko­no­mi­nės ap­lin­kos stan­dar­tus, bū­ti­nos vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jos į ša­lies mies­tų komp­lek­siš­ką inf­rast­ruk­tū­ros mo­der­ni­za­vi­mą spren­džiant kiek­vie­no mies­to spe­ci­fi­nes pro­ble­mas.

Sep­ty­nio­lik­to­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos II sky­riu­je Dar­ni vi­suo­me­nė ir ap­lin­ka tei­gia­ma: Vy­riau­sy­bė re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sri­ty­je ke­lia tiks­lą – su­kur­ti efek­ty­vią re­gio­ni­nės po­li­ti­kos sis­te­mą ir už­tik­rin­ti Lie­tu­vos re­gio­nų kon­ku­ren­cin­gu­mą bei aukš­tą gy­ve­ni­mo ko­ky­bę juo­se. Tam, kad Lie­tu­vo­je ne­su­si­for­muo­tų pa­dė­tis, kai di­des­nė gy­ven­to­jų da­lis yra su­si­tel­ku­si vie­na­me mies­te, o re­gio­nų plėt­ra ne­bū­tų pri­klau­so­ma tik nuo ES lyg­me­niu pa­siek­tų su­si­ta­ri­mų, svar­bu stip­rin­ti so­cia­li­nę, de­mog­ra­fi­nę, eko­no­mi­nę bei eks­per­ti­nę ba­zę re­gio­nuo­se, sie­kiant, kad kiek­vie­nas jų tap­tų stip­riu au­gi­mo ir vers­lo bei gy­ven­to­jų trau­kos cent­ru.

Lie­tu­vos re­gio­nų si­tua­ci­ja

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­tei­kia iš­sa­mią in­for­ma­ci­ją apie 10 Lie­tu­vos ap­skri­čių, ku­rios Lie­tu­vo­je daž­nai va­di­na­mos re­gio­nais. Vil­nius yra vie­nin­te­lis au­gan­tis did­mies­tis, 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 544 391 gy­ven­to­ją. Kau­nas tu­rė­jo 292 677, Klai­pė­da – 151 227, Šiau­liai – 101 210, Pa­ne­vė­žys – 91 106 gy­ven­to­jus.

Ati­tin­ka­mo­mis gy­ven­to­jų skai­čių pro­por­ci­jo­mis pa­si­žy­mi ir ap­skri­tys: Vil­niaus ap­skri­tis 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jo 804 410 gy­ven­to­jų, Kau­no ap­skri­tis – 570 163, Klai­pė­dos ap­skri­tis – 320 626, Šiau­lių ap­skri­tis – 271 046, Pa­ne­vė­žio ap­skri­tis – 225 196 gy­ven­to­jus.

Pa­na­šios pro­por­ci­jos tarp ap­skri­čių ir pa­gal bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) apim­tis. 2015 m. dau­giau­sia – 40,4 pro­c. – ša­lies BVP su­kur­ta Vil­niaus ap­skri­ty­je, Kau­no ap­skri­ty­je su­kur­ta 19,8 pro­c. ša­lies BVP, Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – 11,6 pro­c., Šiau­lių ap­skri­ty­je – 7,2 pro­c., Pa­ne­vė­žio ap­skri­ty­je – 6 pro­c. ša­lies BVP. Kiek­vie­nos iš Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos ap­skri­čių in­dė­lis į ša­lies BVP ne­vir­ši­jo 3,6 pro­c. Api­bend­rin­tai ga­li­ma teig­ti, kad 2015 m. Vil­niaus ap­skri­tis su­kū­rė apie 40 pro­c. ša­lies BVP, Kau­no ap­skri­tis – 20 pro­c., Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­tys kar­tu – 25 pro­c., o li­ku­sios 5 ap­skri­tys – Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos – 15 pro­c. ša­lies BVP.

Šių ir dau­ge­lio ki­tų eko­no­mi­nių bei so­cia­li­nių ro­dik­lių, pa­teik­tų Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to tink­la­py­je, ana­li­zė įga­li­na da­ry­ti iš­va­dą, kad Lie­tu­vo­je tu­ri­me du di­džiau­sią so­cia­li­nį ir eko­no­mi­nį po­ten­cia­lą tu­rin­čius did­mies­čius – Vil­nių ir Kau­ną bei tris ge­ro­kai ma­žes­nius did­mies­čius – Klai­pė­dą, Šiau­lius ir Pa­ne­vė­žį. Ga­li­ma api­bend­rin­ti, kad Vil­niaus ap­skri­tis tu­ri apie 40 pro­c. ša­lies eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo, Kau­no ap­skri­tis – 20 pro­c., Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­tys kar­tu – 25 pro­c., o li­ku­sios 5 ap­skri­tys – Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės, Tel­šių ir Ute­nos – 15 pro­c. ša­lies eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo.

Ga­li­ma op­ti­ma­li Lie­tu­vos re­gio­ni­nės po­li­ti­kos ten­den­ci­ja

Siek­da­ma pri­trauk­ti į Lie­tu­vą dau­giau ES in­ves­ti­ci­jų 2021-2027 me­tais, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė 2016 m. sau­sio 6 d. priė­mė nu­ta­ri­mą „Dėl Sos­ti­nės re­gio­no ir Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no su­da­ry­mo“. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja 2016 m. lapk­ri­čio 21 d. priė­mė reg­la­men­tą, ku­riuo iš da­lies pa­kei­tė bend­ro te­ri­to­ri­nių sta­tis­ti­nių vie­ne­tų kla­si­fi­ka­to­riaus (NUTS) prie­dus. Pa­keis­tas reg­la­men­tas nu­ro­do, kad nuo 2018 m. sau­sio 1 d. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai bus per­duo­da­mi sta­tis­ti­niai duo­me­nys pa­gal du NUTS 2 ly­gio Lie­tu­vos re­gio­nus – Sos­ti­nės re­gio­ną, ku­rį su­da­ro Vil­niaus ap­skri­tis, bei Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną, ku­rį su­da­ro li­ku­sios de­vy­nios Lie­tu­vos ap­skri­tys. Vi­du­rio ir va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­nas 2021 me­tais tu­rė­tų lik­ti ES ma­žiau iš­si­vys­čiu­sių re­gio­nų ka­te­go­ri­jo­je (BVP vie­nam gy­ven­to­jui ma­žes­nis nei 75 pro­c. ES vi­dur­kio) su žy­miai di­des­niu nei ki­to­se ka­te­go­ri­jo­se ES in­ves­ti­ci­jų kie­kiu. Tuo tar­pu Sos­ti­nės re­gio­nas tu­rė­tų at­si­dur­ti ki­to­je ka­te­go­ri­jo­je su ma­žes­niu ES in­ves­ti­ci­jų kie­kiu.

Ta­čiau ša­lies vi­du­je toks su­skirs­ty­mas į du re­gio­nus bū­tų per­ne­lyg ne­pro­por­cin­gas. Op­ti­ma­lu ša­lies re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je pe­rei­ti prie tri­jų Lie­tu­vos re­gio­nų mo­de­lio: au­gan­tis Sos­ti­nės re­gio­nas, 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 804 410 gy­ven­to­jų, Kau­no re­gio­nas (Kau­no, Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės ir Tau­ra­gės ap­skri­tys), 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 956 440 gy­ven­to­jų, ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­nas (Klai­pė­dos, Tel­šių, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio ir Ute­nos ap­skri­tys), 2017 m. sau­sio 1 d. tu­rė­jęs 1 088 467 gy­ven­to­jus. Tuo­met vi­si trys re­gio­nai, tu­rin­tys ne ma­žiau kaip 800 000 gy­ven­to­jų, lik­tų NUTS 2 ly­gy­je. Be to, Sos­ti­nės re­gio­nui lik­tų apie 40 pro­c. eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo, o Kau­no ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­nams tek­tų maž­daug po 30 pro­c. eko­no­mi­nio ir so­cia­li­nio po­ten­cia­lo. Tai­gi, toks ša­lies su­skirs­ty­mas į tris re­gio­nus bū­tų ne tik pa­to­gus geog­ra­fi­niu po­žiū­riu, bet ir pro­por­cin­gai, op­ti­ma­liai iš­dės­ty­tų ša­lies eko­no­mi­nį ir so­cia­li­nį po­ten­cia­lą.

Tri­jų Lie­tu­vos re­gio­nų aukš­ta­sis moks­las ir pro­fe­si­nis spe­cia­lis­tų ren­gi­mas

Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir su Lie­tu­vos aukš­tuo­ju moks­lu bei pro­fe­si­niu spe­cia­lis­tų ren­gi­mu. Vil­nius ir Kau­nas – gi­lias uni­ver­si­te­ti­nes tra­di­ci­jas ir daug stip­rių uni­ver­si­te­tų tu­rin­tys mies­tai. Tuo tar­pu Klai­pė­dos, Šiau­lių uni­ver­si­te­tų ir Pa­ne­vė­žio fa­kul­te­to po­zi­ci­jos Lie­tu­vos aukš­ta­ja­me moks­le užim­tų de­ra­mą vie­tą jiems bend­ra­dar­biau­jant Šiau­rės Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų tink­le. Pa­na­šiai do­mi­nuo­ja Vil­niaus ir Kau­no ko­le­gi­jos, o Klai­pė­dos, Šiau­lių, Pa­ne­vė­žio ir Ute­nos ko­le­gi­jos kar­tu paė­mus su­da­ry­tų stip­rų Šiau­rės Lie­tu­vos ko­le­gi­jų tink­lą. Ma­tyt pa­na­šiai ga­li­ma pla­nuo­ti tris pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rų ir mo­kyk­lų tink­lus: Sos­ti­nės, Kau­no ir Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­nų.

Va­di­na­si, kiek­vie­na­me iš tri­jų ša­lies re­gio­nų ga­li­ma for­muo­ti tri­jų pa­ko­pų aukš­to­jo moks­lo ir pro­fe­si­nio spe­cia­lis­tų ren­gi­mo pi­ra­mi­dę: uni­ver­si­te­tų tink­las, ko­le­gi­jų tink­las ir pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­rų bei mo­kyk­lų tink­las. To­kia re­gio­ni­nė aukš­to­jo moks­lo ir pro­fe­si­nio spe­cia­lis­tų ren­gi­mo po­li­ti­ka įga­lin­tų pro­por­cin­gai ša­lies mas­tu pa­skirs­ty­ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius ir op­ti­ma­liai pa­ten­kin­tų ša­lies gy­ven­to­jų bei dar­bo rin­kos po­rei­kius.

Op­ti­mi­zuo­jant vie­šo­jo sek­to­riaus ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­mas be abe­jo ir­gi ra­cio­na­lu pe­rei­ti nuo 10 ap­skri­čių prie tri­jų vals­ty­bės re­gio­nų mo­de­lio, kiek­vie­na­me iš re­gio­nų tu­rint op­ti­ma­lų ati­tin­ka­mos veik­los sri­ties val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų tink­lą. To­kia vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­ma su­pap­ras­tin­tų vals­ty­bės val­dy­mo struk­tū­rą ir įga­lin­tų ra­cio­na­liau pa­nau­do­ti val­dy­mo iš­tek­lius.

Pa­ra­dok­sa­lu, kad Lie­tu­vos re­gio­ni­nė­je po­li­ti­ko­je ofi­cia­liai neį­var­din­ti re­gio­nai. Įtei­si­nus tris Lie­tu­vos re­gio­nus – Sos­ti­nės, Kau­no ir Šiau­rės Lie­tu­vos, konk­re­tų tu­ri­nį įgy­tų ir re­gio­nų sam­pra­ta, ir Šiau­rės Lie­tu­vos pa­va­di­ni­mas. Re­gio­nų sos­ti­nės te­ri­to­ri­nia­me vals­ty­bių su­skirs­ty­me į re­gio­nus nė­ra įvar­di­ja­mos. Ta­čiau, bū­da­mas Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­no cent­re, ant­ra­sis pa­gal dy­dį šio re­gio­no did­mies­tis Šiau­liai ga­lė­tų at­lik­ti re­gio­no cent­ro (neo­fi­cia­liai – sos­ti­nės) funk­ci­jas.

Pa­na­šaus tu­ri­nio T. Ta­mo­šiū­no straips­nis 2017 m. ba­lan­džio 28 d. pub­li­kuo­tas Lie­tu­vos moks­li­nin­kų laik­raš­ty­je „Moks­lo Lietuva” Nr. 8 ir in­ter­ne­te ad­re­su http://mokslolietuva.lt/2017/05/trys-re­gio­nai-op­ti­ma­lus-spren­di­mas-lietuvai/ .

1236 me­tais pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas Šiau­lių var­das. Ko­kiu var­du va­din­ti mies­tą šian­dien – Šiau­rės Lie­tu­vos re­gio­no sos­ti­nė, ket­vir­tas mies­tas pa­gal dy­dį Lie­tu­vo­je ar nyks­tan­tis did­mies­tis?

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas