(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Krašto žinios

Iš prisiminimų apie Pakruojo dvarą

2017 m. balandžio 21 d.
Spausdinti Komentarai (0) daugiausiai komentuotas

Pla­čia­jai vi­suo­me­nei ir kraš­to­ty­ri­nin­kams ma­žai ži­no­mą Pak­ruo­jo dva­ro is­to­ri­ją ėmė­si ty­ri­nė­ti šiau­lie­tė Ži­vi­lė Va­liu­šai­ty­tė, pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų dir­ban­ti gi­de Pak­ruo­jo dva­re. Pa­no­ru­si per­duo­ti tu­ris­tams dau­giau ži­nių apie ba­ro­nų von der Rop­pų pa­li­ki­mą ir ano me­to dva­ro tra­di­ci­jas, gi­dė ėmė­si rink­ti pri­si­mi­ni­mus žmo­nių, ku­rių ar­ti­mie­ji dir­bo ar tu­rė­jo ki­tų są­sa­jų su dva­ru ir dva­ri­nin­kais, pri­si­mi­ni­mus. Šiais pri­si­mi­ni­mais Ž. Va­liu­šai­ty­tė da­li­ja­si ir su „Pak­ruo­jo kraš­to“ skai­ty­to­jais, bei kvie­čia at­si­liep­ti ga­lin­čiuo­sius tuos pri­si­mi­ni­mus pa­pil­dy­ti.

Ne­pa­mir­ša­mas ba­ro­no duo­nos sko­nis

Pet­rą Ro­žė­ną, gi­mu­sį 1931 me­tais, ap­lan­kiau Links­mu­čiuo­se. Čia nuo vai­kys­tės gy­ve­nan­tis, de­vin­tą de­šim­tį įpu­sė­jęs žmo­gus pri­si­me­na apie Pak­ruo­jo dva­rą, nors ja­me ne­dir­bo, ne­si­lan­kė, o prieš ant­rą pa­sau­li­nį ka­rą, iš­va­žia­vus ba­ro­nams, sa­kė­si net nė­jęs su vai­kais į dva­ro so­dus obuo­lių. Ta­čiau, ir ne­si­lan­ky­da­mas dva­re Pet­ras tu­rė­jo vie­ną svar­bią są­sa­ją su dva­ru: jo pa­mo­tė bu­vo dva­ro duo­nos ke­pė­ja, to­dėl Pet­ras ži­no ko­kią duo­ną val­gė ba­ro­nas ir dva­riš­kiai.

Sa­vo ma­mos Pet­ras ne­pa­me­na, mi­rė jį gim­dy­da­ma. Net­ru­kus, apie 1932-uo­sius, Pet­ro tė­vas Kle­men­sas Ro­žė­nas, ve­dė Emi­li­ją Gry­baus­kai­tę, gi­mu­sią 1909 me­tais. Ji dar iki san­tuo­kos ke­pė duo­ną Pak­ruo­jo dva­ro šei­mi­nin­kui, ba­ro­nui von der Rop­pui. O, jau iš­te­kė­ju­si Emi­li­ja Ro­žė­nie­nė dva­re ne­be­dir­bo – sa­vo dar­bų bu­vę pil­na na­mie. Ta­čiau, šei­my­nai duo­ną kep­da­vu­si to­kią pa­čią kaip ir ba­ro­nui.

P. Ro­žė­nas pri­si­mi­na, ne­sal­di bu­vo naš­lai­čio da­lia – pa­mo­tė la­biau žiū­rė­jo sa­vo vai­kus. Šei­mo­je au­go du naš­lai­čiai iš tė­vo pir­mos san­tuo­kos ir trys vai­kai, ku­rių Pet­ro tė­vas su­si­lau­kė su Emi­li­ja. Iki šiol P. Ro­žė­nas pa­me­na, kaip jį pa­mo­tė kel­da­vo penk­tą va­lan­dą ry­to ga­ny­ti kar­vių. Ar jau suau­gu­siam vy­rui, sa­ky­da­vo, jog mar­čios į sa­vo na­mus ne­priim­sian­ti.

Be­je, Links­mu­čiai yra Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­ja, to­kiu pa­va­di­ni­mu ži­no­mi tik nuo 1925 me­tų – že­mės re­for­mos. Iki tol, tai – Kiau­liš­kiai. Se­no­sios kar­tos pa­kruo­jie­čiai pa­sa­ko­ja čia bu­vus ba­ro­no von der Rop­po kiau­li­džių su že­me ir miš­ku, to­dėl vie­to­vė ir tu­rė­ju­si to­kį pa­va­di­ni­mą. Kiau­liš­kė­se sto­vė­jo trys ak­me­ni­niai tvar­tai ir ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas.

Po že­mės re­for­mos, Pak­ruo­jo dva­re pas ba­ro­ną dir­bę ku­me­čiai, iki šiol vie­ti­nių pri­si­me­na­mi or­di­narš­či­kų var­du. Jie ga­vo dva­ro že­mės. Pet­ras Ro­žė­nas apie tuos lai­kus pa­sa­ko­ja lyg tai bū­tų nu­ti­kę va­kar: „1925 me­tais ma­no tė­vas ga­vo 10 hek­ta­rų ir 80 arų dva­ro že­mės. Kur bus že­mės skly­pas bu­vo spren­džia­ma bur­tų ke­liu. Skly­pai bu­vo su­nu­me­ruo­ti ir trau­kia­mas lai­min­gas nu­me­ris.“

Bu­vu­sios dva­ro ke­pė­jos šei­mo­je au­gęs Pet­ras pri­si­me­na, kai va­go­rius, (taip va­din­tas bu­vęs dva­ro ūk­ve­dys), pa­si­šai­py­da­vęs, jog nau­ja­ku­riams ge­riau na­mus sta­ty­tis ant ra­tu­kų. Mat gal dar lai­kai kei­sis, dva­ras že­mę at­siims ir na­mus reik­sią nu­si­griau­ti.

P. Ro­žė­no tė­vas, kaip ir ki­ti bu­vę dva­ro ku­me­čiai, na­mą pa­si­sta­tė ant bu­vu­sios ba­ro­no že­mės ir dva­re ne­be­dir­bo. Pa­nai­ki­nus dva­ro kiau­li­des, ku­me­čių gy­ven­vie­tei rei­kė­jo nau­jo var­do. „Na, kad vi­si su že­me, vi­si dir­ba sau, tai vi­si links­mi. Tai ir pa­va­di­no bu­vu­sias Kiau­liš­kes Links­mu­čiais“, – pa­sa­ko­ja Pet­ras Ro­žė­nas.

Pet­ras Ro­žė­nas sa­ko, kad iki šiol pri­si­me­na, kaip pa­mo­tė pa­si­di­džiuo­da­ma pa­sa­ko­da­vu­si sa­vo sėk­mės is­to­ri­ją: ba­ro­nas von der Rop­pas kvie­tė ją pa­si­ro­dy­ti, nes no­rė­jo pa­ma­ty­ti gas­pa­di­nę, to­kią ska­nią duo­ną jam ke­pan­čią.

Duo­na dva­re bū­da­vu­si ke­pa­ma du kar­tus per sa­vai­tę, vie­nu me­tu į kros­nį pa­šau­da­vo še­šis ke­pa­lus. Ant su­for­muo­to ke­pa­lo bū­da­vo ran­ka įspau­džia­mas kry­žius. Ku­bi­lo, ku­ria­me min­kė teš­lą, ke­pė­ja nie­ka­da iki ga­lo neišp­lau­da­vo – kad rau­go lik­tų.

Nors P.Ro­žė­nas di­de­lės mei­lės iš sa­vo pa­mo­tės ne­pa­ty­rė, ta­čiau sa­ko, kad to­kios ska­nios duo­nos, kaip ke­pė ji, se­niai nė­ra te­kę ra­gau­ti.

Ži­vi­lė VA­LIU­ŠY­TĖ

Au­to­rės nuo­tr.

Links­mu­čiuo­se gy­ve­nan­tis Pet­ras Ro­žė­nas sa­ko, jog to­kios ska­nios duo­nos, ko­kią jo pa­mo­tė ke­pė ba­ro­nui von der Rop­pui, jam se­niai ne­te­ko ra­gau­ti.

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Iš prisiminimų apie Pakruojo dvarą

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas