(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Šiaulių rajone

Vokiečių kareivio kapą kuršėniškis mena beveik 70 metų

2017 m. liepos 18 d.
Rita ŽADEIKYTĖ

Kur­šė­niš­kį Ka­zi­mie­rą Pa­kal­niš­kį į „Šiau­lių kraš­to“ re­dak­ci­ją at­ve­dė laik­raš­čio straips­niai apie pa­sta­ruo­ju me­tu Šiau­lių ra­jo­ne ras­tus ir at­ka­sa­mus vo­kie­čių ka­rei­vių pa­lai­do­ji­mus. Kur­šė­niš­kis nu­ta­rė at­skleis­ti apie 70 me­tų sau­go­mą at­mi­ni­mą – vo­kie­čių ka­rei­vio ka­pas bu­vo su­pil­tas ir da­bar­ti­nė­je T. Til­vy­čio gat­vė­je, prie­šais da­bar­ti­nį Kur­šė­nų tur­gų. Jau­ną ka­rei­vį lai­do­jo kur­šė­niš­kiai.

rita@skrastas.lt

Ma­ty­da­vo pro lan­gą ka­pą

Ka­zi­mie­ras su jau­nes­niuo­ju bro­liu Ju­li­jo­nu tuoj po ka­ro, maž­daug nuo 1945 iki 1947 me­tų mo­kė­si Kur­šė­nų gim­na­zi­jo­je (da­bar – Kur­šė­nų S. Ang­lic­kio mo­kyk­la) ir gy­ve­no „ant kam­ba­rio“ na­me­ly­je, ku­rio ad­re­sas da­bar T. Til­vy­čio 12. Na­me­lio šei­mi­nin­kai, nuo­mo­ję kam­ba­rius, bu­vę Moc­kai. O šiek tiek to­liau gy­ve­nę Kir(i?)liaus­kai, tuo­met jau bu­vę pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Se­no­ji Kir(i)liaus­kie­nė Ka­zi­mie­rui yra pa­sa­ko­ju­si, kad praū­žus mū­šiams 1944 me­tų spa­lio mė­ne­sį se­nu­kai Kir(i)liaus­kai su­grį­žę į na­mus ra­do juos su­de­gin­tus, o skly­pe gu­lė­jo nu­šau­tas jau­nas vo­kie­čių ka­rei­vis.

Se­nie­ji Kir(i)liaus­kai ka­rei­vį pa­lai­do­jo vi­sai ša­lia, kur ir ra­do, sa­vo dar­že.

Pro nuo­mo­ja­mo kam­ba­rio lan­gą K. Pa­kal­niš­kis ma­ty­da­vo ka­pą, bū­da­vę pa­so­din­ta ir gė­lių.

1948 me­tais K. Pa­kal­niš­kis iš­va­žia­vo mo­ky­tis į Kau­no tech­ni­ku­mą ry­ši­nin­ko spe­cia­ly­bės. Į Kur­šė­nus grį­žo tik 1956 me­tais, o 1959 me­tais su žmo­na pa­si­sta­tė na­mą vi­sai ne­to­li tos vie­tos, kur me­na bu­vus vo­kie­čių ka­rei­vio ka­pą.

Ka­po žy­mės jau ne­be­bu­vo. To­je vie­to­je, bu­vu­sio­je va­di­na­mo­je kle­bo­no že­mė­je, bu­vo nu­ties­ta ir akmenimis iš­grįs­ta T. Til­vy­čio gat­vė, ku­rios jo moks­lei­viš­kais lai­kais ne­bu­vo, kaip ir Kur­šė­nų tur­gaus.

Nu­tie­sus gat­vę ėmė sta­ty­tis nau­ji na­mai, bu­vo tie­sia­mos ko­mu­ni­ka­ci­jos. K. Pa­kal­niš­kis kai­my­nys­tė­je na­mą pa­si­sta­čiu­sių Moc­ke­vi­čių šei­mos yra klau­sęs, ar kas­da­mi pa­ma­tus ne­ra­dę ka­po, bet kai­my­nai liu­di­ję nie­ko neap­ti­kę.

Pri­mi­nė laik­raš­čio straips­niai

K. Pa­kal­niš­kis pa­sa­ko­jo, kad šio­je vie­to­je jo­kių mū­šių ne­ga­lė­ję bū­ti, nes fron­to li­ni­ja bu­vu­si Ven­tos upė. Ana­pus Ven­tos bu­vę vo­kie­čiai, o šia­pus – ru­sai. K. Pa­kal­niš­kis ste­bė­jo­si, kaip vo­kie­čių ka­rei­vis ga­lė­jo at­si­dur­ti ru­sų ka­riuo­me­nės pu­sė­je.

„Se­no­ji Kir(i)liaus­kie­nė man ne kar­tą pa­sa­ko­jo, kad ras­tas ka­rei­vis bu­vęs la­bai jau­nas. Gai­la, kai pa­gal­vo­ji, kad ar­ti­mie­ji net ka­po ne­ži­no. Juk jis kaž­kie­no sū­nus, kaž­kie­no bro­lis. Vo­kie­čiai juk la­bai ger­bia sa­vo ka­rių ka­pus, no­ri ži­no­ti jų pa­lai­do­ji­mo vie­tas“, – sa­kė K. Pa­kal­niš­kis, ly­dė­da­mas prie tos vie­tos, kur me­na bu­vus ka­pą. Jį ga­lė­tų pa­ro­dy­ti ir ar­cheo­lo­gams ir is­to­ri­kams ar beieš­kan­tiems sa­vo tau­tie­čių ka­pų vo­kie­čiams.

K. Pa­kal­niš­kis pa­sa­ko­jo be­si­do­min­tis is­to­ri­ja, trem­ties li­ki­mais, nes jo šei­ma taip pat bu­vo trem­ty­je. Kur­šė­niš­kis kau­pia laik­raš­čių iš­kar­pas apie is­to­ri­nius įvy­kius.

Pro akis K. Pa­kal­niš­kiui ne­pras­ly­do ir „Šiau­lių kraš­to“ straips­niai apie at­ras­tus vo­kie­čių ka­rei­vių pa­lai­do­ji­mus.

Straipsnyje „Me­ro že­mė­je ap­tik­ti vo­kie­čių ka­pai“, ("Šiau­lių kraš­tas“, 2017 05 09) ra­šė­me, kad Šiau­lių ra­jo­ne Vil­kiš­kės kai­mo lau­kuo­se at­kas­ta Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių ka­rių ka­pa­vie­tė, at­kas­ta ke­lias­de­šimt ka­pų.

O pub­li­ka­ci­jo­je „Ka­pi­nė­se at­guls dar pen­kios de­šim­tys vo­kie­čių ka­rių“, ("Šiau­lių kraš­tas“, 2017 06 23), ra­šė­me, kad taip pat Šiau­lių ra­jo­ne Še­me­tiš­kių kai­mo lau­ke ap­tik­ta maž­daug pen­kias­de­šimt Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių ka­pų. Abiem ka­si­nė­ji­mams va­do­va­vo ar­cheo­lo­gas Si­mo­nas Sprin­dys.

Au­to­rės nuo­tr.

Kur­šė­niš­kis Ka­zi­mie­ras Pa­kal­niš­kis sa­ko pri­si­mi­nė apie vo­kie­čių ka­rei­vio ka­pą po to, kai net ke­lio­se ra­jo­no vie­to­se at­kas­ta vo­kie­čių ka­rių pa­lai­do­ji­mų.

Ka­zi­mie­ras Pa­kal­niš­kis sa­ko, kad vo­kie­čių ka­rei­vio ka­pas ga­lė­jęs bū­ti ties T. Til­vy­čio gat­vės 10-ojo na­mo gy­vat­vo­rės pa­bai­ga.

Dienos populiariausi

Regbio stadione iškils tribūnos ir pastatas (20)

2017 m. liepos 18 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (3)

kažin ui, 2017-07-20 06:11
tas paprastas kareivis nekaltas,ar tai vokietys ar rusas

Uz prisiminimus, 2017-07-18 12:05
Butum vaziaves i Sibira. Taigi..........

Kažin, 2017-07-18 10:10
kodėl to kareivio viešai ,,neatsiminei" sovietiniais laikais ??? Aaaa, sakyk ponuli, kodėl tada susilaikei nuo atiminimų ???

Rodomi komentarai nuo 1 iki 3. Iš viso: 3

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 3
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas