(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Politikų tribūna

Direktoriai – nebaudžiami monstrai ar politinių žaidimų aukos?

2017 m. kovo 31 d.
Valerijus SIMULIK

Va­le­ri­jus SI­MU­LIK

Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas

Gal bū­siu ne­po­pu­lia­rus – bet ne­ga­liu nu­ty­lė­ti. Juo­kin­ga tai net ra­šy­ti, ta­čiau gal mes, gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je, pa­ga­liau ap­si­spręs­ki­me: esa­me eu­ro­pie­tiš­ka ša­lis, ger­bian­ti tei­sę ir jos nor­mas, ar pre­ten­duo­ja­me tap­ti kaž­ko­kia tre­čio­jo pa­sau­lio ša­li­mi, kur tei­si­nes nor­mas ga­li­ma keis­ti taip, kaip „rei­kia“?

Tei­sė „pa­gal už­sa­ky­mą“

Pas mus jau bu­vo ban­dy­mų keis­ti tei­si­nes nor­mas pa­gal „už­sa­ky­mą“. Gai­la, kad tie, ku­rie ta­po tai­ki­niais, pa­bū­go kreip­tis į teis­mą, ne­pa­no­ro gin­ti nei sa­vo, bei vals­ty­bės in­te­re­sų. Šian­dien vėl ma­to­me ban­dy­mą ei­ti tuo pa­čiu ne­to­le­ruo­ti­nu ke­liu.

Lex ret­ro non agit – įsta­ty­mas at­gal ne­ga­lio­ja. Šis tei­sės prin­ci­pas reiš­kia, jog bet ku­ris tei­sės ak­tas lai­ko pra­sme ga­lio­ja tik į prie­kį. Bet ku­ris įsta­ty­mas ga­li reg­la­men­tuo­ti tik tuos konk­re­čius vi­suo­me­ni­nius san­ty­kius, ku­rie at­si­ras po jo pa­skel­bi­mo. Kaip ir vis­kas aiš­ku bei su­pran­ta­ma, tie­sa? Kam apie tai kal­bė­ti, juk nie­kas „ne­ke­pa“ tei­sės ak­tų, ku­rie ga­lio­tų at­gal – nes tie­siog ne­ga­li to­kių „kep­ti“. Nes ne­tei­sė­ta. Aš ir­gi il­gą lai­ką taip ma­niau, bet...

Sei­mui pa­teik­tos Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­tai­sos. Kas pa­tei­kė – neį­var­din­siu, nors tai jo­kia pa­slap­tis. Vi­sa­ga­lis „Goog­le“ duos at­sa­ky­mą. To­mis pa­tai­so­mis ne­va sie­kia­ma įves­ti mo­ky­mo įstai­gų va­do­vų ver­ti­ni­mą ir ka­den­ci­jas, de­po­li­ti­zuo­ti va­do­vų iš­rin­ki­mą, stip­rin­ti mo­kyk­lų sa­vi­val­dą ir t.t.

Ne­su iš­kri­tęs iš me­džio. Ži­nau ir gir­dė­jau ne vie­ną is­to­ri­ją apie ne­de­ra­mą ar net skan­da­lin­gą kai ku­rių mo­kyk­lų va­do­vų el­ge­sį. To to­le­ruo­ti, su tuo taiks­ty­tis ne­va­lia. Ta­čiau kri­tiš­kai ver­ti­nu ir ver­tin­siu mė­gi­ni­mus dar ir dar kar­tą su­var­žy­ti mo­kyk­lų va­do­vų, ku­rių dau­gu­ma dir­ba tin­ka­mai, ga­li­my­bes.

Kont­ro­lės me­cha­niz­mų – į va­lias

Įs­ta­ty­mo ren­gė­jai skun­džia­si, esą di­rek­to­riai yra ko­ne ne­lie­čia­mie­ji, esą nė­ra ga­li­my­bių at­leis­ti net blo­gai dir­ban­čių­jų. Pa­lau­ki­te. Pa­žiū­rė­ki­me, ką tu­ri­me šian­dien. Pa­gal šian­dien ga­lio­jan­čius tei­sės ak­tus mo­kyk­los va­do­vams nu­ma­ty­ti 3 skir­tin­gi pe­rio­di­niai veik­los pa­tik­ri­ni­mai.

Vi­sų pir­ma – mo­ky­mo įstai­gos stei­gė­jas kas­met tu­ri tvir­tin­ti mo­ky­mo įstai­gos ata­skai­tą. Jei stei­gė­jas ma­to, kad veik­la tu­ri es­mi­nių trū­ku­mų, kas­me­ti­nė ata­skai­ta ga­li bū­ti ne­pat­vir­tin­ta. Di­rek­to­riui tai reiš­kia ne ką ki­ta, o at­lei­di­mą.

Ant­ras bū­das – kas 5 me­tus vyks­tan­ti pri­va­lo­ma ates­ta­ci­ja. Jos me­tu ver­ti­na­mi va­do­vo pa­sie­ki­mai ir veik­la. Ži­nios, ge­bė­ji­mai, ver­ty­bės, mo­kyk­los re­zul­ta­tai ir pan. Jei ates­ta­ci­ja nei­gia­ma, aki­vaiz­du, toks va­do­vas ne­ten­ka dar­bo.

Tre­čias bū­das pa­tik­rin­ti va­do­vą – kas 7-erius me­tus vyks­tan­tis išo­ri­nis įstai­gos au­di­tas, ku­rio me­tu ver­ti­na­ma įstai­ga ir va­dy­bos re­zul­ta­tai. Tai ir­gi ne kas ki­ta, o ga­li­my­bė pa­sa­ky­ti „dirb­ki­te to­liau“ ar­ba „ačiū, ne­be­rei­kia“.

Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir ga­li­my­bės va­do­vus pa­tik­rin­ti „ne pa­gal gra­fi­ką“. Tu­riu gal­vo­je dau­giau kaip 20 įvai­rių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios ga­li, tu­ri – ir tik­ri­na mo­ky­mo įstai­gų veik­lą. Ki­lus abe­jo­nėms mo­kyk­la ga­li bū­ti tik­ri­na­ma be jo­kio gra­fi­ko, ne­pla­nuo­tai. O iš­va­dos po to­kio pa­tik­ri­ni­mo ga­li tu­rė­ti pa­čių rim­čiau­sių pa­sek­mių.

Ži­nant vi­sas iš­var­din­tas ga­li­my­bes pa­siū­ly­mai ri­bo­ti mo­kyk­lų va­do­vų ka­den­ci­jų skai­čių, kas­met juos ver­tin­ti man as­me­niš­kai kve­pia ele­men­ta­riu ban­dy­mu po­li­ti­kuo­ti. Pri­si­den­giant ke­liais ne­ti­ku­siais at­ve­jais.

Už ge­rą dar­bą – į trem­tį

Ned­rįs­čiau teig­ti, kad idė­jos dėl di­rek­to­rių ka­den­ci­jų au­to­riai ne­ži­no tei­si­nės ba­zės, bet ko­dėl jie siū­lo kaž­ką „nau­jo“, kai iš es­mės ir da­bar tai ga­lio­ja? Ar jie no­ri pa­sa­ky­ti, kad mi­nė­tos 20 kont­ro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų nie­kam ti­ku­sios? Ar sa­ko, kad nie­kam ti­kę ir nie­ko ne­vei­kia mo­ky­mo įstai­gų stei­gė­jai, t. y. sa­vi­val­dy­bės? Jei klys­tu – la­bai džiau­giuo­si. Bet jei ne, per­ša­si iš­va­da, kad mū­sų švie­ti­mo sis­te­mą tie­siog ban­do­ma su­griau­ti.

Pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­duo­ti: esa­te Šiau­lių mo­kyk­los di­rek­to­rius ir 10 me­tų sėk­min­gai dir­bo­te sa­vo įstai­gos la­bui. Jums pa­vy­ko „nu­ga­lė­ti“ ne­si­bai­gian­čias re­for­mas, gal­būt mo­kyk­los pa­sta­to re­no­va­vi­mą, įsi­dieg­ti nau­jo­vių, ku­rias dik­tuo­ja be­si­kei­čian­tis gy­ve­ni­mas, su­for­muo­ti ko­man­dą. Ir štai po 10 me­tų jus už ge­rą dar­bą „iš­tre­mia“ į pra­stes­nę mo­kyk­lą. Į ko­kį nors to­li­mą Lie­tu­vos kam­pe­lį.

Kaip jums? Už ge­rą dar­bą – pra­stes­nės są­ly­gos, gy­ve­ni­mas at­ski­rai nuo šei­mos, drau­gų, įpras­tos ap­lin­kos? O juk bū­tent to­kia „ro­ta­ci­ja“ ir pro­jek­tuo­ja­ma. Ko­kios bus pa­sek­mės? Ka­žin ar be­tu­rė­si­me ini­cia­ty­vių, darbš­čių žmo­nių mū­sų mo­kyk­lo­se.

Dar vie­nas da­ly­kas, ku­ris liū­di­na – švie­ti­mo sis­te­ma „nuas­me­ni­na­ma“. Mo­ky­to­jas pri­ly­gi­na­mas ka­rei­viui: kur pa­sta­tė – ten tu­ri šau­dy­ti. Nors mo­ky­to­jo ar mo­kyk­los va­do­vo dar­bas ne­tu­ri nie­ko bend­ro su gai­du­ko pa­spau­di­mu. Jiems rei­kia ras­ti bend­rą kal­bą su ko­lek­ty­vu, vai­kais, tė­vais, so­cia­li­niais par­tne­riais. Rei­kia ne tik lai­ko, bet ir di­de­lės iš­min­ties, to­le­ran­ci­jos. Kiek­vie­nas va­do­vas yra sa­vi­tas, iš­skir­ti­nis. Aš ne­ži­nau, kas nu­tik­tų Šiau­lių „Da­gi­lė­lio“ dai­na­vi­mo mo­kyk­lai ir vi­sa­me pa­sau­ly­je Šiau­lius gar­si­nan­čiam „Da­gi­lė­lio“ cho­rui, jei stai­ga pa­keis­tu­me mo­kyk­los va­do­vą Re­mi­gi­jų Ado­mai­tį, be ku­rio šian­dien tik­rai ne­bū­tų cho­ro, o gal net ir mo­kyk­los.

Sup­ran­tu, kad da­lis po­li­ti­nio eli­to ne­ger­bia įstai­gų va­do­vų, jų dar­bo – bet gal ver­tin­ki­te bent jų kom­pe­ten­ci­ją ir at­si­da­vi­mą, nu­veik­tus dar­bus? Mums vi­siems, ma­tyt, rei­kia dau­giau to­le­ran­ci­jos, iš­min­ties ir nuo­sai­ku­mo to­se ne­si­bai­gian­čio­se po­li­ti­nė­se „per­tur­ba­ci­jo­se“.

Užs. Nr. 347325

Dienos populiariausi