(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Politikų tribūna

R. Paksas. Europos visuomenei reikia judėjimo už savo pilietines ir politines teises

2017 m. birželio 8 d.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ten­ka pa­ste­bė­ti, kad ir eu­ro­par­la­men­ta­rai Briu­se­ly­je, ir Sei­mo na­riai Lie­tu­vo­je vis la­biau grimz­ta į tuš­čius gin­čus dėl da­ly­kų, ku­rie tik jiems pa­tiems at­ro­do svar­būs.

RO­LAN­DAS PAK­SAS,

Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“
vi­ce­pir­mi­nin­kas

Dis­ku­si­jos dėl tik­rų ir pa­čiai vi­suo­me­nei svar­bių pro­ble­mų tam­pa vis re­tes­nės, žmo­nėms svar­bių klau­si­mų svars­ty­mas at­si­du­ria ant­ra­me ar tre­čia­me pla­ne. Re­gis, vis daž­niau for­muo­ja­ma po­li­ti­nė dar­bot­var­kė po­li­ti­kams, o ne vi­suo­me­ni­nė vi­suo­me­nei.

Nors kai kam at­ro­do, kad dis­ku­si­ja apie tai, kiek met­rų už ka­vi­nės lau­ke ga­li­ma par­duo­ti al­ko­ho­lį, yra la­bai svar­bi, aš ma­nau, kad ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, ir Lie­tu­vo­je, yra ge­ro­kai rim­tes­nių pro­ble­mų: ne­dar­bas, so­cia­li­nė at­skir­tis, jau­ni­mo neuž­tik­rin­tu­mas dėl atei­ties, emig­ra­ci­ja.

O Eu­ro­pos Par­la­men­te svars­to­ma re­zo­liu­ci­ja dėl an­ti­se­mi­tiz­mo, ren­gia­ma dis­ku­si­ja dėl ži­niask­lai­dos nau­do­ji­mo po­li­ti­niais tiks­lais ri­zi­kos Če­ki­jo­je.

Kaž­kaip ne­pas­te­bė­jau, kad Lie­tu­vo­je ar Eu­ro­po­je bū­tų ki­lu­si to­kia an­ti­se­mi­tiz­mo ban­ga, dėl ku­rios rei­kė­tų spe­cia­lių dis­ku­si­jų. Kaip, be­je, ir dėl Če­ki­jos.

Pa­si­sa­ky­da­mas dis­ku­si­jo­je dėl ži­niask­lai­dos pa­nau­do­ji­mo po­li­ti­niais tiks­lais Če­ki­jo­je ri­zi­kos, ak­cen­ta­vau, kad kuo­met, re­mian­tis vie­nu pa­vyz­džiu, ku­ris ga­li bū­ti la­biau pa­na­šus į pro­vo­ka­ci­ją ne­gu į rea­lų su­si­ta­ri­mą, yra ope­ra­ty­viai ren­gia­mos to­kios dis­ku­si­jos, tai la­biau pri­me­na są­mo­nin­gą įsi­pai­nio­ji­mą į su­ve­re­nios vals­ty­bės po­li­ti­nius pro­ce­sus ir ko­vą tarp vie­tos par­ti­jų, aiš­kiai sie­kiant pa­lai­ky­ti vie­nas po­li­ti­nes jė­gas ir su­men­kin­ti ki­tas.

Dis­ku­si­ja EP su­reng­ta po konf­lik­to tarp bu­vu­sio Če­ki­jos prem­je­ro B. So­bot­kos ir fi­nan­sų mi­nist­ro A. Ba­bi­šo, ku­ris iš­šau­kė Vy­riau­sy­bės kri­zę Če­ki­jo­je. A. Ba­bi­šas bu­vo ap­kal­tin­tas įta­ka ži­niask­lai­dai ir sie­kiu jos ran­ko­mis su­si­do­ro­ti su po­li­ti­niais opo­nen­tais.

Šian­dien jis yra po­pu­lia­ru­mą spar­čiai įgau­nan­čios Če­ki­jos cent­ris­ti­nės pa­krai­pos par­ti­jos ly­de­ris ir po­pu­lia­riau­sias po­li­ti­kas Če­ki­jo­je.

Aki­vaiz­du, kad jung­ti­nės Eu­ro­pos glo­ba­lis­tų pa­jė­gos taiks­ty­tis su to­kia si­tua­ci­ja ne­ga­li, to­dėl grei­tai EP „pa­gim­do­ma dis­ku­si­ja“, pri­me­nan­ti spek­tak­lį, ku­ria­me pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­lie­ka Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, kai ku­rie eu­ro­par­la­men­ta­rai, o re­ži­sie­rių gal­vo­se yra vie­nas tiks­las: kaip į vie­tą pa­sta­ty­ti vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą įgau­nan­čius po­li­ti­kus ir po­li­ti­nes par­ti­jas.

Jei­gu iš tie­sų no­ri­me kal­bė­ti apie po­li­ti­kų ir po­li­ti­kos įta­ką ži­niask­lai­dai, gal rei­kė­tų pri­si­min­ti at­ve­jus Šve­di­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je, kuo­met siek­ta nu­slėp­ti kri­mi­na­li­nius mig­ran­tų iš­puo­lius prieš tų vals­ty­bių pi­lie­čius. Ir ku­rį lai­ką tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Ko ge­ro, ne be po­li­ti­kų įta­kos ži­niask­lai­dai.

Kur Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ini­cia­ty­va pra­dė­ti dis­ku­si­jas dėl ži­niask­lai­dos lais­vės ir dėl po­li­ti­kų įta­kos Šve­di­jos ar Vo­kie­ti­jos ži­niask­lai­dai?

Kai ku­ri ži­niask­lai­da dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­bių jau se­niai yra pri­klau­so­ma nuo po­li­ti­kų va­lios ir įgei­džių. Ji vis la­biau tam­pa po­li­ti­kus ap­tar­nau­jan­čia prie­mo­ne ir ne­tgi tam tik­rų po­li­ti­nių pro­ce­sų ka­ta­li­za­to­riu­mi.

Tad gal vie­to­je spek­tak­lio apie ži­niask­lai­dos nau­do­ji­mo po­li­ti­niais tiks­lais ri­zi­ką Če­ki­jo­je iš tie­sų pra­dė­ki­me rim­tą dis­ku­si­ją apie ži­niask­lai­dos tar­nys­tės po­li­ti­kai bei po­li­ti­kų įta­kos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nėms ke­lia­mas pro­ble­mas ir pa­sek­mes vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kur at­sto­vau­ja­mo­ji de­mok­ra­ti­ja vir­to po­li­ti­kų at­sto­va­vi­mu tik sau. Ir ji įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis ir bū­dais nuo­lat pa­lai­ko­ma kaip tik­ro­ji de­mok­ra­ti­ja, kaip ne­pa­kei­čia­mas jos ga­ran­tas.

Ir at­virkš­čiai – tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos idė­ja, ku­ri reiš­kia di­des­nį vi­suo­me­nės įsi­trau­ki­mą į po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius pro­ce­sus, yra men­ki­na­ma, pri­sta­to­ma kaip po­pu­lis­tų įran­kis, ku­ris ne­va nau­do­ja­mas su­maiš­čiai kel­ti.

Kai vi­suo­me­nė su­pras, kad to­kie ar­gu­men­tai tė­ra tik val­džios sie­kis iš­lai­ky­ti tu­ri­mą pa­dė­tį, ji ga­lės pa­rei­ka­lau­ti iš po­li­ti­kų ki­to­kių spren­di­mų. Ne ba­lan­suo­jant biu­dže­tą, ne di­di­nant mo­kes­čius, da­li­nant pa­šal­pas ir kom­pen­sa­ci­jas, bet su­da­rant są­ly­gas dirb­ti ir už­si­dirb­ti.

Ta­da vi­suo­me­nė po­li­ti­kams for­muos to­kią dar­bot­var­kę, ku­rios jai rei­kia ir rei­ka­laus ją įgy­ven­din­ti. Ta­čiau pir­miau­siai ir Lie­tu­vo­je, ir ki­to­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se tu­ri at­si­ras­ti nau­jas są­jū­dis, ak­ty­vi pi­lie­ti­nė bend­ruo­me­nė, ku­rios veik­los pa­grin­di­nis tiks­las bū­tų sa­vo pi­lie­ti­nių ir po­li­ti­nių tei­sių at­si­ko­vo­ji­mas ir įtvir­ti­ni­mas.

Pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­ja Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa

Užs. Nr. 353903

Dienos populiariausi