(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Politikų tribūna

R. Paksas. Britai, nepaisant daromų kliūčių, kaip kažkada ir Lietuva, pasitrauks iš Sąjungos

2017 m. gegužės 20 d.
Mantas Butkus

Ro­lan­das PAK­SAS,

Eu­ro­pos par­la­men­to frak­ci­jos

„Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos

„Eu­ro­pa“ vi­ce­pir­mi­nin­kas

Pas­ta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kiai Eu­ro­pos po­li­ti­kos pa­dan­gė­je at­ne­šė ne tik vė­sų orą ir snie­gą, bet ir nau­jų įžval­gų apie rin­ki­mus, de­mok­ra­ti­ją, ga­li­mus ka­tak­liz­mus, ne­ty­lan­čias pra­na­šys­tes, kaip ku­riuo ke­liu ir ka­da pa­suks Eu­ro­pa.

Tie­sa, mū­sų pa­dan­gė­je bent jau pa­sku­ti­niai da­ly­kai tau­tai ne to­kie įdo­mūs. Čia svar­bes­nę vie­tą uži­ma dis­ku­si­jos dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo, dar – pi­ges­nių vais­tų, miš­kų urė­di­jų ar Jū­ros šven­tės su alu­mi ar be jo klau­si­mai.

O kuo šią sa­vai­tę gy­ve­no Eu­ro­pos Par­la­men­tas? Apie svar­biau­sias jo ak­tua­li­jas po­kal­bis su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“ vi­ce­pir­mi­nin­ku, Pre­zi­den­tu Ro­lan­du Pak­su.

- Bai­gian­tis pa­va­sa­riui, bet iš­lie­kant sta­bi­liai pra­stiems so­cia­li­niams ir ne­dar­bo ro­dik­liams Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Eu­ro­pos Par­la­men­tas ap­si­žiū­rė­jo, kad glo­ba­li­za­ci­ja ke­lia tam tik­rų pro­ble­mų ir ėmė­si svars­ty­ti, kaip jas su­švel­nin­ti. Pa­si­sa­ky­da­mas dis­ku­si­jo­je šiuo klau­si­mu, pa­reiš­kė­te, kad par­la­men­ta­rai dis­ku­ta­vo dėl nie­ki­nių da­ly­kų. Ko­dėl taip ma­no­te?

- Jei­gu glo­ba­li­za­ci­ja ku­ria ge­ro­vę vi­suo­me­nei, nei­gia­mų pa­sek­mių lyg ir ne­tu­rė­tų bū­ti. Jei­gu mes iš anks­to ren­gia­mės pri­pa­žin­ti ki­taip ir dis­ku­tuo­ja­me apie nei­gia­mas glo­ba­li­za­ci­jos pa­sek­mes, tai mes a prio­ri tu­ri­me su­tik­ti, kad ati­tin­ka­mo ly­gio Eu­ro­pos ir pa­sau­lio po­li­ti­kai ne­su­ge­ba, ne­su­ge­bė­jo ir ka­žin ar su­ge­bės atei­ty­je už­tik­rin­ti vi­suo­me­nės ap­sau­gą nuo nei­gia­mų glo­ba­li­za­ci­jos pa­sek­mių.

Šian­dien daug įdo­mes­nė ga­lė­tų bū­ti dis­ku­si­ja ne apie glo­ba­li­za­ci­jos ža­lą, bet dėl vi­suo­ti­nio ES re­fe­ren­du­mo. Ja­me bend­ri­jos na­riai ga­lė­tų pri­tar­ti ar­ba ne­pri­tar­ti tran­sat­lan­ti­nių kom­pa­ni­jų veik­los me­to­dų ir mo­no­po­lio ap­ri­bo­ji­mui. Gal žmo­nės pa­si­sa­ky­tų, kad glo­ba­lias kom­pa­ni­jas rei­kia ap­mo­kes­tin­ti bent jau ne ma­žiau, kaip ap­mo­kes­ti­na­mas smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las.

- Glo­ba­li­za­ci­ja yra blo­gis, iš ku­rio Eu­ro­pos Są­jun­ga sie­kia iš­trauk­ti ge­riau­sius da­ly­kus. Ar to­kia yra šios dis­ku­si­jos es­mė?

- Bū­tent. Blo­guo­se da­ly­kuo­se iš prin­ci­po ne­ga­li bū­ti ge­rų. Tar­si po po­tvy­nio mes ga­lė­tu­me klaus­ti žmo­nių: ar jis dau­giau ge­rų da­ly­kų da­vė, nes nu­plo­vė mies­tų gat­ves, ar blo­gų, nes su­grio­vė na­mus ir pra­žu­dė žmo­nes? Ne­ga­li­ma to­kių da­ly­kų net svars­ty­ti.

Eu­ro­pos Są­jun­ga bu­vo kur­ta ne tam, kad jos ne­ren­ka­mi biu­rok­ra­tai ar jos pa­si­ren­ka­mi po­li­ti­kai nu­brėž­tų glo­ba­li­za­ci­jos gai­res. Ir re­mian­tis pa­ma­ti­ne ES tei­se, ne jiems spręs­ti apie da­ly­kus, ku­rie tą glo­ba­li­za­ci­ją „ve­ža“, kal­bant šiuo­lai­ki­nio jau­ni­mo žar­go­nu, ir ku­rie ke­lia pro­ble­mų glo­ba­li­zuo­ti tau­tas ir at­ski­rus in­di­vi­dus.

- Ne­ma­žiau ašt­riai Eu­ro­pos Par­la­men­te bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma ir dėl Va­do­vų Ta­ry­bos iš­va­dų, ku­rio­se nu­brėž­tos gai­rės de­ry­boms su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te dėl jos išė­ji­mo iš ES. Ko­kius es­mi­nius da­ly­kus ma­ty­tu­mė­te šia­me kon­teks­te?

- Es­mi­nis da­ly­kas, ku­rio iki šiol ne­sup­ran­ta dau­ge­lis Eu­ro­pos po­li­ti­kų – Bri­ta­ni­ja jau išė­jo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ji ją pa­liks bet ku­riuo at­ve­ju ir bet ku­rio­mis są­ly­go­mis, kaip ir Lie­tu­va pa­li­ko So­vie­tų Są­jun­gą.

Dau­ge­lis po­li­ti­kų ir po­li­to­lo­gų šian­dien lin­kę ne­ma­ty­ti gi­lu­mi­nių pro­ce­sų, ku­rie vyks­ta ES ša­lių vi­suo­me­nė­se. Jei­gu iki šiol tam tik­rus da­ly­kus juo­se di­des­ne da­li­mi iš­spręs­da­vo emig­ra­ci­ja, kai ma­žes­nių ša­lių pi­lie­čiai mig­ra­vo į di­des­nes (čia aš kal­bu ne apie mig­ran­tus, bet bū­tent apie ES vi­daus mig­ra­ci­ją), tai pa­sta­rai­siais me­tais šis spren­di­mas ne­bus efek­ty­vus ir dėl išo­rės mig­ra­ci­jos, ku­ri ne­tru­kus už­plūs Eu­ro­pos Są­jun­gą, ir dėl vi­di­nio nu­si­tei­ki­mo bend­ri­jos na­rė­se prieš bet ko­kius imig­ran­tus.

So­cia­li­nė at­skir­tis yra per­ne­lyg di­de­lė, kad dar kas nors ti­kė­tų pa­sa­ka apie Eu­ro­pos Są­jun­gą. Tuo la­biau, kad ją ir to­liau ban­do­ma kur­ti ne vals­ty­bių, ne tau­tų san­drau­gos prin­ci­pu, bet kaip vie­nin­te­lį vais­tą siū­lant fe­de­ra­liz­mą, di­des­nių­jų dik­ta­tą prieš ma­žes­nius.

- Kaip at­si­ti­ko, kad pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga, jos ins­ti­tu­ci­jos ne­si­lai­ko sa­vo dek­la­ruo­ja­mų nuo­sta­tų?

- Ne vie­na­me do­ku­men­te yra pa­sa­ky­ta, kad kol Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė vis dar yra na­rė, vi­sa ES vyk­do­ma veik­la tu­ri bū­ti to­liau vyk­do­ma kiek įma­no­ma sklan­džiau, da­ly­vau­jant 28 vals­ty­bėms na­rėms. Tuo tar­pu ba­lan­džio pa­bai­go­je vy­kęs Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos po­sė­dis jau bu­vo be Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Ko­dėl? Ko­dėl Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas J. C. Jun­ke­ris, svars­tant klau­si­mus dėl „Bre­xit“, tam tik­ro­je ap­lin­ko­je lei­džia sau vie­šai pa­sa­ky­ti, kad jis ne­kal­bės ang­liš­kai? Kas tai – smulk­me­niš­kas kerš­tas ang­lams, ku­rie pir­mie­ji pa­lie­ka Eu­ro­pos Są­jun­gą?

Eu­ro­pos Par­la­men­te lyg ir nuo­šir­džiai dis­ku­tuo­ja­ma apie su­si­ta­ri­mus, pa­gal ku­riuos Bri­ta­ni­ja pa­liks Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ta­čiau šia­me sa­ki­ny­je svar­biau­sias yra žo­dis lyg.

Iš tie­sų nuo­lat tvy­ro gar­siai ne­pa­sa­ko­ma nuo­sta­ta: pa­da­ry­ti kuo sun­kes­nį išė­ji­mo me­cha­niz­mą bri­tams, kad ki­ti nie­ka­da ir jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis net ne­pa­gal­vo­tų, kad ga­li­ma pa­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Man tai pri­me­na tuos lai­kus, kai Lie­tu­vos žmo­nės jau bu­vo pa­reiš­kę apie sa­vo no­rą bū­ti lais­vi ir ne­prik­lau­so­mi. Lie­tu­vai taip pat bu­vo kal­ba­ma apie „tvar­kin­gą iš­sto­ji­mą“ iš So­vie­tų Są­jun­gos. Ir dar apie dau­ge­lį da­ly­kų bu­vo kal­ba­ma: kiek mi­li­jar­dų ji sko­lin­ga už oku­pa­ci­ją, kiek ji tu­ri įsi­pa­rei­go­ji­mų di­džia­jai tė­vy­nei ir kaip juos rei­kės pa­deng­ti, jei­gu Lie­tu­va iš tie­sų išeis.

Ras­ki­me sa­vy­je oru­mo ir sa­vi­gar­bos at­si­svei­kin­ti su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te be ge­le­ži­nių kur­pai­čių, ne­su­ver­pia­mo siū­lų ka­muo­lio ir ki­tų pik­tų pa­mo­tės pra­ma­nų.

- Eu­ro­par­la­men­ta­rai šio­je se­si­jo­je bal­sa­vo ir dėl re­zo­liu­ci­jos, ku­rio­je ap­ta­ria­ma pa­dė­tis Veng­ri­jo­je. Ne­va ten pa­žei­džia­ma de­mok­ra­ti­ja, žmo­nių tei­sės, pa­si­kė­sin­ta į uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­ją. Ką ma­no­te apie pa­na­šias re­zo­liu­ci­jas?

- No­riu pa­tiks­lin­ti, kad ne vi­si par­la­men­ta­rai bal­sa­vo už šią re­zo­liu­ci­ją. Aš bu­vau bū­tent tarp tų, bal­sa­vu­sių­jų prieš. Mi­nė­ta re­zo­liu­ci­ja sa­vo tu­ri­niu yra aki­vaiz­dus ir per­tek­li­nis ki­ši­ma­sis į su­ve­re­nios ir ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės rei­ka­lus. Kaip Lie­tu­va tu­ri tei­sę, bent iki šiol, pa­ti spręs­ti, kiek ir ko­kių uni­ver­si­te­tų jai rei­kia ar ko­kio­mis są­ly­go­mis čia ga­li veik­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tų fi­lia­lai, taip ir Veng­ri­ja to­kią tei­sę tu­ri. Ši re­zo­liu­ci­ja yra vie­nas iš glo­ba­lis­tų ban­dy­mų tą tei­sę atim­ti.

Keis­čiau­sia, kad pa­siū­lę to­kias re­zo­liu­ci­jas ir už jas nu­bal­sa­vę po­li­ti­kai vė­liau ste­bi­si, kad žmo­nės ne­pa­si­ti­ki Eu­ro­pos Są­jun­ga, o vals­ty­bės vis gar­siau kal­ba apie to­kios są­jun­gos re­for­mą ar­ba iš­si­vaikš­čio­ji­mą iš jos.

Pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­ja Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa

Užs. Nr. 352055

Dienos populiariausi

Regbio stadione iškils tribūnos ir pastatas (20)

2017 m. liepos 18 d.
daugiausiai komentuotas