(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Komentarai, nuomonės

Taip ponai socialinę atskirtį mažina

2017 m. balandžio 7 d.
Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės po­nai su­ra­do ori­gi­na­lų bū­dą „su­ma­žin­ti“ so­cia­li­nę at­skir­tį. Dau­giau kaip sep­ty­nių arų as­fal­tuo­tą aikš­tę, ku­rio­je dė­vė­tais rū­bais pre­kia­vo ke­le­tas smul­kių­jų vers­li­nin­kų, ati­da­vė Vals­ty­bės že­mės fon­dui. Ko­mer­ci­nės pa­skir­ties skly­pas par­duo­tas auk­cio­ne už 14 tūks­tan­čių 56 eu­rus. Ir dar iš­si­mo­kė­ti­nai!

Už to­kią su­mą skly­pą bū­tų nu­si­pir­kę pa­tys pre­kiau­to­jai. Ir net neiš­si­mo­kė­ti­nai. Tik bė­da, kad nie­ko ne­ži­no­jo. Nė neį­ta­rė, kad apie par­da­vi­mą ga­li bū­ti skel­bia­ma Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos tink­la­py­je, o Sa­vi­val­dy­bės po­nai sa­ko „pa­tro­biais ne­vaikš­tan­tys“, ir nein­for­muo­jan­tys, kas kur par­duo­da­ma.

Mik­liai su­tvar­kę rei­ka­lus sa­vi­val­dy­bės va­dai at­si­kra­tė mies­to gė­dos. O gal dar iš­lo­šė ir ki­to­kios nau­dos? Neaiš­ku, kas tą skly­pą nu­pir­ko!

Jau se­niai bu­vo kal­ba­ma, kad pre­kiau­to­jai dė­vė­tais dra­bu­žiais ga­di­na mies­to įvaiz­dį. Be­je, dė­vė­tų dra­bu­žių ka­byk­los už­sto­da­vo ir da­lį ka­vi­nės, ku­rio­je pie­tau­ja Sa­vi­val­dy­bės po­nai, fa­sa­do.

O gal ir pie­tau­ti ka­vi­nėn ei­nan­čios ma­din­gos Sa­vi­val­dy­bės mo­te­rys bi­jo­da­vo, kad kel­miš­kiai ne­pa­gal­vo­tų, jog jos ap­si­pir­ki­nė­ja dė­vė­tų dra­bu­žių „uni­ver­ma­ge“. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė su­si­ti­ki­me su gy­ven­to­jais pa­brė­žė: „Aš ten neap­si­pir­ki­nė­ju“.

Kad ap­si­pir­ki­nė­ja ki­ti ga­lo su ga­lu ne­su­du­rian­tys kel­miš­kiai ir iš kai­mų at­va­žia­vę žmo­nės, neįs­ten­gian­tys nau­jais dra­bu­žiais ap­reng­ti au­gan­čių vai­kų, sa­vi­val­dy­bi­nin­kams at­ro­do ne­svar­bu. Iki rin­ki­mų dar ge­ro­kas lai­ko ga­ba­las!

Kai vai­kus au­gi­nan­čios, prie pen­si­jos iš smul­kaus vers­lo pri­si­du­rian­čios pre­kiau­to­jos per ra­jo­no va­do­vų su­si­ti­ki­mą pa­klau­sė, kur joms da­bar ei­ti, sa­vi­val­dy­bės po­nai at­šo­vė, jog pen­ki žmo­nės – tai dar ne vi­sa Kel­mė.

Ži­no­ma, Kel­mė – tai so­li­dūs, gra­žiai pa­si­rė­dę, so­li­džias al­gas gau­nan­tys val­di­nin­kai. Su­si­ta­pa­ti­ni­mas su Lie­tu­va ar­ba mies­tu, ku­riam va­do­vau­ja, šių lai­kų val­džioms bū­din­gas bruo­žas.

Toks pa­nie­ki­nan­tis val­di­nin­kų po­žiū­ris į smul­kiuo­sius vers­li­nin­kus, va­di­na­mus škur­li­nin­kais, tę­sia­si ne pir­mus me­tus. Į re­dak­ci­ją atė­ję pre­kiau­to­jai pa­sa­ko­jo, jog prieš Liau­dies me­no šven­tes ir at­vy­kus ki­tiems šlo­vin­giems sve­čiams, jiems bū­da­vo iš anks­to pa­sa­ko­ma, kad to­mis die­no­mis ne­pre­kiau­tų ir ne­ga­din­tų mies­to įvaiz­džio.

„Kur mums dė­tis? Ki­ta­me tur­ge­ly­je vie­tos nė­ra. Mies­to cent­ras – la­bai ne­di­de­lis. Gal te­gu už­da­ro mus į re­zer­va­tą?"– klau­sė žie­mą lau­ke šą­lan­čios, kad pra­si­ma­ny­tų duo­nos ir ne­pra­šy­tų pa­šal­pų, pre­kiau­to­jos.

Ko­dėl jas že­mi­na? Juk ne­va­gia. Sun­kiu dar­bu už­dir­ba pi­ni­gus. Bet koks dar­bas – gar­bin­gas. Juo­lab, kad par­da­vi­nė­ja dra­bu­žius, o ne al­ko­ho­lį ar ko­kias sek­so prie­mo­nes. Tai ko­dėl tu­rė­tų bū­ti gė­da?

Da­bar val­di­nin­kams jau ne­rei­kės var­gin­tis net įspė­jant, kad ne­si­mai­šy­tų po ko­jo­mis, kai pie­tau­ti į ka­vi­nę ves gar­bin­gus sve­čius. Mies­to cent­re ne­liks nei pre­kiau­to­jų, nei ap­si­pir­ki­nė­jan­čių var­guo­lių.

Nau­ja­sis skly­po sa­vi­nin­kas čia, tik­riau­siai, pa­sta­tys ma­dos na­mus. O gal įrengs dai­nuo­jan­čius fon­ta­nus? Gal pa­sta­tys ki­no teat­rą ar er­mi­ta­žą?

Ir da­bar į eu­ro­pi­nė­mis trin­ke­lė­mis iš­klo­tą Kel­mę at­va­žia­vę sve­čiai pa­ma­nys, jog čia gy­ve­na vien tur­tuo­liai, į ran­kas gau­nan­tys ne ma­žiau kaip po du tūks­tan­čius eu­rų.

Dva­ras. Ša­lia dva­ro ma­ža­sis dva­ras. Ka­vi­nės ir res­to­ra­nas. Bet­rūks­ta tik "Ca­si­no", ir Kel­mė at­ro­dy­tų kaip Mo­na­ko ka­ra­lys­tė.

Val­di­nin­kai į sa­vo my­li­mą ka­vi­nę pie­tau­ti ga­lės ei­ti oriai pa­kel­ta gal­va. Ne­pa­tirs jo­kių nei­gia­mų emo­ci­jų, žiū­rė­da­mi į iš­dė­vas be­si­ma­tuo­jan­čius sa­vo rin­kė­jus. Ga­liau­siai nie­kas ne­ma­tys ir ne­ko­men­tuos, ko­kiu au­to­mo­bi­liu ir su kuo jų iš­rink­tie­ji at­va­žiuo­ja.

O tie škur­li­nin­kai ras ki­tą išei­tį. Kaip ran­da dau­gy­bė už val­di­nin­kus su­ma­nes­nių žmo­nių. Ga­liau­siai te­gu emig­ruo­ja, jei­gu jau neiš­mai­ti­na sa­vo vai­kų. Ne pir­mi ir ne pa­sku­ti­niai. Nė­ra žmo­gaus – nė­ra ir pro­ble­mos.

Tik to­kį Kel­mės val­do­vų po­žiū­rį į žmo­gų ga­li įsi­vaiz­duo­ti iš pa­sta­rų­jų jų veiks­mų ir iš aro­gan­tiš­ko el­ge­sio su­si­ti­ki­me su gy­ven­to­jais.

To­li jie pa­žen­gė, pa­ly­gi­nti su pir­mų­jų Nep­rik­lau­so­my­bės me­tų val­di­nin­kais. Anų žmo­nos pirk­da­vo im­por­ti­nes užuo­lai­das ta­me pa­čia­me tur­ge­ly­je, ku­ris da­bar ta­po mies­to gė­da. Sky­rių ve­dė­jai va­ži­nė­jo se­nais „Mosk­vi­čiais“, į ku­riuos šian­die­ni­nių val­di­nin­kų neį­so­din­tum nė su­ri­šęs. Tai­gi, vis­kas kei­čia­si. Gy­ve­ni­mas ge­rė­ja, po­nai. Ir po­nai da­ro­si vis įno­rin­ges­ni.

O štai į re­dak­ci­ją po ei­li­nio ko­men­ta­ro pa­skam­bi­nu­si rad­vi­liš­kie­tė pa­sa­ko­ja, jog tė­vai jos anū­kėms neiš­ga­li nu­pirk­ti ir kel­nių, ku­rios kai­nuo­ja po 18 eu­rų. Juo­lab, kad kiek­vie­nam rei­kia tu­rė­ti bent dve­jas pa­si­keis­ti, kai vie­nos su­šlam­pa ar iš­si­pur­vi­na. Trys vai­kai – še­šerios kel­nės. Ji pa­ti pa­dė­ti ne­ga­li, nes gy­ve­na iš 190 eu­rų neį­ga­lu­mo pa­šal­pos.

Ne­dar­bu pir­mau­jan­čia­me Kel­mės ra­jo­ne tur­būt kas ant­ra šei­ma pa­ti­ria to­kį pat so­cia­li­nį šo­ką. Pi­ni­gų už­ten­ka tik mais­tui ir mo­kes­čiams. Dra­bu­žiai tik iš to­kių tur­ge­lių. Ne pa­slap­tis, jog į to­kius „ma­dos na­mus“ už­su­ka ir dau­gy­bė in­te­li­gen­tų, gy­ve­nan­čių nuo al­gos iki al­gos, ir pen­si­nin­kų, ieš­kan­čių šil­tes­nio apa­vo ar dra­bu­žio.

Taip yra vi­so­je Lie­tu­vos pro­vin­ci­jo­je. Pre­kiau­to­jų iš­va­ry­mas iš mies­to cent­ro nė­ra pro­ble­mos spren­di­mas. So­cia­li­nė at­skir­tis – ne raukš­lė vei­de, ku­rią ga­li už­mas­kuo­ti pa­pud­ra­vęs ar­ba pa­nai­kin­ti plas­ti­ne ope­ra­ci­ja.

Tai skau­dus, gi­lu­mi­nis pro­ce­sas, ku­rį pa­keis­ti rei­kė­tų ypa­tin­gų ra­jo­no va­do­vų su­ge­bė­ji­mų.

Jei­gu pro­ble­mas sprę­si­me jas pa­slėp­da­mi, kad tik ne­si­mai­šy­tų po aki­mis, grei­tai pa­siek­si­me to­kį eta­pą, kai, at­va­žia­vus už­sie­nio sve­čiams, gat­vė­se ne­ga­lės pa­si­ro­dy­ti su­var­gę pen­si­nin­kai ir ap­dris­kę be­na­miai.

Ga­lės vaikš­čio­ti tik ma­din­gai pa­si­rė­dę Sa­vi­val­dy­bės po­nai. O va­ži­nė­ti vien pra­ban­gūs Sa­vi­val­dy­bės ir dar vie­no ki­to kie­tes­nio vers­li­nin­ko au­to­mo­bi­liai su me­džio ap­dai­la.

O gal ir ak­ci­nes pre­kes pre­ky­bos cent­ruo­se bus už­draus­ta pirk­ti?

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Vi­ce­me­ras išrinktas: ką dirbs – neaišku (1)

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentarai (1)

Feisbukietė> autorei, 2017-05-01 07:47
Gerb.Regina. Kodėl neturit profilio feisbuke? Noriu pasiūlyt draugystę. Visada spaudžiu like po jūsų straipsniais.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 1. Iš viso: 1

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 1
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas