(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Gamink ir balsuok
Jus­ti­nos ŪSAI­TĖS
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pakruojo rajone

Žeimelyje paminėta Reformacijos 500 metų sukaktis

2017 m. gegužės 12 d.
Audronė V. Škiudaitė

Kaip van­dens la­še ga­li­me ras­ti vi­są van­de­ny­ną, taip Žei­me­lio kraš­te – vi­są Lie­tu­vą. Tai pa­ty­riau Žei­me­ly­je da­ly­vau­da­ma se­mi­na­re „Liu­te­ro­niš­kai re­for­ma­ci­jai – 500 me­tų“ ge­gu­žės 6-ąją.

Aud­ro­nė V. Škiu­dai­tė

Ju­bi­lie­ji­nių ren­gi­nių že­mė­la­py­je – ir Žei­me­lis

Se­mi­na­rą ren­gė vie­ti­nės liu­te­ro­nų pa­ra­pi­jos ku­ni­gas Juo­zas Mi­šei­kis, Žiem­ga­los kraš­to mu­zie­jus, Žei­me­lio dau­gia­funk­cis cent­ras. Šio nuo­ša­laus mies­te­lio, kur yra is­to­ri­nė baž­ny­čia (pir­mo­ji sta­ty­ta 1540 m. ir bu­vo vie­na se­niau­sių liu­te­ro­nų baž­ny­čių Lat­vi­jo­je ir Lie­tu­vo­je), var­das įtrauk­tas į vi­sos Lie­tu­vos pro­jek­to „Re­for­ma­ci­jai 500. 1517–2017“ ka­len­do­rių.

Pro­jek­tas vyks vi­sus me­tus, tarp or­ga­ni­za­to­rių yra Lie­tu­vos kul­tū­ros ir švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos, Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ir tau­to­sa­kos ins­ti­tu­tas, Na­cio­na­li­nė M. Maž­vy­do bib­lio­te­ka, sa­vi­val­dy­bės, bib­lio­te­kos, mu­zie­jai, taip pat da­ly­vau­ja ir su pro­tes­tan­tiš­kuo­ju ju­dė­ji­mu su­si­ju­sios ins­ti­tu­ci­jos: Evan­ge­li­nis bib­li­jos ins­ti­tu­tas, Lie­tu­vos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų Baž­ny­čia, Lie­tu­vos evan­ge­li­kų re­for­ma­tų Baž­ny­čia, Nau­jo­sios Ak­me­nės evan­ge­li­kų baž­ny­čia, Jo­na­vos krikš­čio­nių evan­ge­li­kų baž­ny­čia, Lie­tu­vos re­for­ma­ci­jos is­to­ri­jos ir kul­tū­ros drau­gi­ja, Lie­tu­vos evan­ge­liš­kos baž­ny­ti­nės mu­zi­kos san­drau­ga ir kt. Be Žei­me­lio ren­gi­niai vyks: Vrub­levs­kių bib­lio­te­ko­je (bu­vu­si Moks­lų aka­de­mi­jos) Vil­niu­je iki ge­gu­žės 20 d. pa­ro­da „P. Sko­ri­nos Ru­sė­niš­ka­jai Bib­li­jai – 500“; ba­lan­džio 22 – spa­lio 25 die­no­mis Bir­žuo­se, ku­rie yra vie­nos Rad­vi­lų ša­kos – bū­tent Rad­vi­los Juo­do­jo – tė­vo­ni­ja, pa­ro­da „Rad­vi­lų po­rtre­tai Bir­žų pi­ly­je“; ge­gu­žės 13 d. Ši­lu­tė­je pro­f. Do­mas Kau­nas kal­bės apie „Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio at­min­ties pa­vel­dą“; ge­gu­žės 13 d. Švėkš­no­je vyks vai­kų ir jau­ni­mo evan­ge­liš­kų gies­mių šven­tė „Gies­mių gies­me­lė 2017“; ge­gu­žės 20–27 die­no­mis per Lie­tu­vą ju­dės evan­ge­liš­kų gies­mių kon­cer­ti­nis tu­ras: Pa­lan­ga – Žei­me­lis – Bir­žai – Ma­ri­jam­po­lė – Ba­ta­kiai – Kel­mė – Rus­nė – Ka­ty­čiai – Ša­kiai – Mar­gi­nin­kai – Pli­kiai – Sau­gai – Kre­tin­ga – Ši­lu­tė – Juodk­ran­tė – Ni­da – Klai­pė­da – Jur­bar­kas – Kė­dai­niai – Vil­kyš­kiai – Prie­ku­lė – Vil­nius. Taip pat Ši­lu­tės evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je vyks eku­me­ni­nės pa­mal­dos „Už mies­tą ir mies­tie­čius“, o ge­gu­žės 31 d. – moks­li­nė-pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Re­for­ma­ci­jos ži­nia Lie­tu­vai“ Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ju­je Rum­šiš­kė­se.

Iš vie­to­vių pa­va­di­ni­mų ga­li­ma su­si­da­ry­ti vaiz­dą, kur dar gy­vas evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų ir evan­ge­li­kų re­for­ma­tų (kal­vi­nis­tų) ju­dė­ji­mas. 2012 m. sta­tis­ti­kos duo­me­nys ro­do, kad Lie­tu­vo­je yra 842 ka­ta­li­kai ku­ni­gai. Žei­me­lio se­mi­na­re bu­vo pa­teik­ta, kad evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų Lie­tu­vo­je yra 23 ku­ni­gai (vys­ku­pas dr(hc). Min­dau­gas Sa­bu­tis; vei­kia 57 pa­ra­pi­jos, dau­giau­siai Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, taip pat yra Vil­niu­je ir Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je, Šiau­liuo­se, Bir­žuo­se, Kė­dai­niuo­se, Ra­sei­niuo­se ir kt.). Evan­ge­li­kų re­for­ma­tų pa­ra­pi­jų yra de­šimt (Bir­žuo­se, Kė­dai­niuo­se, Vil­niu­je, Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­ky­je, Pa­ne­vė­žy­je, Švo­biš­ky­je, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Kau­ne ir Pa­pi­ly­je; dir­ba 6 ku­ni­gai), jų ge­ne­ra­li­nis su­pe­rin­ten­dan­tas yra To­mas Šer­nas, bu­vęs Lie­tu­vos mui­ti­nės pa­rei­gū­nas, vie­nin­te­lis li­kęs gy­vas Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos me­tu.

Re­for­ma­ci­jos ju­dė­ji­mas

Re­for­ma­ci­jos pra­džia ta­pa­ti­na­ma su Mar­ty­no Liu­te­rio 95 te­zių (Iš mei­lės tie­sai ir no­ro ją iš­siaiš­kin­ti) pa­skel­bi­mu 1517 spa­lio 31-ąją. Jau­nam idea­lis­tui vie­nuo­liui M. Liu­te­riui at­ro­dė, kad XVI a. Baž­ny­čia nu­to­lo nuo apaš­ta­liš­ko­sios tie­sos, po­pie­žiai ir vys­ku­pai sken­di pra­ban­go­je, at­lei­di­mai už nuo­dė­mes par­da­vi­nė­ja­mi už pi­ni­gus, o pa­pras­ti žmo­nės ne­sup­ran­ta lo­ty­niš­kų mal­dų... Pro­tes­tuo­jan­tis vie­nuo­lis dėl sa­vo rei­ka­la­vi­mų re­for­muo­ti Baž­ny­čią su­lau­kė Baž­ny­čios tė­vų pa­si­prie­ši­ni­mo. Šių ei­lu­čių au­to­rei te­ko da­ly­vau­ti tuo­me­ti­nio Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio Vy­tau­to Lands­ber­gio sek­re­to­ria­to su­reng­to­je ke­lio­nė­je į Briu­se­lį ir pa­ke­liui ap­lan­ky­ti Worm­so (Vo­kie­ti­ja) ka­ted­rą, ku­rio­je bu­vo priim­tas va­di­na­ma­sis Worm­so edik­tas (1521 m.), Liu­te­rio raš­tus pa­smer­kęs su­de­gin­ti. Jis pa­ts bu­vo pa­skelb­tas ere­ti­ku ir žmo­gu­mi už įsta­ty­mo ri­bų. Bet pro­tes­tuo­to­jo idė­jos su­lau­kė ir gau­sių pa­se­kė­jų, nes Baž­ny­čios pro­ble­mas ma­tė ir dau­giau žmo­nių. Pra­si­dė­jo re­for­ma­ci­jos ju­dė­ji­mas, ir Ro­mos po­pie­žius, anot pa­skai­ti­nin­ko Žei­me­ly­je kun. Re­mi­gi­jaus Še­mek­lio („Is­to­ri­nis įva­das į San­tar­vės kny­gą“), ne­te­ko pu­sės Baž­ny­čios.

Re­for­ma­ci­ja ir Lie­tu­va

Stu­di­juo­da­ma lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą Vil­niaus uni­ver­si­te­te su­si­pa­ži­nau su lie­tu­viš­kų raš­tų pra­di­nin­kais ir mąs­ty­to­jais Sta­nis­lo­vu Ra­po­lio­niu (1485--1545), Ab­rao­mu Kul­vie­čiu (apie 1510 --1545 m.), Mar­ty­nu Maž­vy­du (1520 –1563), Jo­nu Bret­kū­nu (1536–1602), Kris­ti­jo­nu Do­ne­lai­čiu (1714–1780) ir kt. Ži­no­jau, kad jie su­si­ję su Ma­žą­ja Lie­tu­va ir yra pro­tes­tan­tai, bet tik gi­les­nės ži­nios se­mi­na­re Žei­me­ly­je pa­dė­jo li­te­ra­tū­ros is­to­ri­ją su­sie­ti su re­for­ma­ci­jos ju­dė­ji­mu. Pa­si­ro­do, tie žmo­nės bu­vo ir lie­tu­viš­ko­sios re­for­ma­ci­jos pra­di­nin­kai. Kul­vie­tis (vy­ko į Wit­ten­ber­gą, kur sa­vo idė­jas tuo me­tu sklei­dė Liu­te­ris ir jo pa­se­kė­jai) ir Ra­po­lio­nis bu­vo pir­mie­ji lie­tu­viai re­for­ma­tai ku­ni­gai. Re­for­ma­tų ku­ni­gų (jais bu­vo ir Maž­vy­das, Do­ne­lai­tis bei Bret­kū­nas) dė­ka lie­tu­vių kal­ba ta­po li­tur­gi­ne kal­ba. Pir­mų­jų lie­tu­viš­kų gies­my­nų, ka­te­kiz­mų ir ki­tų re­li­gi­nių do­ku­men­tų au­to­riai bu­vo re­for­ma­tai ku­ni­gai. Ir pir­mie­ji pa­sau­lie­ti­nės lie­tu­viš­kos li­te­ra­tū­ros kū­ri­niai bu­vo pa­ra­šy­ti pro­tes­tan­to au­to­riaus – tai K. Do­ne­lai­čio „Me­tai“ ir kt. To­dėl ne­ga­li gin­čy­tis su pra­ne­šė­ju kun. ha­bil. dr. Da­riumi Pet­kū­nu („Liu­te­ro­niš­ko­ji re­for­ma­ci­ja – is­to­ri­ja, teo­lo­gi­ja, li­tur­gi­ja“), kad lie­tu­viš­ko­sios ta­pa­ty­bės iš­li­ki­mą Prū­si­jo­je ga­ran­ta­vo re­for­ma­ci­ja. Jei­gu ne re­for­ma­ci­ja, ka­žin ar taip anks­ti – XVI a. – bū­tu­me tu­rė­ję ir lie­tu­viš­ką­ją abė­cė­lę. M. Maž­vy­do „Ka­te­kiz­mas“ (Ka­te­chiz­mu­sa pra­sty ža­dei, maks­las skai­ty­ma raš­ta yr gies­mes)“, pa­si­ro­dęs 1547 m., bu­vo pir­mo­ji lie­tu­viš­ka kny­ga, ku­ri ne tik lie­tu­viš­kai skel­bė ti­kė­ji­mo tie­sas, bet ir mo­kė skai­ty­ti bei ra­šy­ti – kny­go­je yra ir ne­di­de­lis ele­men­to­rius – „Pi­gus ir trum­pas moks­las skai­ty­ti ir ra­šy­ti“.

Lie­tu­vo­je ėmu­si po­pu­lia­rė­ti re­for­ma­ci­ja pa­da­rė įta­kos ir pa­tiems ka­ta­li­kams – ma­ty­da­mas, kad re­for­ma­tai ypač rū­pi­na­si švie­ti­mu ir A. Kul­vie­tis 1539 m. Vil­niu­je bu­vo įstei­gęs mo­kyk­lą, ku­ri sklei­dė re­for­ma­ci­ją, Vil­niaus vys­ku­pas Va­le­ri­jo­nas Pro­ta­se­vi­čius iš Eu­ro­pos pa­si­kvie­tė vie­nuo­lius jė­zui­tus, ku­rie 1569 m. Vil­niu­je įkū­rė pir­mą­ją LDK ko­le­gi­ją, vė­liau per­tvar­ky­tą į uni­ver­si­te­tą.

Žei­me­lio liu­te­ro­nai, ku­rių šei­mos jau daž­niau­siai miš­rios, yra lat­vių kil­mės ir jų pro­tes­tan­tiz­mas su­si­jęs ne su Ma­žo­sios Lie­tu­vos, bet su Kur­šo at­ša­ka.

Po se­mi­na­ro Žiem­ga­los kraš­to mu­zie­ju­je vy­ko Žei­me­lio dau­gia­funk­cio cent­ro fo­tog­ra­fi­jos bū­re­lio (va­do­vė La­ri­sa Ka­za­ke­vi­čie­nė) pa­ro­dė­lės „Žei­me­lio liu­te­ro­nai šian­dien“ ir dai­li­nin­ko Eu­ge­ni­jaus Na­le­vai­kos (Kau­nas) ak­va­re­lės dar­bų pa­ro­dos ati­da­ry­mas bei Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­rės No­me­dos Bė­čiū­tės kon­cer­tas.

La­ri­sos KA­ZA­KE­VI­ČIE­NĖS nuo­tr.

Žei­me­ly­je se­mi­na­re „Liu­te­ro­niš­kai re­for­ma­ci­jai – 500 me­tų“: (iš kai­rės) ku­ni­gas Juo­zas Mi­šei­kis, Žei­me­lio se­niū­nė Vi­ta­li­ja Dob­ro­vols­kie­nė, pra­ne­šė­jas ku­ni­gas ha­bil. dr. Da­rius Pet­kū­nas, Žiem­ga­los mu­zie­jaus ve­dė­ja Dai­va Skrups­ke­ly­tė.

Dienos populiariausi

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas