(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Mo­ni­ka KAZ­LAUS­KIE­NĖ, gy­dy­to­ja
Gamink ir balsuok
Mo­ni­ka KAZ­LAUS­KIE­NĖ, gy­dy­to­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Pakruojo kraštas
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
nmc.lt
Altagis.lt
Plastikiniai ir mediniai langai
Centas prie cento

Bankrotų bylose šluojamos neveikiančios įmonės

2017 m. gegužės 3 d.
Rūta JANKUVIENĖ

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas šie­met per ke­tu­ris mė­ne­sius pa­skel­bė 69 Šiau­lių mies­to įmo­nių bank­ro­tus, o iš vi­so vyk­do­mos 202 mies­to įmo­nių bank­ro­to pro­ce­dū­ros. Re­gio­ne 12 pro­cen­tų išau­go bank­ro­to by­lų, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Au­gi­mas sie­ja­mas su „ap­si­va­ly­mu“.

ruta@skrastas.lt

Nuo per­nai bank­ro­tų dau­gė­ja

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Kur­se­vi­čius, „Šiau­lių kraš­tui“ ko­men­tuo­da­mas bank­ro­to by­lų si­tua­ci­ją, pa­tei­kė to­kius skai­čius: 2015 me­tais dėl ju­ri­di­nių as­me­nų bank­ro­to gau­ta 265 ci­vi­li­nės by­los, 2016 me­tais – 424 by­los. Šie­met per ke­tu­ris mė­ne­sius – jau su­lauk­ta 158 pra­šy­mų iš­kel­ti bank­ro­to by­las ar­ba 12 pro­cen­tų dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu.

Šie skai­čiai api­ma teis­mo ap­tar­nau­ja­mas Šiau­lių ap­skri­ties vi­sas sa­vi­val­dy­bes bei Tel­šių, Ma­žei­kių ir Ra­sei­nių sa­vi­val­dy­bes.

Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, bank­ro­to by­lų pa­dau­gė­jo 16 pro­cen­tų.

„Eko­no­mi­kos eks­per­tai sa­ko, jei­gu bank­ro­tų dau­gė­ja, tai eko­no­mi­ka gy­va, ji au­ga dėl ak­ty­vių pro­ce­sų, o bank­ru­tuo­ja neak­ty­vios įmo­nės. Tos, ku­rios jo­kios veik­los ne­vyk­dė ar tie­siog eko­no­mi­kai ky­lant ne­beiš­lai­kė kon­ku­ren­ci­jos“, – sa­kė teis­mo pir­mi­nin­kas.

Tris ket­vir­ta­da­lius bank­ro­tų ini­ci­juo­ja vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos – „Sod­ra“ ir VMI – dėl su­si­kau­pu­sių mo­kes­čių sko­lų.

Tei­sė­jai ap­krau­ti by­lo­mis

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jai kiek­vie­nas tu­ri net po 60 bank­ro­to by­lų.

„Bank­ro­to pro­ce­dū­ros tę­sia­si ne po vie­ne­rius me­tus, re­tai ku­ri bai­gia­si grei­tai, vyk­do­ma su­pap­ras­tin­ta tvar­ka“, – paaiš­ki­na V. Kur­se­vi­čius.

Šiuo me­tu bank­ro­to pro­ce­dū­ros yra vyk­do­mos 202 Šiau­lių mies­to įmo­nėse (iš jų 69 bank­ro­tai pa­skelb­ti šiais me­tais), Ak­me­nės ra­jo­no ati­tin­ka­mai – 17 (9), Jo­niš­kio – 17 (4), Kel­mės – 17 (5), Pak­ruo­jo – 10 (1), Rad­vi­liš­kio – 26 (6), Šiau­lių ra­jo­no – 41 (15).

„Pak­ruo­jy­je by­lų ma­žai ne tik dėl gal­būt ra­jo­no ma­žes­nio eko­no­mi­nio ak­ty­vu­mo, ten ap­skri­tai ma­žiau­siai by­li­nė­ja­ma­si – tai­kiau­sias kraš­tas re­gio­ne, – sa­ko V. Kur­se­vi­čius. – Šiaip lie­tu­viai esa­me ka­rin­gi – už es­tus net tris kar­tus dau­giau by­li­nė­ja­mės, o už lat­vius – du kar­tus. Tarp ES ša­lių Lie­tu­va į pir­mą sep­ty­ne­tu­ką pa­ten­ka pa­gal iš­nag­ri­nė­tų by­lų skai­čių.“

Bank­ro­to iš­kė­li­mo at­ve­jais re­tai su­da­ro­mos tai­kos su­tar­tys.

„Tai­kos su­tar­tis tu­ri bū­ti su­da­ro­ma ne tik su bank­ro­to ini­cia­to­riu­mi, o su vi­sais įmo­nės kre­di­to­riais, – sa­ko teis­mo pir­mi­nin­kas. – Bet, pa­vyz­džiui, per­nai mū­sų teis­me iš 292 iš­nag­ri­nė­tų bank­ro­to by­lų tik 2 by­los bu­vo nu­trauk­tos pa­tvir­ti­nus tai­kos su­tar­tis.“

Nus­ta­to­ma ir ty­či­nių bank­ro­tų

Teis­mas ga­li pri­pa­žin­ti įmo­nės bank­ro­tą ty­či­niu, jei­gu nu­sta­to po­žy­mius, ku­rie ro­do, kad įmo­nės sa­vi­nin­kas ar va­do­vas ty­čia vei­kė prieš įmo­nės in­te­re­sus, švais­tė lė­šas, sie­kė iš­veng­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų kre­di­to­riams vyk­dy­mo.

Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas per­nai nag­ri­nė­jo 9 pa­reiš­ki­mus dėl įmo­nės bank­ro­to pri­pa­ži­ni­mo ty­či­niu. Iš jų 5 bu­vo pri­pa­žin­ti ty­či­niais.

„Šiais me­tais nag­ri­nė­ja­mi ke­tu­ri to­kie pa­reiš­ki­mai, – sa­kė V. Kur­se­vi­čius. – Dvie­jo­se ci­vi­li­nė­se by­lo­se bank­ro­tai jau pri­pa­žin­ti ty­či­niais.“

Daž­niau­siai bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riai pra­šo iš­kel­ti ty­či­nio bank­ro­to by­lą. Pri­pa­ži­nus bank­ro­tą ty­či­niu, ad­mi­nist­ra­to­rius pri­va­lo pa­tik­rin­ti įmo­nės san­do­rius per 5 me­tus iki bank­ro­to iš­kė­li­mo. Esant di­de­lei ža­lai, ga­li bū­ti ini­ci­juo­ta ir bau­džia­mo­ji by­la.

„Ma­no pra­kti­ko­je bu­vo at­ve­jis, kai di­de­lės lė­šos bu­vo iš­plau­tos fik­ty­viais san­do­riais, per­ve­dant pi­ni­gus į Ang­li­ją, paaiš­kė­jo, ne­vei­kian­čiai įmo­nei, – pri­si­mi­nė V. Kur­se­vi­čius. – Bet bu­vo ir ki­toks at­ve­jis – įmo­nės va­do­vą ap­gy­nė­me, kai bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius pra­šė pri­pa­žin­ti ty­či­nį bank­ro­tą.“

Ap­si­va­ly­mo ban­ga

„Ne­ga­li­ma teig­ti, kad pa­sta­ruo­ju me­tu dau­giau įmo­nių ėmė bank­ru­tuo­ti – tie­siog ant­rus me­tus „Sod­ra“, ini­ci­juo­da­ma bank­ro­tus, „ap­si­va­lo“ nuo il­gą lai­ką šiai ins­ti­tu­ci­jai ata­skai­tų ne­tei­kian­čių ir fak­tiš­kai ne­vei­kian­čių įmo­nių“, – tei­gia Ri­man­tas Bra­žū­nas, bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius.

Iš sa­vo pra­kti­kos ma­to, jog di­džią­ją da­lį iš pa­sta­ruo­ju me­tu ini­ci­juo­ja­mų bank­ro­tų by­lų su­da­ro bank­ro­tai įmo­nių, ku­rios ne­vei­kė de­šimt ir dau­giau me­tų.

„Nuo šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sio pa­bai­gos vien man bu­vo pa­skir­tos ad­mi­nist­ruo­ti 24 įmo­nės, iš jų 22 – in­di­vi­dua­lios, – sa­kė R. Bra­žū­nas. – Vi­sų jų bank­ro­tus ini­ci­ja­vo „Sod­ra“, tik vie­nos bend­ro­vės – pa­ts įmo­nės va­do­vas, ir ta pa­ti ne­vei­kė nuo 2013 me­tų.“

Ad­mi­nist­ruo­ja bank­ro­tus in­di­vi­dua­lių įmo­nių, ku­rios veik­los ne­vyk­dė ir nuo 2002 me­tų, ir nuo 2005 me­tų.

To­kiais at­ve­jais sun­ku ras­ti ir įmo­nių sa­vi­nin­kus, ir įmo­nių do­ku­men­tus, ku­rie pa­gal Ar­chy­vų įsta­ty­mą sau­go­mi de­šimt me­tų. Ne­re­ti at­ve­jai, kai to­kių įmo­nių sa­vi­nin­kai iš­vy­kę į už­sie­nį, mi­rę ar­ba nė­ra jo­kio re­gist­ruo­ja­mo tur­to, iš ku­rio ga­li­ma bū­tų išieš­ko­ti sko­las kre­di­to­riams.

To­kiais at­ve­jais bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius ne tik ne­ga­li at­si­skai­ty­ti su įmo­nės kre­di­to­riais, bet ir ne­gau­na lė­šų už sa­vo dar­bą.

Tik vie­nas iš jo ad­mi­nist­ruo­ja­mų įmo­nių sa­vi­nin­kų tu­ri tur­to – pu­sę na­mo, o vi­si ki­ti nie­ko ne­tu­ri – kas per­ra­šė tur­tą žmo­nai, kas – vai­kams. Nors kai kas ir va­ži­nė­ja su pra­ban­gia ma­ši­na.

„Jei­gu lai­ku „Sod­ra“ ar Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja bū­tų su­žiū­rė­ju­sios, kad įmo­nė yra prie ne­mo­ku­mo ri­bos, ar ke­le­tą me­tų ne­tei­kia jo­kių pri­va­lo­mų ata­skai­tų apie sa­vo veik­lą ir dėl to ati­džiau paa­na­li­za­vu­sios pa­dė­tį jo­je, lai­ku nu­sta­čius įmo­nės ne­mo­ku­mą ir ini­ci­ja­vus bank­ro­to by­lą, ne­re­tai dar bū­tų ga­li­ma at­si­skai­ty­ti bent su da­li­mi įmo­nės kre­di­to­rių. O kai nė­ra nei do­ku­men­tų, tur­tas se­niai iš­švais­ty­tas – iš ko ieš­ko­ti? – klau­sė bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius. – Da­bar jų už­da­ry­mo va­jus vyks­ta, o kre­di­to­riai lie­ka nu­skriaus­ti.“

Jis taip pat pa­brė­žė ir pa­čių įmo­nių va­do­vų prie­vo­lę kreip­tis į teis­mą dėl bank­ro­to iš­kė­li­mo.

„Da­bar yra to­kia įsta­ty­mo nuo­sta­ta, kad įmo­nei pa­sie­kus ne­mo­ku­mo ri­bą, pa­ts įmo­nės va­do­vas pri­va­lo kreip­tis į teis­mą dėl bank­ro­to iš­kė­li­mo, – sa­kė R. Bra­žū­nas. – Jei­gu ne­si­krei­pė, tai bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­rius tu­ri tei­sę iš­kel­ti by­lą dėl ža­los, at­si­ra­du­sios nuo ne­mo­ku­mo at­si­ra­di­mo iki bank­ro­to by­los iš­kė­li­mo, išieš­ko­ji­mo iš įmo­nės va­do­vo.“

Ma­žė­ja vi­sa Lie­tu­va

„Aso­ci­juo­tos vers­lo struk­tū­ros se­niai kė­lė­me pro­ble­mą, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už įmo­nių prie­žiū­rą, lai­ku sig­na­li­zuo­tų apie jų fi­nan­si­nę būk­lę, – tei­gė Vid­man­tas Ja­per­tas, Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas. – Bet il­gai pa­gal fi­nan­si­nius ro­dik­lius bu­vo lei­džia­ma įmo­nėms že­mai nu­si­va­žiuo­ti – kol iš es­mės ka­pi­ta­lai bū­da­vo pra­val­gy­ti.“

Si­tua­ci­ja, kai del­sia­ma už­da­ry­ti ve­ge­tuo­jan­čias ir į vis di­des­nį ne­mo­ku­mą smun­kan­čias įmo­nes, nie­kam ne­nau­din­ga.

„Kiek­vie­nas kre­di­to­rius ga­lė­jo ini­ci­juo­ti to­kių įmo­nių bank­ro­tą, bet tą se­niai ga­lė­jo da­ry­ti ir vals­ty­bė, gin­da­ma mo­kes­čių mo­kė­to­jų in­te­re­sus ir są­ži­nin­gą vers­lą, – tei­gė V. Ja­per­tas. – Jei­gu kaž­kas de­šimt me­tų mie­go­jo, o da­bar ėmė­si veiks­mų, tai bank­ro­tų sta­tis­ti­ka ir di­dė­ja.“

Jo žo­džiais,"nė­ra blo­gai vie­ną die­ną pa­ma­ty­ti rea­lų vaiz­dą“, su­ži­no­ti, kiek rea­liai yra vei­kian­čių ūkio su­bjek­tų.

Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus bank­ru­ta­vo ir ne vie­na ži­no­ma Šiau­lių įmo­nė. Tarp jų – UAB „Šiau­lių tau­ro te­le­vi­zo­riai“, sta­ty­bų vers­lo UAB „Ro­ton­da“.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je bank­ro­tas pa­skelb­tas UAB „Ka­ra­liš­kas ve­žė­jas“, o iš sta­ty­bų sek­to­riaus iš­ny­ko UAB „Žem­da“ bei vie­na di­džiau­sių mies­te sta­ty­bos bend­ro­vių – UAB „CMM Bal­tic“.

„Eko­no­mi­ka at­ski­ro­se sri­ty­se ky­la, bet per­nai vie­tos vers­las ma­žai plė­tė­si, sta­ty­bų sek­to­riui vėl bu­vo sun­kūs me­tai“, – ko­men­ta­vo V. Ja­per­tas.

Dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jai pa­gal vals­ty­bės pro­gra­mą pa­ra­mos ma­žė­jo, su­si­trau­kė dar­bų apim­tys. Tai da­rė įta­ką vi­soms su sta­ty­bo­mis su­si­ju­sioms įmo­nėms.

ŠPPAR va­do­vas bank­ro­tų prie­žas­tis įžvel­gia ir vie­šų­jų pir­ki­mų po­li­ti­ko­je.

„Di­džia da­li­mi įmo­nės bank­ru­tuo­ja, kai pri­sii­ma dau­giau įsi­pa­rei­go­ji­mų, nei ga­li įvyk­dy­ti, – sa­kė V. Ja­per­tas. – Vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se le­mia ma­žiau­sia kai­na, o įmo­nės, kon­ku­ruo­da­mos kai­nos ma­ži­ni­mo są­skai­ta, su kaž­kuo tie­siog ne­beat­sis­kai­to. Jei­gu są­ži­nin­gai žmo­nėms mo­kė­si at­ly­gi­ni­mus, mo­kes­čius, tai ma­ža kai­na ne­la­bai ga­li kon­ku­ruo­ti.“

Ki­ta ver­tus, ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, jog vers­las ma­žai plečia­si. Jo žo­džiais, „pa­ti Lie­tu­va trau­kia­si“.

„Gy­ven­to­jų ma­žė­ja ir rin­ka ma­žė­ja, o jei­gu vals­ty­bė neį­lie­ja lė­šų, tai vi­sas ūkis trau­kia­si“, – sa­kė ŠPPAR va­do­vas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vy­tau­tas Kur­se­vi­čius, Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo pir­mi­nin­kas, sa­ko, jog šie­met jau su­lauk­ta 158 pra­šy­mų iš­kel­ti bank­ro­to by­las: „Dau­giau­sia – jo­kios ak­ty­vios veik­los ne­be­vyk­dan­čioms įmo­nėms.“

Vid­man­tas Ja­per­tas, Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas, pa­brė­žia, jog įmo­nių prie­žiū­rą vyk­dan­čios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos tu­ri lai­ku sig­na­li­zuo­ti apie į ne­mo­ku­mą bren­dan­čias įmo­nes: „Jos pri­da­ro di­džiu­lės ža­los ki­toms įmo­nėms.“

Dienos populiariausi

Smurtas mokykloje: kas auka? (34)

2017 m. gegužės 20 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Ekspertas, 2017-05-06 15:21
Apsivalymas nuo neveikiančių įmonių gal ir neblogas dalykas, jeigu ne tai, kaip vyksta šitas procesas. Tarkime, du dešimtmečius veiklos nevykdanti UAB nuo senų laikų yra skolinga tik VMI ir SoDrai po kokį 1000 eurų. Jokių kitų kreditorių nėra. Tokiai UAB pagal VMI arba SoDros pareiškimą iškeliama bankroto bylą. Nustačius, kad UAB neturi piniginių lėšų ir jokio kito turto, iš kurio gali būti apmokėtos bankroto procedūros, bankrotas vykdomas supaprastinta tvarka. ŠTAI NUO ČIA IR PRASIDEDA VISOS GROŽYBĖS: Šiaulių apygardos teismas UAB'ui, kurio skola tebuvo kokie 2000 eurų, paskiria bankroto administratorių ir PATVIRTINA ADMINISTRAVIMO SĄMATĄ apie 10 000 eurų ir net dar daugiau. Atkreipkite dėmesį, kad taip dosniai mokama už jokio turto neturinčio UAB'o administravimą, kai nėra ką ir administruoti. TOLIAU DAR GRAŽIAU: Šiaulių apygardos teismo paskirtas bankroto administratorius pareiškia ieškinį subankrotinto UAB'o buvusiam vadovui (vadovams) ir akcininkams, reikalaudamas priteisti tas 10 000 eurų ar didesnes bankroto administravimo išlaidas, "teisėtai", bet neteisingai teismo "nupaišytas iš oro". Taip iš kokios 2000 eurų (ar mažesnės) negyvo UAB'o skolelės vienai ar dviem valdiškom kontorom išauginama gerokai didesnė (kokių 10 000 eurų) realių fizinių asmenų skolą bankroto administratoriui. Nejaugi tik man vienam atrodo, kad STT turėtų itin atidžiai pasidomėti, ar už tokių finansinių "stebuklų" neslypį ypač korumpuoti Šiaulių apygardos teismo ir bankroto administratorių ryšiai?

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />