(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Sportas

A.Sireika žino „Šiauliams“ būtiną receptą

2017 m. rugpjūčio 12 d.
Sidas AKSOMAITIS

Į LKL tur­ny­ro len­te­lės dug­ną praė­ju­sį se­zo­ną nu­blokš­ti „Šiau­liai“ ban­dys at­si­ties­ti, su­lip­dę nau­ją ka­riau­ną ir su­si­grą­ži­nę daug me­tų Sau­lės mies­to krep­ši­niui paau­ko­ju­sį pir­mą­jį „Šiau­lių“ eki­pos stra­te­gą An­ta­ną Si­rei­ką. Šios sa­vai­tės pra­džio­je bai­gę komp­lek­tuo­ti eki­pą, šiau­lie­čiai jau atei­nan­tį pir­ma­die­nį rink­sis į pir­mą­ją tre­ni­ruo­tę. Ar pa­jė­gi bus nau­jos su­dė­ties eki­pa pa­kil­ti iš „Šiau­liams“ neįp­ras­tos pa­sku­ti­nės vie­tos LKL tur­ny­ro len­te­lė­je? O gal jau ne­to­li ta die­na, kai šiau­lie­čiai ir vėl, kaip ne­se­nais bron­zi­niais lai­kais, pa­jėgs už­kur­ti pir­tį net LKL gran­dams?

-- Kaip jau­čia­tės po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos su­grį­žęs į „Šiau­lius“? – pa­si­tei­ra­vo „Res­pub­li­ka“ „Šiau­lių“ vy­riau­sio­jo tre­ne­rio, Šiau­lių mies­to gar­bės pi­lie­čio An­ta­no SI­REI­KOS.

– Ne­sa­ky­čiau, kad su­grį­žau, nes čia vi­są­laik gy­ve­nau, čia yra ma­no na­mai, tie­siog ku­rį lai­ką dir­bau ki­tur. Ir „Šiau­lių“ rei­ka­lais do­mė­jau­si vi­sa­da – tiek dirb­da­mas Ja­po­ni­jo­je, tiek Ru­si­jo­je, tiek tre­ni­ruo­da­mas Lie­tu­vos klu­bus. Nors sa­ko­ma, jog vi­sur ge­rai, o na­muo­se – ge­riau­siai, pri­si­pa­žin­siu, kad šioks toks ne­ri­mas šir­dy­je tvy­ro. Ne­ra­mu, nes da­bar „Šiau­lių“ klu­be vis­kas nau­ja – su­bū­rė­me nau­ją ko­man­dą, klu­bas tu­ri nau­jus va­do­vus. Rū­pi, kaip mums sek­sis, kaip su­si­dė­lio­si­me, bet kol kas vis­kas vyks­ta ne­tgi ge­riau nei ti­kė­jau­si. Sklan­dų dar­bą ga­ran­tuo­ja tai, kad vi­si žmo­nės, su ku­riais dir­bu, yra at­si­da­vę Šiau­lių krep­ši­niui – ir „Šiau­lių“ klu­bo val­dy­bos pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Na­cic­kas, ir klu­bo di­rek­to­rius Min­dau­gas Žu­kaus­kas, ir tre­ne­rių šta­be kar­tu su ma­ni­mi be­si­dar­buo­jan­tys bu­vę ma­no auk­lė­ti­niai Ro­ber­tas Gied­rai­tis, Vai­das Pau­liu­kė­nas, Ro­ber­tas Stan­ke­vi­čius. Kaip ir sva­jo­jau, esa­me sa­va ko­man­da, ku­rio­je vi­si žiū­ri į vie­ną pu­sę, yra pa­si­ren­gę vie­nas ki­tam pa­dė­ti.

– Pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus dir­bo­te To­či­gio „Brex“ (Ja­po­ni­ja) ir Ute­nos „Ju­ven­tus“. Ką nau­jo į Jū­sų, kaip tre­ne­rio, fi­lo­so­fi­ją įne­šė dar­bas šiuo­se klu­buo­se?

– Jei bū­čiau pa­dir­bė­jęs Ja­po­ni­jo­je prieš tap­da­mas Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­riu, nea­be­jo­ju, kad su Lie­tu­vos rink­ti­ne bū­tu­me pa­sie­kę dar dau­giau lai­mė­ji­mų. Ko­dėl? Ja­po­ni­ja – toks kraš­tas, ku­ris iš­mo­ko vi­sai ki­taip žiū­rė­ti į žmo­gų, gerb­ti jį bet ko­kio­je si­tua­ci­jo­je. Ten bū­da­mas su­vo­ki, kad pir­miau­siai pri­va­lai rei­ka­lau­ti iš sa­vęs, o tik po to – iš ki­tų. Tam­pa aki­vaiz­du, kad ant auk­lė­ti­nių šau­kian­tis tre­ne­ris pa­ro­do tik sa­vo dar­bo trū­ku­mus. Rei­kia dirb­ti taip, kad žmo­gus su­pras­tų. Jei jis ne­sup­ra­to, rei­kia ieš­ko­ti ki­to­kių me­to­dų, kaip jam vis­ką paaiš­kin­ti. Ja­po­ni­jo­je nie­kas net bal­so temb­ro kal­bė­da­mas ne­pa­ke­lia, nes tai pri­lyg­tų pa­šne­ko­vo įžei­di­mui, vi­si kal­ba kant­riai, su šyp­se­na. Jei tre­ne­ris žai­dė­jui žmo­giš­kai paaiš­kins, kad jis ga­li bū­ti ge­ras krep­ši­nin­kas, bet pri­va­lo daug dirb­ti, tai toks žai­dė­jas ir dirbs nuo ry­to iki va­ka­ro. La­bai ma­lo­nu bu­vo dirb­ti ir Ute­nos „Ju­ven­tus“, ku­riam va­do­vau­ja praei­ty­je „Šiau­lių“ gar­bę gy­nęs Žyd­rū­nas Ur­bo­nas. Su juo vi­suo­met ga­li­ma ras­ti išei­tį iš bet ko­kios si­tua­ci­jos. Dirb­da­mas Ute­no­je su­lauk­da­vau pa­ste­bė­ji­mų, kad am­žiu­mi sens­tu, o min­ti­mis jau­nė­ju. Ma­no, kaip tre­ne­rio fi­lo­so­fi­ja pa­pras­ta – nie­ka­da ne­ga­li­ma nu­sto­ti ieš­ko­ti, eks­pe­ri­men­tuo­ti ir mo­ky­tis. Nie­kas ne­sto­vi vie­to­je – kin­ta ir krep­ši­nis, ja­me die­gia­mos įvai­rios nau­jo­vės. Kas su­ge­ba prie jų pri­si­tai­ky­ti, tas žen­gia žings­nį į vir­šų.

– Ar ana­li­za­vo­te, kas lė­mė, kad „Šiau­liai“ praė­ju­sį se­zo­ną bu­vo nu­blokš­ti į pa­tį LKL tur­ny­ri­nės len­te­lės dug­ną?

– Ma­nau, kad į vi­su­mą su­si­dė­jo daug fak­to­rių. Ga­liu klys­ti, nes klu­bo vir­tu­vę tuo me­tu ste­bė­jau iš ša­lies, bet gal­būt klu­bo va­do­vai pa­sta­rai­siais me­tais dau­giau bu­vo su­si­kon­cent­ra­vę į gy­ve­ni­mą šia die­na, o atei­ties per­spek­ty­vos bu­vo nu­stum­tos į ant­raei­lį pla­ną. Svar­bu neat­si­lik­ti nuo ki­tų klu­bų ski­ria­mo dė­me­sio rek­la­mai, žiū­ro­vams, au­gan­čiai krep­ši­nin­kų pa­mai­nai. Kaip su­rink­ti pil­ną sa­lę žiū­ro­vų, jei ko­man­do­je žai­džia be­veik vien už­sie­nie­čiai, o sa­vų žai­dė­jų – tik vie­nas ki­tas? Krep­ši­nis juk žai­džia­mas vi­sų pir­ma dėl žiū­ro­vų, to­dėl svar­bu juos su­do­min­ti ir pri­trauk­ti į var­žy­bas. Kai rung­ty­nes ste­bi tūks­tan­čiai žiū­ro­vų, ta­da ir žai­dė­jai rea­li­zuo­ja sa­ve aikš­te­lė­je, ati­duo­da dau­giau jė­gų ir svei­ka­tos. Dar vie­na ne­sėk­min­go „Šiau­lių“ se­zo­no prie­žas­tis – ženk­liai pa­si­tem­pė ki­ti klu­bai. Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lis, ei­lę me­tų net ne­bu­vęs ar­ti pri­zi­nin­kų, su­ge­bė­jo net ant­rą vie­tą iš­ko­vo­ti. Sus­tip­rė­jo Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“, il­gą lai­ką užim­da­vęs pra­stes­nes po­zi­ci­jas nei „Šiau­liai“. Da­bar nie­ko ne­ga­li­ma nu­ver­tin­ti.

– Ko da­bar la­biau­siai rei­kia, kad bu­vę eta­ti­niai LKL bron­zi­nin­kai lyg Fe­nik­sas pa­kil­tų iš pe­le­nų?

– Rei­ka­lau­siu, kad žai­dė­jai gerb­tų žiū­ro­vus, kad jie gal­vo­tų ne tik apie per­ga­les, taš­kus, bet ir de­monst­ruo­tų aikš­te­lė­je krep­ši­nio spek­tak­lius. Kiek­vie­nas žai­dė­jas tu­ri ro­dy­ti as­me­ni­nį pa­vyz­dį, ko­kie tu­ri bū­ti at­le­tai. Keiks­ma­žo­džiai, pa­si­links­mi­ni­mai, ba­rai, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, nė­ra su­de­ri­na­mi su spor­ti­nin­ko pro­fe­sio­na­lo kar­je­ra. No­rint to­bu­lė­ti rei­kia steng­tis aikš­te­lė­je ati­duo­ti ne 100, o dar dau­giau pro­cen­tų vi­sų tu­ri­mų jė­gų, rei­kia šian­dien dirb­ti ge­riau, nei dir­bai va­kar. Daug ko rei­kia – lau­kia ne­leng­vas dar­bas. Į tre­ni­ruo­tes įtrauk­si­me ir A.Si­rei­kos krep­ši­nio aka­de­mi­jos jau­nius, kad jie ži­no­tų, kas yra vy­rų krep­ši­nis ir bū­tų pa­si­ren­gę vie­ną die­ną tap­ti „Šiau­lių“ ko­man­dos da­li­mi. Vi­si tu­ri­me gy­ven­ti vie­na idė­ja – dėl Šiau­lių krep­ši­nio.

– Kaip ver­ti­na­te ko­man­dos komp­lek­ta­ci­ją?

– Ko­man­dos komp­lek­ta­ci­ja baig­ta šios sa­vai­tės pra­džio­je – pir­ma­die­nį pa­si­ra­šy­tas kont­rak­tas su ame­ri­kie­čiu įžai­dė­ju Tei­vo­nu Ma­jer­su (Tey­von Myers). Da­bar jau tu­ri­me vi­sus 12 žai­dė­jų. Su­rin­ko­me pra­ktiš­kai nau­ją ko­man­dą – iš praė­ju­sio se­zo­no „Šiau­lių“ eki­po­je li­ko tik Ry­tis Pi­pi­ras, Do­na­tas Sa­bec­kis ir Mant­vy­das Žu­kaus­kas. Bur­da­mi eki­pą va­do­va­vo­mės fi­lo­so­fi­ja, kad jai at­sto­vau­tų kuo dau­giau žai­dė­jų iš vi­so Šiau­lių kraš­to, kad su krep­ši­nin­kais bū­tų su­da­ro­mi il­ga­lai­kiai kont­rak­tai. Da­bar­ti­niai „Šiau­liai“ – tar­si jau­nys­tės ir pa­tir­ties ly­di­nys, nes kar­tu su jau­ni­mu žais ir pa­ty­rę krep­ši­nin­kai. „Šiau­lių“ gar­bę gins sun­kio­jo kraš­to ir vi­du­rio puo­lė­jo po­zi­ci­jo­se rung­ty­niau­ti ga­lin­tis 31 me­tų Ar­mi­nas Ur­bu­tis, praė­ju­sį se­zo­ną at­sto­va­vęs Ute­nos „Ju­ven­tus“, eki­pą, ti­kiu su­stip­rins ir „Šiau­liuo­se“ prieš ke­le­rius me­tus jau rung­ty­nia­vęs 35 me­tų puo­lė­jas Vy­tau­tas Ša­ra­kaus­kas, pa­sta­ruo­sius pen­kis se­zo­nus žai­dęs Klai­pė­dos „Nep­tū­ne“. Neat­me­tu, kad ko­man­dai atei­nan­tį se­zo­ną dar ga­lės pa­dė­ti ir šiau­lie­tis 37 me­tų Ar­vy­das Če­pu­lis, šių me­tų pra­džio­je su trenks­mu trium­fa­vęs LKL tri­taš­ki­nin­kų kon­kur­se. Man pa­tin­ka ir dar­bas su jau­ni­mu – vi­sa­da sma­gu ma­ty­ti, kaip nuo jau­nų die­nų ug­dy­ti krep­ši­nin­kai pa­ma­žu išau­ga „Šiau­lių“ marš­ki­nė­lius ir tę­sia kar­je­rą ga­lin­ges­niuo­se ir tur­tin­ges­niuo­se Lie­tu­vos bei Eu­ro­pos klu­buo­se, gi­na na­cio­na­li­nės rink­ti­nės gar­bę. Ko­man­dos iš­ko­vo­tas vie­tas žmo­nės pri­mirš­ta, o žai­dė­jus, ku­rie su­ge­bė­jo nuei­ti to­li, at­si­mins il­gai.

– „Šiau­liuo­se“ atei­nan­tį se­zo­ną rung­ty­niaus 3 ame­ri­kie­čiai žai­dė­jai. Ko ti­ki­tės iš jų?

– Džiau­gia­mės, kad ne­pa­sie­kė­me leis­ti­no 6 le­gio­nie­rių li­mi­to ir su­ge­bė­jo­me di­džią­ją da­lį eki­pos su­lip­dy­ti iš sa­vo kraš­to spor­ti­nin­kų. Žiū­ro­vams rei­kia, kad žai­dė­jai pa­tai­ky­tų, o tiek ata­kuo­jan­tis gy­nė­jas Ni­kas Zeis­lof­tas (Nick Zeisf­loft), tiek uni­ver­sa­lus dvi­met­ri­nis krep­ši­nin­kas Oma­ras Priui­tas (Omar Pre­witt) yra pui­kūs me­ti­kai. O.Priui­tas ga­li rung­ty­niau­ti ke­lio­se po­zi­ci­jo­se, o tai la­bai svar­bu – iš ri­kiuo­tės iš­kri­tus vie­nam žai­dė­jui jį rei­kia sku­biai pa­keis­ti. Tei­vo­nas Ma­jer­sas – la­bai ašt­rus žai­dė­jas, ge­rai žai­džia vie­nas prieš vie­ną, ge­rai pa­tai­ko tri­taš­kius. Ti­kiuo­si, kad jis suak­ty­vins ko­man­dos puo­li­mą. Da­bar vi­sus krep­ši­nin­kus – le­gio­nie­rius ir lie­tu­vai­čius – kaip vie­nos ran­kos pirš­tus svar­bu su­jung­ti į vie­ną kumš­tį – ta­da bus ir re­zul­ta­tai.

– „Šiau­liai“ vi­suo­met gar­sė­jo pra­ga­riš­ko­mis prieš­se­zo­ni­nė­mis fi­zi­nio pa­ren­gi­mo sto­vyk­lo­mis lau­ki­nė­je gam­to­je Pa­pė­je (Lat­vi­ja). Ar šie­met su­lip­dy­tos eki­pos ten ir­gi lau­kia pra­ga­ras?

– Šie­met tre­ni­ruo­si­mės Šiau­liuo­se: dirb­si­me ir sa­lė­je, ir sta­dio­ne, ir ma­nie­že. Į pir­mą tre­ni­ruo­tę rink­si­mės jau šį pir­ma­die­nį. Jo­je dar ne­su­lauk­si­me stu­den­tų krep­ši­nio rink­ti­nei at­sto­vau­jan­čių Ig­no Vait­kaus ir Eval­do Šau­lio, ne­ži­nia, ar lai­ku at­vyk­ti ga­lės vi­si le­gio­nie­riai, bet po tru­pu­tį įsi­va­žiuo­si­me. O dėl pragaro... Steng­siuo­si, kad ne tre­ni­ruo­tės bū­tų pra­ga­riš­kos, o kad tą pra­ga­rą ma­no auk­lė­ti­niai su­kur­tų var­žo­vams. Ta­da tre­ne­riui ne­rei­kės kur­ti pra­ga­ro tre­ni­ruo­tė­se (juo­kia­si, – aut. pa­st.). Ma­nau, kad šian­dien rei­kia dirb­ti ne pra­ga­riš­kai, o pro­tin­gai. Da­bar krep­ši­nis yra ki­toks ir, prieš se­zo­ną po­rą sa­vai­čių pa­dir­bė­jęs pra­ga­re, di­de­lių kal­nų ne­nu­ver­si. Fi­zi­nis ren­gi­mas tu­ri vyk­ti be per­trau­kų: ir kon­di­ci­ją pa­lai­ky­ti, ir svei­ka­ta rū­pin­tis rei­kia vi­sus me­tus.

Pa­reng­ta pa­gal „Res­pub­li­ką“

Vy­tau­to Ruš­kio nuo­tr.

Po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos prie „Šiau­lių“ vai­ro sto­jęs An­ta­nas Si­rei­ka ži­no, ko rei­kia, kad „Šiau­liai“ at­si­gau­tų.

Dienos populiariausi

Per javapjūtę sėjo pažadus (23)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
lankomiausias

Kas pa­dė­s Šiau­lių me­rui? (33)

2017 m. rugpjūčio 12 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas