(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kelmės rajone

Kelmėje apie verslą kalbėta lietuvių, anglų ir norvegų kalbomis

2017 m. gegužės 13 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį Kel­mės kul­tū­ros cent­re su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“, ku­rią or­ga­ni­za­vo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja. Vil­niaus ir Šiau­lių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai su­pa­žin­di­no su vers­lo ga­li­my­bė­mis, pa­ra­mos ti­ki­my­be bei dar­bo jė­gos iš­tek­liais Lie­tu­vo­je. Sa­vo įmo­nių veik­lą pri­sta­tė vers­li­nin­kai iš Nor­ve­gi­jos, jie atei­ty­je gal­būt in­ves­tuos į Kel­mės ra­jo­ną.

reginamus@skrastas.lt

Už­sie­nie­čių at­vy­ko tik po­ra

Ren­gi­nį pra­dė­ju­si Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ire­na Si­ru­sie­nė tvir­ti­no, jog tai pir­mo­ji ra­jo­ne ren­gia­ma tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja vers­lo klau­si­mais, tik ap­gai­les­ta­vo, jog iš ke­lių jo­je ke­ti­nu­sių da­ly­vau­ti už­sie­nio vers­lo at­sto­vų at­vy­ko vien nor­ve­gai.

Kaip paaiš­kės vė­liau, kon­fe­ren­ci­jo­je ke­ti­no da­ly­vau­ti ir da­nai, ta­čiau jie pa­ke­liui į Kel­mę su­si­ti­ko su Kau­no me­ru, tad, ma­tyt, ap­si­spren­dė in­ves­tuo­ti Kau­ne.

Dau­giau už­sie­nio vers­li­nin­kų ti­ki­ma­si su­lauk­ti bir­že­lio mė­ne­sį.

Tarp aut­sai­de­rių

Ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis pri­pa­ži­no, jog pa­gal vers­lu­mą Kel­mės ra­jo­nas ri­kiuo­ja­si tarp aut­sai­de­rių. Ne­dar­bas taip pat – vie­nas iš di­džiau­sių ša­ly­je – dau­giau kaip 13 pro­cen­tų.

Ta­čiau ra­jo­no va­do­vai ne­ke­ti­na nu­leis­ti ran­kų. Sve­čiams iš Nor­ve­gi­jos pa­ro­dy­tos ra­jo­no vie­tos, ku­rios bū­tų tin­ka­mos jų vers­lui. Gal­būt jie su­si­do­mės ga­li­my­bė­mis sta­ty­ti žu­vies au­gi­ni­mo ir per­dir­bi­mo įmo­nę, žu­vų odos rau­gyk­lą ir per­dir­bi­mo įmo­nę.

Kel­mės ra­jo­no pri­va­lu­mas tas, kad čia tin­ka­mos są­ly­gos pa­na­šaus po­bū­džio vers­lui: yra daug van­dens tel­ki­nių, pi­gi dar­bo jė­ga.

Lie­tu­vos res­pub­li­kos ūkio mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja Li­ne­ta Ja­ki­ma­vi­čie­nė tvir­ti­no, jog ra­jo­no vers­lu­mas pa­di­din­tų gy­ven­to­jų per­ka­mą­ją ga­lią, vi­di­nį var­to­ji­mą, oriau ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos pa­dė­tų ra­jo­ne iš­lai­ky­ti žmo­nes.

„Nors Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­ta, kad me­ras rū­pin­tų­si vers­lu, ta­čiau, pa­si­ro­do, ir be įsta­ty­mo ga­li­ma ro­dy­ti ini­cia­ty­vą“, – ra­jo­no va­do­vus gy­rė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė.

Sei­mo na­rio Juo­zo Rim­kaus svei­ki­ni­mo žo­dy­je, ku­rį per­skai­tė jo pa­dė­jė­ja Ja­ni­na Ske­ber­die­nė, ap­gai­les­tau­ja­ma, kad Kel­mės ra­jo­ne ne­su­si­for­ma­vo pra­mo­nė, ne­su­sik­los­tė stam­bes­nio vers­lo tra­di­ci­jos, kad at­si­lie­ka­me net nuo ar­ti­miau­sių kai­my­nų, ta­čiau iš­reiš­kia­mas ti­kė­ji­mas, jog vers­lu­mo ug­dy­mas atei­ty­je pa­keis si­tua­ci­ją.

Kel­mės pa­trauk­lu­mą pri­sta­tė nor­ve­gų kal­ba

Ra­jo­no in­ves­ti­ci­nę ap­lin­ką pri­sta­tė Sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų ir pro­jek­tų val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Sa­mu­ly­tė. Sa­vo pra­ne­ši­mą spe­cia­lis­tė pri­sta­tė lie­tu­vių ir nor­ve­gų kal­bo­mis, kad su­pras­tų šios ša­lies vers­li­nin­kai.

Ji pa­sa­ko­jo, jog už­sie­nio sve­čiai ste­bė­jo­si, kad Kel­mė­je nė­ra eko­no­mi­nės zo­nos, kad pra­sti ke­liai ir men­kas – tik 589 eu­rų – vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas. Ta­čiau pa­brė­žė, jog ra­jo­ne yra ir daug in­ves­ti­ci­joms pa­trauk­lių da­ly­kų. Nau­jai su­si­kū­ru­sios įmo­nės 3 me­tus bus at­lei­džia­mos nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir že­mės mo­kes­čių. Yra daug že­mės skly­pų, tin­kan­čių ko­mer­ci­nei veik­lai.

Ra­jo­ne yra Pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ras, ku­ris ren­gia spe­cia­lis­tus, ne­to­li Šiau­liai, kur yra uni­ver­si­te­tas, taip pat ga­lin­tis pa­reng­ti rei­kia­mų spe­cia­lis­tų. Pat­rauk­lu­mo in­ves­ti­ci­joms su­tei­kia ir gra­ži ra­jo­no gam­ta.

Trin­ke­lės ir suo­le­liai ne­pa­dės iš­lik­ti

Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ros di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vi­das Pa­tac­kas in­for­ma­ci­ją pa­tei­kė lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis. Jis ak­cen­ta­vo, jog no­rė­da­ma iš­lik­ti glo­ba­lio­je rin­ko­je Lie­tu­va pri­va­lo plė­to­ti di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­čius vers­lus. Pel­nin­giau­sios in­ves­ti­ci­jos į moks­li­nių ty­ri­mų plėt­rą. Čia rei­kia pro­ver­žio, ir vals­ty­bė pa­si­ren­gu­si in­ves­tuo­ti.

„Ino­va­ci­jos ak­cen­tuo­ja­mos iki iš­pro­tė­ji­mo, – sa­kė V. Pa­tac­kas. – Su in­ves­ti­ci­jo­mis į as­fal­tą ar suo­le­lius re­gio­nų ir ra­jo­nų iš at­si­li­ki­mo neiš­temp­si­me. Ge­ras pa­vyz­dys Ita­li­ja. Ten at­ski­ri re­gio­nai spe­cia­li­zuo­ja­si bal­dų ga­my­bo­je. Vie­ni ga­mi­na sta­lus, ki­ti – kė­des, tre­ti – ki­tus bal­dus, ir vi­si tu­ri dar­bo bei rin­ką.“

V. Pa­tac­kas pa­brė­žė, jog Kel­mės ra­jo­ne in­ves­ti­ci­jos šlu­buo­ja. Eu­ro­pos pa­ra­ma pa­nau­do­ta mies­to inf­rast­ruk­tū­rai ge­rin­ti, at­sta­ty­ti kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus. Tuo tar­pu įmo­nės tei­kia ne­daug pro­jek­tų. Pas­ta­ruo­ju me­tu tik vie­nai įmo­nei su­teik­ta pa­ra­ma, kad ga­lė­tų iš­va­žiuo­ti į pa­ro­das ir pa­rek­la­muo­ti sa­vo ga­mi­nius.

Vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ra mie­lai pa­rem­tų vers­li­nin­kus, į ga­my­bą die­gian­čius na­no ir ki­tas mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas. Ta­čiau su­si­do­mė­ji­mo šia pa­ra­ma nė­ra. Ne­su­lau­kė dė­me­sio ir kvie­ti­mas in­ves­tuo­ti į moks­li­nių ty­ri­mų plėt­rą.

Pra­gaiš­tin­ga for­mu­lė „Lie­tu­va ly­gu Vilnius+“

Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas, UAB „Bo­de­sa“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­lan­das Gab­rie­lai­tis prie 80 aso­cia­cia­ci­jai pri­klau­san­čių įmo­nių kvie­tė pri­si­jung­ti nau­jas.

Jis pa­brė­žė, jog iki šiol vers­lui daug įta­kos tu­rė­jo Eu­ro­pos są­jun­gos lė­šų įsi­sa­vi­ni­mas. Iš tų lė­šų daž­nu at­ve­ju bu­vo ge­rin­ta inf­rast­ruk­tū­ra, ta­čiau ma­žai gal­vo­ta apie vers­lą ir vie­ti­nes in­ves­ti­ci­jas. Šiau­liai pa­gal vie­ti­nes in­ves­ti­ci­jas yra ly­de­riai Lie­tu­vo­je.

No­rė­da­mos plė­to­ti vers­lą re­gio­no sa­vi­val­dy­bės pri­va­lo tu­rė­ti lais­vų že­mės skly­pų, ad­mi­nist­ruo­jan­čių spe­cia­lis­tų iš­tek­lius. „Nuo to pri­klau­sys, ar gau­si­me žu­vį ir dar pa­ša­ro mai­liui ar meš­ke­rę, – sa­kė R. Gab­rie­lai­tis. – Pra­gaiš­tin­ga for­mu­lė „Lie­tu­va ly­gu Vil­nius +“. Re­gio­ni­nę po­li­ti­ką tu­ri vyk­dy­ti ir dėl jos su­tar­ti vi­sos ins­ti­tu­ci­jos.“

Pir­mau­ja­me be­dar­biais

Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Ri­mun­das Do­mar­kas pa­tei­kė įmo­nių ap­klau­sos duo­me­nis, iliust­ruo­jan­čius pa­grin­di­nes ten­den­ci­jas dar­bo rin­ko­je.

Iš 660 re­gio­no įmo­nių ap­klaus­tos 78. Kas ant­ro­je iš jų per­nai di­dė­jo apy­var­ta. Dau­giau kaip pu­sė įmo­nių di­di­no dar­bo už­mo­kes­tį. Tuo tar­pu Kel­mės ra­jo­ne apy­var­ta di­dė­jo kas penk­to­je įmo­nė­je, dar­buo­to­jų skai­čius – kas tre­čio­je, dar­bo už­mo­kes­tis – kas šeš­to­je įmo­nė­je.

Atei­ties per­spek­ty­va, jog įmo­nių apy­var­ta ir to­liau di­dės, už­mo­kes­tis taip pat. 2018 me­tais pla­nuo­ja­ma įdar­bin­ti apie tūks­tan­tį be­dar­bių. Dau­gės be­dar­bių kai­mo gy­ven­to­jų ir mo­te­rų. Vy­rų be­dar­bių skai­čius tu­rė­tų ma­žė­ti.

Di­rek­to­rius pro­gno­za­vo, kad ne­dar­bas tu­rė­tų su­ma­žė­ti ir Kel­mės ra­jo­ne. Šiuo me­tu jis sie­kia 13,1 pro­cen­to. 41 pro­cen­tą be­dar­bių su­da­ro mo­te­rys, 18 pro­cen­tų – jau­ni­mas, 28 pro­cen­tus vy­res­ni nei 50 me­tų žmo­nės, 37 pro­cen­tai – ne­kva­li­fi­kuo­ti be­dar­biai.

Prog­no­zuo­ja­ma, jog ki­tą­met bus re­gist­ruo­ta 1 300 lais­vų dar­bo vie­tų, ta­čiau dar­bo pa­siū­la su­ma­žės 2 pro­cen­tais.

55 pro­cen­tai re­gio­no darb­da­vių ma­no, jog trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų. Jų ma­ny­mu, dar­buo­to­jų trū­ku­mą le­mia kva­li­fi­ka­ci­jos ir mo­ty­va­ci­jos dirb­ti sto­ka, emig­ra­ci­ja. Pak­laus­ti, ar priim­tų į dar­bą pa­bė­gė­lius, tik 23 pro­cen­tai darb­da­vių at­sa­kė tei­gia­mai.

Dar­bo bir­ža siun­čia tiks­li­nes be­dar­bių gru­pes mo­ky­tis pro­fe­si­jos ar­ba per­si­kva­li­fi­kuo­ti. 2015 me­tais Kel­mės ra­jo­ne mo­ky­tis iš­siųs­ta 215 be­dar­bių, šie­met bus iš­siųs­ta – 250. Ma­no­ma, jog jie su­da­rys re­zer­vą darb­da­viams.

At­siž­vel­giant į grei­tus vers­lo po­ky­čius rei­kė­tų trum­pes­nių mo­ky­mų, spe­cia­lių kur­sų, ku­riuo­se darb­da­viui bū­tų per trum­pą lai­ką pa­ren­gia­mas rei­ka­lin­gas spe­cia­lis­tas.

Kel­mės pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro di­rek­to­rius Si­gy­tas Šlic­kus in­for­ma­vo, jog cent­ras mo­ko Dar­bo bir­žos siųs­tus ap­dai­li­nin­kus, pre­ky­bi­nin­kus. Bu­vo pa­gei­dau­ja­ma pa­reng­ti siu­vė­jų. Ta­čiau ne vi­sų pro­fe­si­jų mo­ky­mui cent­ras tu­ri tin­ka­mą ma­te­ria­li­nę mo­ky­mo ba­zę, ne vi­suo­met tu­ri ir rei­kia­mos pro­fe­si­jos mo­ky­to­jų.

Nor­ve­gai ren­ka­si tarp Kel­mės ir Klai­pė­dos

Nor­ve­gi­jos at­sto­vai – „Phil Nor­dic“ AS ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ing­var A. Spor­sem ir pri­va­taus vers­lo kon­sul­tan­tas Lars H. Bjor­ne­vik pri­sta­tė sa­vo tarp­tau­ti­nę įmo­nę, ku­ri už­sii­ma re­zer­vua­rų žu­vų au­gi­ni­mui ga­my­ba, žu­vims au­gi­nti ir van­dens, tin­ka­mo žu­vims au­gi­nti ga­my­ba bei va­ly­mu, elekt­ros ener­gi­jos sa­vo įmo­nės po­rei­kiams ga­my­ba bei žu­vų odos per­dir­bi­mu.

Veik­lą įmo­nės vyk­do ke­lio­se ša­ly­se. Pas­ta­ruo­ju me­tu da­lis ga­my­bos per­kel­ta į Af­ri­ką, nes ten pi­ges­nė dar­bo jė­ga.

Kel­miš­kiai pa­siū­lė ana­lo­giš­ką įmo­nę įkur­ti ir Kel­mė­je, pa­ro­dė ke­le­tą vie­tų, kuriose bū­tų ga­li­ma au­gin­ti žu­vis. I. A. Spor­sem sa­kė, jog su­rin­ko la­bai daug in­for­ma­ci­jos. Rei­kia ją su­si­ste­min­ti, pa­gal­vo­ti, pa­si­tar­ti su ki­tais ak­ci­nin­kais ir nu­spręs­ti, ar in­ves­tuo­ti į Kel­mę.

Vyk­da­mi į Kel­mę nor­ve­gai bu­vo už­su­kę ir į Klai­pė­dą, ten taip pat siū­lo­ma sta­ty­ti žu­vų fab­ri­ką.

Ką nor­ve­gai pa­si­rinks, paaiš­kės, kai, grį­žę į tė­vy­nę, jie pa­si­tars su ki­tais ak­ci­nin­kais ir at­liks pa­skai­čia­vi­mus, koks ga­lė­tų bū­ti pel­nas.

Au­to­rės nuo­tr.

Į kon­fe­ren­ci­ją su­si­rin­ko ra­jo­no vers­li­nin­kų, Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų ir sve­čių.

Ūkio mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja Li­ne­ta Ja­ki­ma­vi­čie­nė sa­kė, jog Kel­mės ra­jo­no geog­ra­fi­nė pa­dė­tis pa­lan­ki in­ves­ti­ci­joms.

Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ros di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vi­das Pa­tac­kas tvir­ti­no, jog ar­tė­ja lai­kas, kai Eu­ro­pos pa­ra­ma ne­bus da­li­ja­ma vel­tui. Ją rei­kės grą­žin­ti.

Šiau­lių pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vi­cep­re­zi­den­tas Ro­lan­das Gab­rie­lai­tis tvir­ti­no, jog plė­to­jant vers­lą yra ne­ma­žai po­zi­ty­vu­mo ženk­lų.

Šiau­lių te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Ri­mun­das Do­mar­kas sa­kė, jog darb­da­viai da­ro­si są­mo­nin­ges­ni. Apie pu­sė jų jau in­ves­tuo­ja į dar­buo­to­jų mo­ky­mus.

Nor­ve­gi­jos vers­li­nin­kas Ing­var A. Spor­sem pa­sa­ko­jo, kaip dėl bran­gių žu­vies at­lie­kų uti­li­za­vi­mo kaš­tų gi­mė idė­ja per­dirb­ti la­ši­šos odą, ku­ri da­bar nau­do­ja­ma teks­ti­lės, ga­lan­te­ri­jos ir mais­to pra­mo­nei.

Dienos populiariausi

Smurtas mokykloje: kas auka? (34)

2017 m. gegužės 20 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Kelmietis, 2017-05-13 22:56
Nors ir labai pavėluotai kalbama apie verslą,bet jau žingsnis į priekį.Dabar svarbu nesustoti.Sėkmės Linai S.,gal išjudinsit .Tik keistas ūkio ministerijos atstovės požiūris į Merą: „Nors Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­ta, kad me­ras rū­pin­tų­si vers­lu,...".Ūkio mi­nis­te­ri­jos vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja Li­ne­ta Ja­ki­ma­vi­čie­nė matyt yra valstiečių - žaliųjų atstovė ir dirba tik pagal įstatymo raidę ir pareigines instrukcijas,nesuvokdama verslo įmonių reikšmės rajono kontekste.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas