(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Joniškio rajone

Sėklos ir žolelės – mūsų sveikatos pagalbininkai

2017 m. balandžio 11 d.
Loreta RIPSKYTĖ

Jo­niš­ky­je ap­si­lan­kiu­si „Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ pre­zi­den­tė Da­nu­tė Kun­čie­nė pa­sa­ko­jo apie pro­duk­tus, ku­rie ne­sun­ki­na žar­ny­no veik­los, pa­de­da stip­rin­ti imu­ni­te­tą, su­tei­kia ener­gi­jos, gai­vi­na ir gra­ži­na odą. 30 me­tų ve­ge­ta­rė svei­kuo­lė pa­tei­kė ir ke­le­tą re­cep­tų, ku­rie ga­lė­tų paį­vai­rin­ti kiek­vie­nos šei­mi­nin­kės vir­tu­vės pa­tie­ka­lus.

loretar@skrastas.lt

To­pi­nam­bai – ža­li, džio­vin­ti, mal­ti

„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ va­do­vė Da­nu­tė Kun­čie­nė sa­vo pa­skai­tą pra­dė­jo pa­ta­ri­mu, kas­dien pa­žiū­rė­jus į veid­ro­dį nu­si­šyp­so­ti ir sau pa­sa­ky­ti ke­le­tą gra­žių žo­džių, sa­ve pa­gir­ti ir pa­lin­kė­ti ge­ro, nes nu­si­tei­ki­mas, emo­ci­jos tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką svei­ka­tai.

„Jei emo­ci­jos ser­ga, ne­pa­dės jo­kios žo­le­lės“, – tei­gė svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­guo­to­ja.

Pa­sak lek­to­rės, mi­ty­ba tu­ri bū­ti pri­tai­ky­ta pa­gal se­zo­niš­ku­mą. Ka­dan­gi pa­va­sa­rį at­kun­ta gam­ta, rei­kia im­ti tai, ką ji duo­da. Vie­nas to­kių pui­kių pro­duk­tų – to­pi­nam­bo gum­bai, ku­riuos ga­li­ma val­gy­ti ir ža­lius, ir džio­vin­tus, ir ne­tgi su­ma­lus į mil­tu­kus nau­do­ti vie­to­je cuk­raus, nes jie gana sal­dūs, be to ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je, gel­bė­ja nuo pil­vo pū­ti­mo.

Su­džio­vin­ti to­pi­nam­bus ga­li­ma kaip obuo­lius, su­pjaus­čius juos rie­ke­lė­mis, o su­mal­ti – ka­va­ma­le.

Džio­vin­tus to­pi­nam­bų traš­ku­čius mėgs­ta ir no­riai val­go vai­kai, o mil­te­liai, anot svei­kuo­lės, pa­gar­di­na bly­nus.

Pa­va­sa­ri­nės sa­lo­tos ir ar­ba­tos

Pa­va­sa­ri­nėms sa­lo­toms vie­nos tin­ka­miau­sių žo­le­lių yra garš­vos, ku­rių pil­ni vi­si dar­žai ir so­dai. Jos tin­ka ser­gan­tiems po­dag­ra, nes iš or­ga­niz­mo iš­trau­kia šla­pi­mo rūgš­tį. Prie garš­vos pui­kiai de­rės meš­ki­nis čes­na­kas, ku­ris ma­ži­na blo­gą­jį cho­les­te­ro­lį. Ga­li­ma var­to­ti ir meš­ki­nio čes­na­ko sul­tis, kas­dien po šaukš­te­lį. Tai – pui­ki žar­ny­no an­ti­pa­ra­zi­ti­nė pro­gra­ma. Da­bar tin­ka­miau­sias­ me­tas garš­voms pri­si­džio­vin­ti, nes anks­ti pa­va­sa­rį jų la­puo­se bū­na su­kaup­ta dau­giau­siai veik­lių­jų me­džia­gų.

O štai blin­džių, va­di­na­mų­jų „ka­čiu­kų“ ar­ba­ta, kaip ir šal­pus­niai, gel­bė­ja nuo ko­su­lio, per­ša­li­mo.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je tin­ka skin­ti ber­žų la­pus. Jų ar­ba­ta var­o drus­kas iš or­ga­niz­mo. Ber­žų la­pų pud­ra pa­de­da nu­si­lpus imu­ni­te­tui. Ge­ria­ma po šaukš­te­lį 14 die­nų.

Nuo pil­vo pū­ti­mo, bluž­nies pro­ble­mų ji siū­lė pa­si­sė­ti ir var­to­ti tik­ro­jo mar­gai­nio sėk­las ar­ba la­pų ar­ba­tą. Ši ar­ba­ta la­bai pa­ge­ri­na odos būk­lę, ser­gant ak­ne.

Alie­jų nau­da

Da­nu­tė Kun­čie­nė, pa­sa­ko­da­ma apie alie­jų nau­din­gą­sias sa­vy­bes, tei­gė, kad švie­žiai spaus­tas li­nų sė­me­nų alie­jus (jį rei­kia su­nau­do­ti per de­šimt die­nų, nes vė­liau ima ges­ti) tin­ka ser­gant gast­ri­tu, opa­li­ge. Ge­ras aly­vuo­gių alie­jus pa­de­da nuo są­na­rių skaus­mo. O ka­na­pių alie­jus tu­ri daug ome­ga-3 ir ome­ga-6 rūgš­čių, tad, anot lek­to­rės, bus la­bai nau­din­gas no­rin­čioms ne­sen­ti mo­te­rims – jis gra­ži­na odą. Jį su­mai­šius su 20 pro­cen­tų kie­kio ly­dy­to bi­čių vaš­ko ir įla­ši­nus ke­lis la­šus le­van­dų aro­ma­ti­nio alie­jaus ga­li­ma pa­si­ga­min­ti lū­pų kre­mą. Jis drė­ki­na odą.

Ki­tai gro­žio pro­ce­dū­rai – vei­do odai prieš mie­gą nu­va­ly­ti – lek­to­rė re­ko­men­da­vo na­tū­ra­lų los­jo­ną iš 1 kiau­ši­nio try­nio, 200 gra­mų 35 pro­cen­tų rie­bu­mo grie­ti­nė­lės, 1 cit­ri­nos sul­čių ir 2 val­go­mų­jų šaukš­tų deg­ti­nės. Vi­sus ing­redien­tus su­mai­šius, gau­tą pro­duk­tą lai­ko­me šal­dy­tu­ve. Jei­gu oda nė­ra sau­sa, nu­si­va­lius to­kiu los­jo­nu ne­be­rei­kia var­to­ti jo­kio kre­mo.

Ka­na­pių iš­spau­dų ar­ba ri­ci­nos alie­jų komp­re­sai ga­li tap­ti pir­mą­ja pa­gal­ba skau­dant są­na­riams, kaip ir ri­ci­nos alie­jus, ku­rį vi­si dau­giau ži­no kaip vi­du­rius lais­vi­nan­čią prie­mo­nę.

„Ta­čiau jis iš­lais­vi­na ir są­na­rius, ypač ser­gant po­dag­ra“, – tei­gė Da­nu­tė Kun­čie­nė.

Ji siū­lė pa­si­ruoš­ti įvai­rių aro­ma­tų, sko­nių ir svei­ka­ti­na­mų­jų sa­vy­bių tu­rin­čių alie­ji­nių iš­trau­kų. Te­rei­kia stik­li­nė­je su­dė­tas dil­gė­les, me­det­kas ar ki­tas žo­le­les už­pil­ti sau­lėg­rą­žų ar­ba aly­vuo­gių alie­ju­mi tiek, kad jas ap­sem­tų, nes ki­taip pra­dės pe­ly­ti, ir pa­lai­ky­ti 20 die­nų. To­kia alie­ji­nė iš­trau­ka su ka­du­giais tu­ri šil­do­mą­jį po­vei­kį, pa­vyz­džiui, jei nuo­lat šą­la ko­jos.

Bal­tie­ji gri­kiai ir li­nų sė­me­nys

Ta­čiau lek­to­rė per­spė­jo alie­jaus ne­var­to­ti di­de­liais kie­kiais, nes taip ga­li­ma pa­žeis­ti ka­są, ke­pe­nis. O ke­pe­nų pir­ma­sis pa­gal­bi­nin­kas, anot jos, yra vi­ta­mi­nų šal­ti­nis – bal­tie­ji gri­kiai. Tik jų ko­šė ne­ska­ni. To­dėl svei­kuo­lė siū­lė juos pa­dai­gin­ti per nak­tį už­py­lus van­de­niu (prieš tai pir­ma reik­tų kruo­pas per­plau­ti) ir ta­da maišytuvu juos su­plak­ti su ci­na­mo­nu ir da­tu­lė­mis ar­ba ra­zi­no­mis, įpy­lus šiek tiek van­dens. Bus pui­kus, ska­nus pro­duk­tas.

„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ pre­zi­den­tė pa­sa­ko­jo, kad iš li­nų sė­me­nų ga­li­ma pa­si­ga­min­ti pui­kų jo­gur­tą be pie­no pro­duk­tų. Tris šaukš­tus sė­me­nų rei­kia už­pil­ti šal­tu van­de­niu ir nu­plau­ti. Ta­da vėl už­pil­ti van­de­niu ir pa­lik­ti brink­ti per nak­tį. Iš ry­to iš sė­me­nų bū­na iš­si­sky­ręs lip­nus skys­tis – kli­ju­kai. Kli­ju­kus su sė­me­ni­mis su­kre­čia­me į plak­tu­vą, šiek tiek įpi­la­me van­dens, de­da­me obuo­lio ir pa­va­sa­ri­nių žo­lių, pa­vyz­džiui, tų pa­čių garš­vų, dil­gė­lių. Sup­la­ka­me ir tu­ri­me jo­gur­tą, ku­ris pui­kiai su­te­pa virš­ki­na­mą­jį trak­tą, tai­gi, pa­de­da dirb­ti žar­ny­nui. Vai­kams, kad bū­tų ska­niau, į to­kį jo­gur­tą ga­li­me įber­ti uo­gų, įpjaus­ty­ti ir su­plak­ti kar­tu ba­na­ną.

Ki­tas re­cep­tas, ku­rį pa­tei­kė svei­kuo­lė, – už­te­pė­lė su sė­me­ni­mis. Rei­kės 1 mor­kos ar­ba ga­ba­lė­lio mo­liū­go, 1 svo­gū­no ro­pu­tės ar­ba 1 po­ro, 3–4 šaukš­tų li­nų sė­me­nų, džio­vin­tų prie­sko­ni­nių žo­le­lių – kra­pų, pet­ra­žo­lių bei ki­tų pa­gal sko­nį, drus­kos, 5 pi­pi­rų mi­ši­nio, alie­jaus.

Mor­ką ar­ba mo­liū­go ga­ba­lą su­tar­kuo­ja­me, svo­gū­ną ar­ba po­rą smul­kiai su­ka­po­ja­me pei­liu. Dar­žo­ves pa­ke­pi­na­me alie­ju­je. Tuo me­tu ka­va­ma­le su­ma­la­me sė­me­nis ir su­be­ria­me į troš­ki­nį. Įpi­la­me šla­ke­lį van­dens ir troš­ki­na­me iki kon­sis­ten­ci­jos, pa­na­šios kaip ma­nų ko­šė. Bai­giant troš­kin­ti be­ria­me džio­vin­tas prie­sko­ni­nes žo­le­les, pi­pi­rus, drus­ką. Už­te­pė­lę ska­nu val­gy­ti su duo­na ar­ba bul­vė­mis.

Ve­ge­ta­rė ir ve­ga­nė sa­kė mais­tui vie­to­je pie­no pro­duk­tų var­to­jan­ti mal­tų sau­lėg­rą­žų ar­ba mig­do­lų pie­ną ir varš­kę.

Au­to­rės nuo­tr.

Da­nu­tė Kun­čie­nė sa­kė, kad mi­ty­ba tu­ri bū­ti pri­tai­ky­ta pa­gal se­zo­niš­ku­mą: ka­dan­gi pa­va­sa­rį at­kun­ta gam­ta, rei­kia im­ti tai, ką ji duo­da.

„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ pre­zi­den­tė Da­nu­tė Kun­čie­nė siū­lė pa­ra­gau­ti įvai­rių mais­tin­gų pro­duk­tų: džio­vin­tų to­pi­nam­bų, jų mil­te­lių, li­nų sė­me­nų iš­spau­dų.

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą (1)

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Vi­ce­me­ras išrinktas: ką dirbs – neaišku (2)

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas