(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Įvykiai, aktualijos

LDK pilietį įkvėpė „Psalmių knyga“

2017 m. gegužės 2 d.
Simona SIMONAVIČĖ

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je ati­da­ry­ta žy­maus len­kų ta­py­to­jo, gra­fi­ko, fo­tog­ra­fo, poe­to ir ra­šy­to­jo An­dže­jaus Stru­mi­los ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Psal­mės“, skir­ta pa­gerb­ti žy­dų ge­no­ci­do at­mi­ni­mą. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pi­lie­čiu sa­ve iden­ti­fi­kuo­jan­tis me­ni­nin­kas įsi­ti­ki­nęs – svar­biau­sia žmo­giš­ko­sios ver­ty­bės.

simona@skrastas.lt

Psal­mė­se – žmo­gaus dra­ma

Žy­dų kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­te Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­da sim­bo­liš­ka – 1988 me­tais A. Stru­mi­los nu­ta­py­tas 18 pa­veiks­lų cik­las skir­tas pa­gerb­ti žy­dų ge­no­ci­do at­mi­ni­mą, at­sta­ty­tai Bal­ta­jai Sei­nų si­na­go­gai. Pa­veiks­luo­se įam­žin­ta Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­ri­bio mies­te­liuo­se gy­ve­nu­sių žy­dų bū­tis ir li­ki­mas.

Su­kur­ti cik­lą „Psal­mės“ A. Stru­mi­lą įkvė­pė jo bi­čiu­lio, No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Čes­lo­vo Mi­lo­šo iš heb­ra­jų į len­kų kal­bą iš­vers­ta „Psal­mių kny­ga“. Vie­na il­giau­sių ir poe­tiš­kiau­sių Bib­li­jos kny­gų ta­po įkvė­pi­mo šal­ti­niu dau­gy­bei me­ni­nin­kų.

„Psal­mė­se ga­li­ma ras­ti vis­ką, bet ma­no pa­veiks­lai kal­ba apie žmo­gaus dra­mą, jo sun­kų li­ki­mą“, – ko­men­ta­vo dai­li­nin­kas.

Api­bend­rin­da­mas pa­grin­di­nį cik­lo įkvė­pi­mo šal­ti­nį, jis ci­ta­vo ku­ni­gą Jo­ze­fą Sa­dzi­ką, pa­ra­šiu­sį „Psal­mių kny­gai“ įžan­gi­nį žo­dį: „Psal­mės – tai tar­si tau­tos ir in­di­vi­do ta­pa­ty­bės do­ku­men­tas, be to, pui­kiai per­tei­kia ir uni­ver­sa­lų­jį žmo­gaus bū­ties cha­rak­te­rį“.

Sei­nų Bal­to­ji si­na­go­ga bu­vo pa­sta­ty­ta XIX a. pa­bai­go­je prieš tai sto­vė­ju­sios XVIII a. sta­ty­tos me­di­nės si­na­go­gos vie­to­je. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais si­na­go­ga bu­vo nu­nio­ko­ta.

A. Stru­mi­los pa­ste­bė­ji­mu, si­na­go­ga „pa­si­da­li­jo žy­dų li­ki­mu": jo­je bu­vo ka­lė­ji­mas, vė­liau – trą­šų par­duo­tu­vė. 1988-ai­siais res­tau­ruo­ta­me si­na­go­gos pa­sta­te pra­dė­jo veik­ti Me­nų, kul­tū­rų, tau­tų pa­ri­bio cent­ras.

Pa­veiks­lai į Šiau­lius at­vež­ti iš Su­val­kų ap­skri­ties (Len­ki­ja) mu­zie­jaus rin­ki­nių. Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vo Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je di­rek­to­rius, Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos pa­ta­rė­jas Mar­cin Lapc­zyns­ki, Su­val­kų ap­skri­ties mu­zie­jaus di­rek­to­rius Jer­zy Brzo­zows­kis, Su­val­kų šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro – Andr­zej Stru­mi­lo ga­le­ri­jos va­do­vė Ali­na Chmie­lews­ka.

Gi­mė Lie­tu­vo­je

A. Stru­mi­la sa­ve va­di­na Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) pi­lie­čiu. 2009 me­tais Lie­tu­vos Tūks­tant­me­čio pro­ga len­kų, lie­tu­vių, bal­ta­ru­sių ir ang­lų kal­bo­mis kar­tu su Č. Mi­lo­šu ir To­mu Venc­lo­va iš­lei­do kny­gą „Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės kny­ga. Bend­rų Eu­ro­pos tra­di­ci­jų link“.

„Gi­miau Vil­niu­je, ma­no ma­ma yra iš Šven­čio­nė­lių, tė­vo šei­ma ki­lu­si iš Mins­ko, o mo­čiu­tė gi­mė Vi­tebs­ke. To­dėl ma­nau, kad vi­sos šios že­mės yra ma­no tė­vy­nė“, – sa­kė A. Stru­mi­la.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me kal­bė­ju­si Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vir­gi­ni­ja Šiukš­čie­nė pa­žy­mė­jo, jog ėji­mas idea­lo, har­mo­ni­jos link yra A. Stru­mi­los vi­so gy­ve­ni­mo tiks­las.

„Pa­ma­ti­nė LDK ver­ty­bė bu­vo sie­kis su­gy­ven­ti. Pir­miau­sia in­di­vi­dui su pa­čiu sa­vi­mi, su ki­tu in­di­vi­du, tau­tai su ki­to­mis tau­to­mis, re­li­gi­jai su ki­ta re­li­gi­ja. Ši pa­ro­da ro­do, kas nu­tin­ka, kai tai yra pa­žei­džia­ma“, – sa­kė V. Šiukš­čie­nė.

Tai ne pir­mo­ji dai­li­nin­ko pa­ro­da Šiau­liuo­se. Jo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da „Ar­chy­vas“ 1991 m. bu­vo eks­po­nuo­ta Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­ju­je.

A. Stru­mi­la šie­met mi­nės 90-me­tį. Pa­žy­mint šį ju­bi­lie­jų ir įver­ti­nant iš­ki­laus dai­li­nin­ko nuo­pel­nus 2017-ie­ji Su­val­kuo­se pa­skelb­ti jo me­tais. Su­val­kuo­se, ki­tuo­se Len­ki­jos ir Lie­tu­vos mies­tuo­se or­ga­ni­zuo­ja­mos dai­li­nin­ko dar­bų pa­ro­dos, vyks ren­gi­niai, skir­ti jo kū­ry­bai.

Pa­ro­da veiks iki bir­že­lio 11 die­nos.

APIE AN­DŽE­JŲ STRU­MI­LĄ

A. Stru­mi­la gi­mė Vil­niu­je, vai­kys­tę pra­lei­do prie Žei­me­nos upės, ne­to­li Šven­čio­nių, iš kur bu­vo ki­lu­si ma­ma. Prieš II pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo mi­nist­ran­tas Vil­niaus Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čio­je. Per ka­rą pa­si­trau­kė į Len­ki­ją, stu­di­ja­vo Lo­dzės aukš­to­jo­je vals­ty­bi­nė­je me­no mo­kyk­lo­je, vė­liau – Kro­ku­vos dai­lės aka­de­mi­jo­je.

1949–1953 m. ėjo asis­ten­to pa­rei­gas šio­se mo­kyk­lo­se. Nuo 1956 m. įvai­rio­se ša­ly­se įren­gė Len­ki­jos Pre­ky­bos Rū­mų pa­ro­dų pa­vil­jo­nus. 1977–1980 m. – Kro­ku­vos dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius, 1987–1988 m. – Ka­ta­li­kų teo­lo­gi­jos aka­de­mi­jos Su­val­kų fi­lia­lo dės­ty­to­jas.

1982–1984 m., lai­mė­jęs kon­kur­są, va­do­va­vo gra­fi­kos dirb­tu­vėms prie Jung­ti­nių tau­tų or­ga­ni­za­ci­jos Niu­jor­ke. Daug ke­lia­vo po pa­sau­lį, ap­lan­kė Ki­ni­ją, Ita­li­ją, In­di­ją, Ne­pa­lą, Ja­po­ni­ją, Tai­lan­dą ir dau­ge­lį ki­tų ša­lių. Ke­lio­nių įspū­džius įam­ži­no pie­ši­nių ir fo­tog­ra­fi­jų cik­luo­se – vien Niu­jor­ko Man­he­te­nui skir­ta apie 11 000 fo­to­ne­ga­ty­vų.

A. Stru­mi­la su­ren­gė pa­ro­das dau­ge­ly­je Len­ki­jos mies­tų, Vo­kie­ti­jo­je, Ja­po­ni­jo­je, Viet­na­me, Mon­go­li­jo­je, In­di­jo­je, Ru­si­jo­je, Ne­pa­le, ki­to­se ša­ly­se. Su­kau­pė To­li­mų­jų ir Vi­du­rio Ry­tų me­no ko­lek­ci­jas. Iš­lei­do poe­zi­jos, pub­li­cis­ti­kos, me­no kny­gų.

2008 m. Su­val­kuo­se ati­da­ry­ta A. Stru­mi­los ga­le­ri­ja-šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ras. Ta­py­to­jas, gra­fi­kas, skulp­to­rius, fo­tog­ra­fas, poe­tas, sce­nog­ra­fas ir ra­šy­to­jas už nuo­pel­nus kul­tū­ros, me­no ir švie­ti­mo sri­ty­se yra ne kar­tą bu­vo ap­do­va­no­tas vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais.

Dai­li­nin­kas gy­ve­na Mač­ko­va Ru­dos so­dy­bo­je ne­to­li Sei­nų, čia įstei­gė ara­bų žir­gų veis­ly­ną. Do­mi­si me­nu, Su­val­kuo­se or­ga­ni­zuo­ja skulp­tū­rų ple­ne­rus.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus inf.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­liuo­se ta­py­bos dar­bų pa­ro­dą ati­da­ręs žy­mus len­kų me­ni­nin­kas An­dže­jus Stru­mi­la sa­ve lai­ko Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pi­lie­čiu.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je ati­da­ry­ta An­dže­jaus Stru­mi­los ta­py­bos dar­bų pa­ro­da „Psal­mės“, skir­ta pa­gerb­ti žy­dų ge­no­ci­do at­mi­ni­mą, at­sta­ty­tai Bal­ta­jai Sei­nų si­na­go­gai.

Su­kur­ti cik­lą „Psal­mės“ An­dže­jų Stru­mi­lą įkvė­pė jo drau­go, No­be­lio li­te­ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­to Čes­lo­vo Mi­lo­šo iš heb­ra­jų į len­kų kal­bą iš­vers­ta „Psal­mių kny­ga“. Dar­bas – pa­gal 107-ąją psal­mę.

Dienos populiariausi

Parama, kuri daugina skurdo (26)

2017 m. gegužės 2 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas