(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Centas prie cento

JAV eks­per­tas: in­ves­tuo­ja­ma į ma­žus pro­jek­tus

2017 m. birželio 21 d.
Regina MUSNECKIENĖ

JAV eks­per­tas: in­ves­tuo­ja­ma į ma­žus pro­jek­tus

Kel­mė­je vie­šė­jęs Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų na­cio­na­li­nio mies­tų eko­no­mi­nio at­gai­vi­ni­mo cent­ro (the Na­tio­nal Main Street Cen­ter) eko­no­mi­nio at­kū­ri­mo pro­gra­mų vi­cep­re­zi­den­tas, eks­per­tas Matt­hew Wag­ner, ku­rio veik­los sri­tis mies­tų at­gai­vi­ni­mas ir gy­ve­na­mų­jų vie­tų iš­sau­go­ji­mas, tvir­ti­na, jog Kel­mės ra­jo­nas – la­bai uni­ka­lus. Vie­to­vių uni­ka­lu­mą ga­li­ma pa­nau­do­ti ku­riant vers­lą, nes pa­su­ly­je vers­lo ten­den­ci­jos kei­čia­si – mie­liau in­ves­tuo­ja­ma į ma­žus pro­jek­tus.

Eks­per­tas kel­miš­kiams pa­tei­kė ir konk­re­tų re­cep­tą – plė­to­ti re­li­gi­nį tu­riz­mą, nes ra­jo­ne ne­blo­gai iš­sau­go­ti re­li­gi­niai ob­jek­tai ir is­to­ri­niai pa­sta­tai.

reginamus@skrastas.lt

Bend­ruo­me­nės ir vers­las tu­ri su­kirs­ti ran­ko­mis

Su­si­ti­ki­me su kel­miš­kiais da­ly­va­vo eks­per­tas Matt­hew Wag­ner, JAV am­ba­sa­dos kul­tū­ros ata­šė Alt­hea Caw­ley Murph­ree bei jos asis­ten­tė Jū­ra­tė Kir­vai­tie­nė.

Ame­ri­kie­čiai pa­brė­žė, jog re­gio­nų ny­ki­mas, jau­nų žmo­nių kraus­ty­ma­sis į di­džiuo­sius mies­tus nė­ra vien Lie­tu­vos pro­ble­ma. To­kie pat pro­ce­sai vyks­ta ir JAV. To­dėl čia eko­no­mi­nė plėt­ra grin­džia­ma is­to­ri­niais da­ly­kais ir sie­kiu iš­sau­go­ti ma­žuo­sius mies­tus, ku­rio­se yra iki 25 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.

To­kios vie­to­vės daž­niau­siai pri­klau­so­mos nuo vie­no darb­da­vio. Jam pa­si­trau­kus, dar­buo­to­jams ten­ka ieš­ko­ti ki­tos išei­ties. Ir ne­ma­žai pa­vyz­džių, kai išei­tis ran­da­ma. In­ves­ti­ci­jos la­biau­siai pa­si­tei­si­na, kai vers­las ska­ti­na­mas iš vi­daus. To­dėl čia daug ga­li nu­veik­ti bend­ruo­me­nės.

Ša­lies mies­tai tu­rė­tų kon­ku­ruo­ti ne tar­pu­sa­vy­je, o su už­sie­nio vers­li­nin­kais.

Kiek­vie­na vie­to­vė yra uni­ka­li. Vie­nos stip­ry­bė – is­to­ri­nė praei­tis, ki­tos – uni­ka­li gam­ta, tre­čios – kul­tū­ros pa­vel­das, ket­vir­tos žmo­giš­kie­ji iš­tek­liai. Vi­sa tai ga­li­ma panau­do­ti ku­riant vers­lą.

Nors ir ne­di­de­lė­se bend­ruo­me­nė­se eks­per­tas pa­ta­ria kur­ti po ke­lias ar ke­lio­li­ka veik­lų. Jei­gu vie­na ne­pa­si­seks, gal­būt ki­ta pa­si­tei­sins.

„Klys­ti ne­rei­kia bi­jo­ti. Tik rei­kia klys­ti grei­tai. Tie­siog pa­ban­dy­ti. Jei­gu vie­na veik­la ne­pa­si­tei­si­no, grei­tai im­tis ki­tos. Keis­ti stra­te­gi­ją“, – sa­kė eks­per­tas.

Pa­vyz­džiui, bend­ruo­me­nė, ku­rio­je ne vie­na di­de­lė, o daug ma­žų įmo­nių, tu­ri ge­res­nį po­ten­cia­lą plės­tis, nes ma­žos įmo­nė­lės tu­rės kur plės­tis. Be to, kur di­des­nė įvai­ro­vė, ten dau­giau ino­va­ci­jų. Vyks­ta dau­giau eks­pe­ri­men­tų. Ta­čiau tu­ri pa­dė­ti ir Sa­vi­val­dy­bė. Vie­nas do­le­ris, Sa­vi­val­dy­bės in­ves­tuo­tas į vers­lą, pri­trau­kia 26 do­le­rius iš pri­va­taus ka­pi­ta­lo.

Eks­per­tas pa­tei­kė pa­vyz­dį, kaip vie­no­je iš skur­džiau­sių Va­ka­rų Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je ma­žos įmo­nė­lės su­si­bū­rė į koo­pe­ra­ty­vą ir, rek­la­muo­da­mos ama­ti­nin­kų dir­bi­nius, ra­do bū­dų juos par­duo­ti pa­sau­lio rin­ko­je. Bend­ruo­me­nės ir vers­las pri­va­lo bend­ra­dar­biau­ti.

Ma­ži mies­te­liai, esan­tys ne­to­li uni­ver­si­te­ti­nių mies­tų, siū­lo ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas stu­den­tams ir ki­tiems dar­buo­to­jams. Kai­miš­kos bend­ruo­me­nės įren­gia ce­che­lius ir ga­mi­na ūki­nin­kams rei­ka­lin­gus da­ly­kus.

Vis­kon­si­ne esan­ti 6000 gy­ven­to­jų bend­ruo­me­nė pra­dė­jo ga­min­ti la­bai aukš­tos ko­ky­bės bal­dus, ku­riuos per­ka tur­tin­gi did­mies­čių gy­ven­to­jai. To­ron­te įkur­ta kir­pyk­la, ku­rio­je įreng­tas ir alaus ba­ras.

Ko­lo­ra­de 3500 gy­ven­to­jų tu­rin­ti bend­ruo­me­nė siu­va bran­gius ir la­bai ko­ky­biš­kus sli­di­nė­ji­mo dra­bu­žius.

Ita­li­jo­je, ma­žuo­se mies­te­liuo­se, plė­to­ja­mas va­di­na­masis lė­ta­sis tu­riz­mas. Tu­ris­tas ap­si­sto­ja kai­me ar­ba ma­ža­me mies­te­ly­je, kur būs­to kai­nos nė­ra la­bai di­de­lės. O iš ten iš lė­to per ke­lias ar ke­lio­li­ka die­nų ap­lan­ko vi­sas ap­link esan­čias vie­to­ves.

Is­pa­ni­jo­je yra vie­nuo­ly­nas, į ku­rį plūs­ta tu­ris­tai iš vi­so pa­sau­lio. Jie ga­li ap­si­gy­ven­ti vie­nuo­ly­no ce­lė­se, pa­jus­ti vie­nuo­lio gy­ve­ni­mo dva­sią.

Įdo­mu pa­ma­ty­ti ir mel­žia­mą kar­vę

Sve­čiai iš JAV sa­kė Kel­mės ra­jo­ne taip pat pa­ma­tę daug ga­li­my­bių plė­to­ti smul­kų­jį vers­lą. La­biau­siai krin­ta į akis ga­li­my­bė plė­to­ti re­li­gi­nį tu­riz­mą.

„Pir­miau­sia rei­kė­tų ro­dy­ti Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­ną. Leis­ti ja­me ap­si­gy­ven­ti tu­ris­tui. Pa­teik­ti vi­są pa­slau­gų pa­ke­tą. Or­ga­ni­zuo­ti žy­gius Šv. Jo­kū­bo ke­liu – pi­lig­ri­mai pės­ti ga­lė­tų iki Ty­tu­vė­nų atei­ti nuo Kry­žių kal­no“, – var­di­jo JAV na­cio­na­li­nio mies­to at­gai­vi­ni­mo eks­per­tas M. Wag­ner ir JAV am­ba­sa­dos kul­tū­ros ata­šė Alt­hea Caw­ley Murph­ree.

Sve­čiai siū­lė ir rek­rea­ci­nį tu­riz­mą, ku­riam Kel­mės ra­jo­ne yra vi­sos są­ly­gos: daug miš­kų, eže­rų, upių, žve­jy­bai tin­ka­mų vie­tų. Tu­riz­mui ga­li­ma pa­nau­do­ti ir kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, ku­rių gau­su. Žmo­nės mėgs­ta vaikš­čio­ti pės­ti, va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais. Plė­sis tu­riz­mo pa­slau­gos – jas ly­dės ap­gy­ven­di­ni­mo, mai­ti­ni­mo įmo­nės.

Tu­ris­tui įdo­mios ga­lė­tų bū­ti ir et­ni­nės bend­ruo­me­nės, pa­ro­dan­čios sa­vo pa­pro­čius, ku­li­na­ri­nį pa­vel­dą, folk­lo­rą.

Po­pu­lia­rus ga­lė­tų bū­ti li­no ap­dir­bi­mo ama­to de­monst­ra­vi­mas, au­di­mas, kal­vys­tė ir ki­ti liau­dies ama­tai. Tu­ris­tas ga­lė­tų ne tik pa­žiū­rė­ti, kaip dir­ba ama­ti­nin­kas, bet ir pa­ts iš­ban­dy­ti ama­tą.

Pa­vyz­džiui, pa­ban­dy­ti su­spaus­ti sū­rį ar­ba pa­ban­dy­ti pa­melž­ti kar­vę. Juk kai ku­rie šian­die­ni­niai mies­to gy­ven­to­jai, ypač už­sie­nio, nė­ra ma­tę, kaip mel­žia­ma kar­vė.

Uni­ka­lius ypa­tin­gus sa­vo pro­duk­tus ga­lė­tų pa­siū­ly­ti ir ūki­nin­kai. Vie­na iš vers­lo rū­šių ga­lė­tų bū­ti ūki­nin­kų pro­duk­ci­jos par­duo­tu­vė­lės. Ka­vi­nu­kės, siū­lan­čios ori­gi­na­lų Kel­mės kraš­tui bū­din­gą pa­tie­ka­lą.

„Lie­tu­viai la­biau lin­kę val­gy­ti na­muo­se, – pa­ste­bė­jo sve­čiai. – Bet tu­ris­tui la­bai rei­ka­lin­gos mai­ti­ni­mo įstai­gos. Kel­mė tu­ri daug uni­ka­lių vers­lui ga­lin­čių pa­si­tar­nau­ti da­ly­kų. Jei vi­sa tai tin­ka­mai su­pa­kuo­tu­mė­te ir pa­teik­tu­mė­te, bend­ruo­me­nės ga­lė­tų ne­blo­gai už­dirb­ti ir at­gy­ti. Kol kas esa­te kū­di­kys­tės eta­pe. Pri­va­lo­te pra­dė­ti nuo ma­žų da­ly­kų, su­si­telk­ti į ga­li­my­bes, o ne į pro­ble­mas. Jūs tu­ri­te ne­ma­žai iš­tek­lių ir įgū­džių.“

In­ves­tuo­ja ne į tur­tą, o į pa­tir­tį

M. Wag­ner pa­brė­žė, jog JAV vy­ra­vu­sios mil­ži­niš­ko vers­lo ten­den­ci­jos da­bar kei­čia­si. Mie­liau in­ves­tuo­ja­ma ne į vie­ną gi­gan­tiš­ką, o į dau­giau smul­kes­nių vers­lų. Už­mies­čio pre­ky­bos cent­rai, di­de­lės įmo­nės tam­pa ne­be­ma­din­gos.

Vers­las vėl ke­lia­si į mies­to cent­rus, at­nau­ji­na ir pa­nau­do­ja se­nus au­ten­tiš­kus pa­sta­tus, juo­se ku­ria ma­žas ni­ši­nes par­duo­tu­vė­les. Ne­ma­žai vers­lo trau­kia­si ir iš did­mies­čių į ma­žes­nius mies­te­lius.

Vers­las ir var­to­to­jai įver­ti­na ma­žų mies­te­lių pri­va­lu­mus, di­des­nes erd­ves, ra­my­bę, ma­žes­nius at­stu­mus, ma­žes­nes iš­lai­das trans­por­tui. „Žmo­nės no­ri gy­ven­ti ma­žes­niuo­se mies­tuo­se, ma­žes­niuo­se na­muo­se ir ma­žes­nė­se erd­vė­se, svei­ko­se gy­vy­bin­go­se bend­ruo­me­nė­se, da­ly­tis vie­nu au­to­mo­bi­liu. Jie no­riau in­ves­tuo­ja ne į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, o į pa­tir­tį“, – tvir­ti­no pra­ne­šė­jas.

Vers­las at­nau­ji­na ne­di­de­lių mies­tų inf­rast­ruk­tū­rą. Čia vyks­ta daug eks­pe­ri­men­tų.

Ma­žes­niam vers­lui leng­viau su­kaup­ti pra­di­nį ka­pi­ta­lą. Daž­niau­siai lė­šas su­tau­po pa­ts vers­li­nin­kas. Kar­tais jis su­si­ran­da kas in­ves­tuo­tų į jo idė­ją. Be to, JAV kar­tais pa­čios sa­vi­val­dy­bės fi­nan­suo­ja vers­lo pra­džią. Ieš­ko­ma ir ki­tų bū­dų, kaip grei­čiau su­telk­ti vers­lo pra­džiai rei­ka­lin­gų lė­šų.

Po­pu­lia­rus va­di­na­masis su­telk­ti­nis ka­pi­ta­las, kai šei­ma ar­ba gi­mi­nai­čiai su­ne­ša lė­šas, rei­ka­lin­gas vers­lui pra­dė­ti. Kar­tais lė­šų tel­ki­mas vyk­do­mas per in­ter­ne­to plat­for­mą. Kas tu­ri at­lie­ka­mų pi­ni­gų, pa­sko­li­na vers­lo pra­džiai ar­ba vers­lo plėt­rai.

Pa­na­šus vers­lo fi­nan­sa­vi­mo me­cha­niz­mas ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ja­mas ir Lie­tu­vo­je.

Au­to­rės nuo­tr.

JAV mies­tų gai­vi­ni­mo eks­per­tas Matt­hew Wag­ner tvir­ti­na, jog au­ten­tiš­ku­mas – vie­na iš svar­biau­sių ne­di­de­lių bend­ruo­me­nių iš­li­ki­mo są­ly­gų. Kel­mės ra­jo­ne dar iš­li­kę daug au­ten­tiš­ku­mo, ku­ris ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti bend­ruo­me­nių gy­vy­bin­gu­mui ir vers­lui ska­ti­nti.

Jung­ti­nių Ame­ri­kos vals­ti­jų am­ba­sa­dos kul­tū­ros ata­šė Alt­hea Caw­ley Murph­ree gy­rė Bir­žus ir ra­gi­no im­ti pa­vyz­dį iš šio mies­to.

Dienos populiariausi

Politinis turgelis

2017 m. liepos 15 d.
lankomiausias

Egzaminų rezultatai – fenomenai ir paradoksai

2017 m. liepos 15 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas