(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Gyvenimo spalvos

Lon­do­ne ra­do ma­žą Lie­tu­vą

2017 m. balandžio 15 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Lon­do­no ka­ra­liš­ka­ja­me mu­zi­kos ko­le­dže stu­di­juo­jan­ti smui­ki­nin­kė Au­gus­tė Emi­li­ja Ja­no­ny­tė Šiau­liuo­se kar­tu su ka­me­ri­niu an­samb­liu „Tem­pus trio“ su­ren­gė kon­cer­tą. De­vy­nio­lik­me­tė šiau­lie­tė Lon­do­ne ne tik sėk­min­gai tę­sia stu­di­jas, bet ir dir­ba šeš­ta­die­ni­nė­je lie­tu­vių mo­kyk­lo­je. Vie­nin­te­lis ne­ri­mas – ko­kia Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja bus po „Bre­xit“.

zivile@skrastas.lt

Mu­zi­ki­niai su­si­ti­ki­mai

Tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lai­mė­to­ja, Ka­ra­lie­nės Mor­tos pre­mi­jos lau­rea­tė, 2017 me­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nist­ro var­di­nės ir Šiau­lių jau­nų­jų me­ni­nin­kų sti­pen­di­jos lau­rea­tė A. E. Ja­no­ny­tė į re­dak­ci­ją atei­na pla­čiai šyp­so­da­ma­si. Šil­tas bend­ra­vi­mas, op­ti­miz­mas sklin­da vi­so po­kal­bio me­tu. Džiaugs­mą smui­ki­nin­kei ke­lia dau­gy­bė kas­die­nių da­ly­kų: na­mai, su­si­ti­ki­mai, pa­si­vaikš­čio­ji­mas bul­va­ru.

„Kiek­vie­ną kar­tą grį­žu­si pa­ma­tau vis kaž­ką nau­jo. Tuo­met su­pran­tu, kiek lai­ko ne­bu­vau na­muo­se“, – sa­ko smui­ki­nin­kė.

Pas­ta­rą­jį kar­tą Šiau­liuo­se mer­gi­na vie­šė­jo per Ka­lė­das. Ve­ly­kų ato­sto­gas nu­spren­dė pa­pil­dy­ti kon­cer­tais – Šiau­lių pub­li­ką su­pa­žin­di­no su ko­le­džo ka­me­ri­niu or­kest­ru „Tem­pus trio“.

Trio na­rės – A. E. Ja­no­ny­tė, Har­riet But­ter­worth (vio­lon­če­lė), Jen­ny Clar­ke (for­te­pijo­nas) – ko­le­džo pir­ma­kur­sės.

„Tem­pus trio“ kon­cer­tas, skir­tas Kul­tū­ros die­nai, vy­ko Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je. Trio gro­jo ir Šiau­lių 1-osios mu­zi­kos mo­kyk­los fes­ti­va­lio-kon­kur­so „Fio­ri mu­si­ca­li“ ati­da­ry­me – A. E. Ja­no­ny­tė yra šios mo­kyk­los ab­sol­ven­tė.

Ket­vir­ta­die­nį smui­ki­nin­kė vėl iš­vyks­ta į Lon­do­ną tęs­ti stu­di­jų: „Lau­kia mi­li­jo­nai dar­bų!“

Rin­ko­si ne ša­lį, o mo­ky­to­ją

– Bai­gė­te moks­lus Man­čes­te­rio me­nų mo­kyk­lo­je, įsto­jo­te į Ka­ra­liš­ką­jį mu­zi­kos ko­le­džą Lon­do­ne. Ko­dėl pa­si­rin­ko­te stu­di­jas Ang­li­jo­je?

– Ma­no mo­ky­to­ja Ni­jo­lė Pras­ce­vi­čie­nė Šiau­liuo­se bu­vo pui­ki, bet vi­sa­da rei­kia po­ky­čių. Į Man­čes­te­rį iš­va­žia­vau su­si­pa­ži­nu­si su mo­ky­to­ju Jan Rep­ko. Pa­si­rin­kau mo­ky­to­ją, o ne ša­lį ar mo­kyk­lą.

Mo­kyk­la Man­čes­te­ry­je man pa­siū­lė sti­pen­di­ją, nes tė­vai ne­bū­tų iš­ga­lė­ję skir­ti to­kių pi­ni­gų. Po­rą me­tų pas mo­ky­to­ją skrai­džiau į pa­mo­kas, o su­lau­ku­si še­šio­li­kos, iš­vy­kau mo­ky­tis. Pro­fe­so­rius ruo­šė sto­ti į Lon­do­no ka­ra­liš­ką­jį mu­zi­kos ko­le­džą, kur jis taip pat dės­to. No­rė­jau mo­ky­tis pas jį – kur be­bū­tų.

Ko­le­džas taip pat pa­siū­lė vi­są sti­pen­di­ją. Šiais me­tais vien tik už moks­lą tek­tų mo­kė­ti 9 250 sva­rų. O dar pra­gy­ve­ni­mas, trans­por­tas. Per me­tus vien met­ro kai­nuo­ja apie 900 sva­rų! Su­mos yra di­de­lės. Sti­pen­di­ja pa­de­da, tad tė­vams be­veik ne­be­rei­kia pri­si­dė­ti. Dar dir­bu šeš­ta­die­ni­nė­je lie­tu­vių mo­kyk­lo­je.

– Kaip klos­to­si jū­sų mu­zi­ki­nė kar­je­ra?

– Pa­čią pir­mą sa­vai­tę bu­vo ko­le­džo or­kest­ro per­klau­sa. Vi­siš­kai ne­ti­kė­ta, bet ma­ne pa­si­rin­ko kon­cert­meis­te­re, ga­vau ir so­lo par­ti­jas or­kest­re. Bū­ti pri­pa­žin­tai pir­mą­ją sa­vai­tę ka­ra­liš­ka­ja­me ko­le­dže bu­vo kaž­kas to­kio!

Pak­vie­tė ka­me­ri­nis an­samb­lis. Kon­cer­tai vyks­ta kiek­vie­ną sa­vai­tę, kei­čia­si pro­gra­mos. Ma­no pro­fe­so­rius la­bai džiau­gia­si, kad pa­da­riau di­de­lę pa­žan­gą. Kon­cer­te Šiau­liuo­se taip pat gro­jau po­rą so­lo kū­ri­nių. Kal­bė­jau su žmo­nė­mis, ku­rių aky­se au­gau – jie ma­tė skir­tu­mą. Ma­nau, ju­du ge­ra link­me.

Da­bar ar­tė­ja eg­za­mi­nai, bai­gia­mie­ji re­či­ta­liai, va­sa­rą lau­kia meist­riš­ku­mo kur­sai Ita­li­jo­je. Ki­tais me­tais – gal kon­kur­sai. Ne­la­bai sku­bu, la­biau gy­ve­na­me da­bar­ti­mi.

– Akor­deo­ni­nin­kas Mar­ty­nas Le­vic­kis akor­deo­no mu­zi­ką po­pu­lia­ri­na įvai­riau­siais bū­dais, da­ly­va­vo ir te­le­vi­zi­jos pro­jek­te „Lie­tu­vos ta­len­tai“. Ar ma­to­te sa­ve ki­to­kia­me, ne tik kla­si­ki­nės mu­zi­kos amp­lua?

– Su Mar­ty­nu Le­vic­kiu be­veik tuo pa­čiu me­tu au­go­me, kon­cer­ta­vo­me. Kai pra­dė­jau dirb­ti lie­tu­vių mo­kyk­lo­je, su­ži­no­jau, kad Mar­ty­nas prieš ke­le­rius me­tus dir­bo ly­giai to­je pa­čio­je po­zi­ci­jo­je, kol mo­kė­si ka­ra­liš­ko­joje aka­de­mi­jo­je. Au­ga­me vie­nas iš po ki­to, pa­tys to ne­ži­no­da­mi.

Mar­ty­no sva­jo­nė vi­suo­met bu­vo pa­ro­dy­ti, kad akor­deo­nas ga­li tu­rė­ti ki­to­kį amp­lua. Ma­no sva­jo­nė vi­suo­met bu­vo gro­ti. Kla­si­ką gro­ju vi­są gy­ve­ni­mą, bet tuo neap­si­ri­bo­čiau. Gal ki­tais me­tais, gal tre­čia­me kur­se pla­nuo­ju pas pro­fe­so­rių pra­dė­ti mo­ky­tis džia­zo smui­ką. Šiek tiek esu gro­ju­si ir leng­vo­sios mu­zi­kos ka­me­ri­niuo­se an­samb­liuo­se. Vie­na iš ma­no mėgs­ta­miau­sių – fil­mų mu­zi­ka. BBC sim­fo­ni­nis or­kest­ras įra­ši­nė­ja dau­gu­mą gar­so ta­ke­lių. Gro­ti to­kia­me or­kest­re – vie­na iš ma­no di­džiau­sių sva­jo­nių.

Lie­tu­va Lon­do­ne

– Lai­ko­te sa­ve emig­ran­te ar tie­siog stu­den­te Lon­do­ne?

– Esu pu­siau emig­ran­tė. Bet ne­su emig­ran­tė su vi­sam. Nė­ra min­ties, kad nie­kuo­met ne­grį­šiu. Lie­tu­va vi­suo­met iš­liks ša­lis, kurioje užau­gau, kur pui­kūs mo­ky­to­jai, gra­žiau­si kon­cer­tai. Šiuo me­tu čia nė­ra ga­li­my­bių mo­ky­tis vien dėl dės­ty­to­jų.

Ma­nęs vi­suo­met klau­sia: kur no­ri bū­ti bai­gu­si moks­lus? Bū­siu ten, kur bus, ką veik­ti. Ma­no dar­bas ga­li bū­ti bet ku­ria­me pa­sau­lio kam­pe­ly­je.

– Koks Lon­do­nas jū­sų aki­mis?

– Lon­do­nas nie­kuo­met ne­mie­ga. Žmo­nės su­si­ren­ka iš vi­sų pa­sau­lio kam­pe­lių. Ir dva­sia ki­to­kia tvy­ro. Esu ap­lan­kiu­si ne­ma­žai pa­sau­lio, bet Lon­do­nas yra ki­toks. Jis la­biau­siai ma­no mies­tas, neįs­kai­čiuo­jant to, kas yra Lie­tu­vo­je. Įvai­ro­vė trau­kia ma­ne.

– O lie­tu­viai Lon­do­ne?

– Lie­tu­vių Lon­do­ne yra siau­bin­gai daug! Kiek­vie­ną kar­tą išė­jus į pa­grin­di­nę Oks­for­do gat­vę iš­gir­si šne­kant bent tris lie­tu­vius! Net atė­jus į ka­vi­nę iš pa­da­vė­jo ak­cen­to gir­di, kad lie­tu­vis.

Ko­le­džo tre­čia­me kur­se kom­po­zi­ci­ją stu­di­juo­ja lie­tu­vis, ma­gist­ran­tė pia­nis­tė mo­ko­si pir­ma­me kur­se. Val­gyk­lo­je vi­sas per­so­na­las lie­tu­viai, pirk­da­ma puo­de­lį ka­vos ke­lis žo­džius lie­tu­viš­kai per­si­me­tu.

Šeš­ta­die­ni­nė­je lie­tu­vių mo­kyk­lo­je, ku­rio­je dir­bu, mo­ko­si apie 80 vai­kų. Kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį tė­vai at­ve­da vis nau­jų. Ir tai – ne vie­nin­te­lė lie­tu­vių mo­kyk­la Lon­do­ne.

Dau­gu­ma vai­kų gi­mę Lon­do­ne, yra Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­čiai. Vie­ni lie­tu­viš­kai kal­ba pui­kiai, ki­ti tik šiek tiek.

Mo­kyk­la at­ro­do kaip ma­ža Lie­tu­va vi­du­ry­je Lon­do­no. Ko­le­gės ke­pa lie­tu­viš­kus py­ra­gus, jau­čia­ma vi­siš­kai lie­tu­viš­ka at­mos­fe­ra. Sten­gia­ma­si puo­se­lė­ti ir tra­di­ci­jas, ir kal­bą.

Vai­kams la­bai svar­bu su­si­pa­žin­ti su mū­sų kul­tū­ra. Man, at­va­žia­vu­siai, ne vi­sa­da aiš­ku, ko jie ne­ži­no. Pra­de­du pa­sa­ko­ti, kaip šven­čia­me Ve­ly­kas, kaip da­žo­me kiau­ši­nius. Iš vai­kų akių ma­ty­ti, kaip jiems įdo­mu, bet jie nie­ka­da gy­ve­ni­me nė­ra to gir­dė­ję!

Dar vie­nas niuan­sas – vai­kai, ku­rie at­va­žia­vę iš Lie­tu­vos, yra vi­siš­kai ki­to­kie. Draus­min­ges­ni, gal šiek tiek su­var­žy­ti. Ten au­gan­tys vai­kai reiš­kia sa­vo min­tis ab­so­liu­čiai lais­vai, kar­tais net tu­ri draus­min­ti.

– Au­gan­ti kar­ta – žmo­nės, ku­rie ne­be­sie­ja gy­ve­ni­mo su Lie­tu­va?

– Prik­lau­so nuo to, ko­kio­je šei­mo­je au­ga. Da­lis vai­kų per kiek­vie­nas ato­sto­gas skren­da į Lie­tu­vą pas se­ne­lius ar li­ku­sius šei­mos na­rius.

Yra vai­kų, ku­rie nie­ka­da nė­ra bu­vę Lie­tu­vo­je. Šiek tiek gai­la, kad tė­vai tuo ne­si­rū­pi­na, ne­pa­ro­do, iš kur jie yra ki­lę.

– Ko mo­ko­te vai­kus?

– Mo­kau mu­zi­kos. Spra­ga ang­lų mo­kyk­lo­se – mi­ni­ma­lios mu­zi­kos pa­mo­kos, ypač ne­pri­va­čio­se mo­kyk­lo­se. Pri­va­čios mo­kyk­los kai­nuo­ja bran­giai, dau­gu­ma lie­tu­vių ne­ga­li to leis­ti sa­vo vai­kams.

Pa­sa­ko­ju apie mu­zi­ką, inst­ru­men­tus ir ma­tau, kad jie gy­ve­ni­me nė­ra nei ma­tę, nei gir­dė­ję. Su trio mo­kyk­lo­je pa­ro­dė­me ir pa­pa­sa­ko­jo­me vai­kams, ko­kie bū­na kla­si­ki­niai kon­cer­tai. Jie 45 mi­nu­tes iš­sė­dė­jo ra­miai, bu­vo la­bai džiu­gu, kad jiems pa­ti­ko.

Tu­riu cho­rą, sten­giuo­si pa­rink­ti lie­tu­viš­ką re­per­tua­rą. Atei­ty­je gal­būt su­kur­si­me an­samb­lį.

Ne­ži­no­my­bė

– Kaip Lon­do­nas ir Ang­li­ja kei­čia­si po re­fe­ren­du­mo dėl iš­sto­ji­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos?

– Iš kar­to po re­fe­ren­du­mo (tuo­met dar bu­vau Man­čes­te­ry­je) vie­na­me res­to­ra­ne rei­kė­jo pa­ro­dy­ti do­ku­men­tą. Pa­da­viau sa­vo eu­ro­pie­tiš­ką kor­te­lę, o man sa­ko: mes ne­prii­ma­me! Ne­su ar­ši, pa­pras­tai nu­ty­liu ir ap­si­su­ku­si išei­nu, bet tą kar­tą su­vei­kė sa­vi­gy­na. Pa­sa­kiau, kad kvies­tų me­ne­dže­rę. Nu­lei­du­si akis bar­me­nė nie­ko ne­be­pa­sa­kė.

Pa­tys ang­lai ne­sup­ra­to, kas įvy­ko, kaip įvy­ko. Tik po to pra­dė­jo gal­vo­ti, ko­dėl, kad ne­rei­kia jiems to „Bre­xit“.

Ka­ra­liš­ka­ja­me ko­le­dže dau­gu­mą su­da­ro imig­ran­tai. Neaiš­ku, ko­kia po­li­ti­ka bus pa­si­rink­ta. Jei ko­le­džus pa­liks tik ang­lams, bus liūd­nas gy­ve­ni­mas. Ne tik stu­den­tai, bet ir pro­fe­so­riai yra įvai­ria­tau­čiai, su­va­žia­vę iš vi­so pa­sau­lio. Mu­zi­ki­nia­me pa­sau­ly­je bū­tų la­bai liūd­na.

– Jau­čia­te ne­ži­no­my­bę?

– Taip. Sua­be­jo­ju, kas bus. Jei ką, va­žiuo­siu na­mo. Bet ti­ki­mės, kad vis­kas baig­sis ge­rai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pir­ma­ja­me tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Au­gus­tė Emi­li­ja Ja­no­ny­tė da­ly­va­vo bū­da­ma pen­ke­rių: „Kar­tais ban­dau pri­si­min­ti sa­ve ne­gro­jan­čią, bet to­kio pri­si­mi­ni­mo nė­ra. Aš net ne sva­jo­jau – aš ži­no­jau, kad bū­siu smuikininkė.“

„Drau­gės kar­tais pa­mirš­ta, kad esu lie­tu­vė, ak­cen­tas pra­ny­kęs. Iš tie­sų esu lie­tu­vė, nie­ka­da sa­vęs nie­kuo ki­tu ne­va­din­siu. Tik­rie­ji na­mai vi­sa­da iš­liks čia. Ki­taip ir ne­ga­lė­tų bū­ti“, – sa­ko smui­ki­nin­kė Au­gus­tė Emi­li­ja Ja­no­ny­tė.

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Iš prisiminimų apie Pakruojo dvarą

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas