(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Atgimsta sena sodyba

2017 m. birželio 29 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

Kel­mės ra­jo­ne, Gri­niuo­se, sto­vi be­ne se­niau­sias, įdo­mios is­to­ri­nės praei­ties pa­sta­tas, vie­ti­nių va­di­na­mas sarg­na­miu. Sto­ro­mis ko­lo­no­mis ant­rą­jį aukš­tą re­mian­tis na­mas yra bu­vęs Gri­nių už­kar­dos pa­sta­tas, įtrauk­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, ma­tęs net pail­sė­ti su­sto­ju­sių ca­rų su ka­rie­to­mis ir iš­la­kiais žir­gais.

Se­no­je so­dy­bo­je da­bar gy­ve­na ke­tu­rios šei­mos. Gy­ven­to­jai gra­žiai tvar­ko­si, au­gi­na gė­lių, pa­si­sta­tė pa­vė­si­nių, iš­si­ka­sė tven­ki­nė­lį. Neil­gai tru­kus, pra­si­dės ir nau­jo na­mo sta­ty­bos vie­to­je bu­vu­sio tvar­te­lio.

daliak@skrastas.lt

Bu­vu­si už­kar­da – Kul­tū­ros pa­vel­das

Smar­kiu vė­ju ir juo­dais de­be­si­mis gąs­di­nan­ti bir­že­lio 21-osios po­pie­tė Gri­niuo­se. Ta­čiau ir prie bu­vu­sio se­no­jo Ry­gos-Til­žės ke­lio ža­lu­mo­je pa­sken­dęs sto­vin­tis se­nas na­mas su tvir­to­mis ko­lo­no­mis, lai­kan­čio­mis ant­rą­jį pa­sta­to aukš­tą, ir di­de­lė erd­vė al­suo­ja ra­my­be.

Na­mas, ofi­cia­liai va­di­na­mas Gri­nių už­kar­dos pa­sta­tu, įtrauk­tas į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą. Ar­chi­tek­tū­ri­nė­mis ver­tin­go­sio­mis sa­vy­bė­mis pa­si­žy­min­čiam sta­ti­niui su­teik­tas vie­ti­nis reikš­min­gu­mo lyg­muo.

„Mes tai sa­vo na­mą sarg­na­miu va­di­na­me, kaip ir se­no­vė­je“, – sa­kė bu­vu­sia­me Gri­nių už­kar­dos pa­sta­te su vy­ru Juo­zu gy­ve­nan­ti Ele­na To­lie­nė.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, jog dar iš sa­vo se­ne­lių ir pro­se­ne­lių yra gir­dė­ję, jog prieš šim­tą ir dau­giau me­tų Gri­niuo­se yra ne vie­nas ca­ras su­sto­jęs. Su ka­rie­to­mis iš Pe­ter­bur­go va­žiuo­da­mi, už­kar­dos po­ste pa­si­lik­da­vo per­nak­vo­ti, ir ark­liams leis­da­vo pail­sė­ti. Ki­to­je pu­sė­je sto­vė­jo spi­ri­to va­ryk­la. Vie­ti­niai, pra­dau­žę pa­ma­tus, ra­do ap­rū­ku­sias sie­nas, to­dėl ma­no, jog pa­sta­tas bu­vo šil­do­mas.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Gri­nių už­kar­dos pa­sta­tas pa­gal V. Ri­če­lio pro­jek­tą pa­sta­ty­tas XIX am­žiaus vi­du­ry­je. XX am­žiaus ant­ro­jo­je pu­sė­je bu­vo įreng­ta man­sar­da, pa­keis­ta sto­go for­ma, me­zo­ni­nas, re­konst­ruo­tos lan­gų an­gos. Ta­čiau ne­pai­sant vi­sų pa­ki­ti­mu, šis pa­sta­tas yra vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je to­kio ti­po sta­ti­nys Ry­gos-Til­žės ke­ly­je.

XIX am­žiaus ant­ra­me ket­vir­ty­je per Lie­tu­vą bu­vo nu­ties­ti du tarp­tau­ti­niai eko­no­miš­kai ir stra­te­giš­kai svar­būs ke­liai, iš Sankt Pe­ter­bur­go ėję į Va­ka­rų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ša­lis. Prie ke­lių bu­vo sta­to­mos pa­što sto­tys, ad­mi­nist­ra­ci­niai, gy­ve­na­mie­ji, ūki­niai pa­sta­tai, ke­lių prie­žiū­ros na­mai, už­kar­dos.

Gra­ži­na ap­lin­ką

Se­na­me na­me be Ele­nos ir Juo­zo To­lių, dar gy­ve­na trys šei­mos. Vi­sos sten­gia­si gra­žin­ti so­dy­bos ap­lin­ką.

Pas­ta­ty­tos bent dvi pa­vė­si­nės. „Dar prū­de­lį pir­miau­sia dėl gro­žio iš­si­ka­sė­me. Iš Rad­vi­liš­ky­je gy­ve­nan­čios anū­kės par­si­ve­žiau ne­di­de­lį ke­re­lį van­dens le­li­jų. Grei­tai nuo­sta­baus gro­žio gė­lės pri­gi­jo, dau­gy­be žie­dų džiu­gi­na. Van­duo kaip ki­li­mu pa­si­den­gė. Žy­di ir žy­di“, – ro­dė mo­te­ris van­dens le­li­jas.

„Prū­de­ly­je“ yra ne­ma­žai vi­so­kios žu­vies. Šei­mi­nin­kai pa­tys įžu­vi­no, kad ga­lė­tų ne tik ra­miai prie van­dens pa­sė­dė­ti, gė­lė­mis gro­žė­tis, bet ir kar­pių, ly­de­kų ar ki­to­kių žu­vų pa­si­gau­ti. Pa­tys ir tu­rėk­lus prie van­dens tel­ki­nu­ko dėl pa­to­gu­mo pa­sta­tė.

„Gė­lių ir ne­žy­din­čių au­ga­lų pri­so­din­ta vi­so­kių. Gra­žu, tie­sa, ir dar­bo daug. Bet, kol dar svei­ka­tos tu­riu, tai ir kaps­tau­si“, – sa­kė ge­ro­kai per 70 me­tų per­ko­pu­si Ele­na To­lie­nė. Šių­me­ti­nė va­sa­ra, ši­lu­mą su lie­tu­mi kai­ta­lio­jan­ti, ne tik gė­les ar dar­žo­ves, bet ir pikt­žo­les au­gi­na.

Il­gus me­tus kul­tū­ros na­muo­se Ver­pe­no­je di­rek­to­ria­vu­si Ele­na To­lie­nė anks­čiau tu­rė­jo ir ki­to­kių po­mė­gių. Mo­te­ris la­bai daug ner­da­vo vą­še­liu, skai­ty­da­vo. Bet, kaip pa­ti tvir­ti­no, da­bar jai pa­čiai tie rank­dar­biai ne­be­pa­tin­ka. To­dėl su­ki­šo į mai­šus ir už­ne­šė „ant aukš­to“. Tik kny­gų skai­ty­mas li­ko.

Lau­kia nau­jos sta­ty­bos

Ele­na ir Juo­zas To­liai so­dy­bo­je gy­ve­na maž­daug 40 me­tų.

„Iš kar­to pa­ti­ko gra­ži vie­ta, tai ir pra­dė­jo­me kur­tis. Da­bar ta­me pat na­me ir duk­ra Dai­va su šei­ma įsi­kū­ru­si“, – pa­sa­ko­jo.

Ša­li­mais ka­la­ku­tais bur­bu­liuo­jan­čio, viš­to­mis ku­da­kuo­jan­čio ap­tva­ro ir tvar­te­lio su­gul­dy­tos rie­tu­vės ply­tų. E. To­lie­nė pa­sa­ko­jo, jog duk­ros šei­ma jau grei­tai čia sta­ty­sis na­mą.

„Žen­tas sta­ty­bi­nin­kas, tik­ras meist­ras. Ne­bus var­go jam, pa­sta­tys nau­jus na­mus. Taip išei­na, kad se­na so­dy­ba at­jau­nės“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris.

Au­to­rės nuo­tr.

Bu­vu­sia­me Gri­nių už­kar­dos pa­sta­te, vie­ti­nių va­di­na­ma­me sarg­na­miu, ke­tu­ris de­šimt­me­čius gy­ve­na Ele­na To­lie­nė. Mo­te­riai sma­gu, kad nau­ją na­mą se­no­je so­dy­bo­je grei­tai sta­ty­sis ir duk­ros šei­ma.

Van­dens le­li­jos kaip ki­li­mu „prū­de­lį“ už­klo­ju­sios.

Bu­vu­sį Gri­nių už­kar­dos pa­sta­tą vie­ti­niai va­di­na sarg­na­miu. Se­nais lai­kais pail­sė­ti ir ark­lius pail­sin­ti čia su­sto­da­vo net ca­rai.

Gra­žiai pri­žiū­ri­ma so­dy­bos ap­lin­ka tie­siog skęs­ta ža­lu­mo­je ir gė­lė­se.

Dienos populiariausi

Vyšnių festivalis sumažėjo, bet įvairovė išliko

2017 m. liepos 18 d.
lankomiausias

Vokiečių kareivio kapą kuršėniškis mena beveik 70 metų (1)

2017 m. liepos 18 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas