(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Vejos priežiūra pavasarį

2017 m. balandžio 13 d.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

Veš­li, iš­puo­se­lė­ta ve­ja – dau­ge­lio sva­jo­nė. Ta­čiau tik nuo mū­sų pa­stan­gų pri­klau­sys, ar ji taps na­mų ap­lin­kos puoš­me­na. Dar­bų im­tis rei­kė­tų jau da­bar.

jurgita@skrastas.lt

Ve­jai rei­kia oro

Pir­mas žings­nis – pra­džiū­vus dir­vai, vė­duok­li­niu grėb­liu nuo ve­jos nu­grėb­ti už­si­li­ku­sius per­nykš­čius la­pus, ša­ke­les, žo­lės sta­ga­rus. Grė­biant ve­ją, ne tik su­ren­ka­mos šiukš­lės, bet ir pa­ke­lia­ma žo­lė.

Jei­gu ve­ja in­ten­sy­viai nau­do­ja­ma, pa­vyz­džiui, nuo­lat min­do­ma, ant jos žai­džia vai­kai, laks­to au­gin­ti­niai, lai­kui bė­gant dir­vo­že­mis su­tan­kė­ja ir su­pras­tė­ja dir­vos vė­di­ni­mas (ae­ra­ci­ja). Ve­jos gro­žis ir veš­lu­mas nu­ken­čia ir tuo­met, kai apa­ti­nia­me jos sluoks­ny­je su­si­da­ro vel­ti­nis (maž­daug 1 cm sto­rio ap­mi­ru­sios žo­lės ir ki­tų or­ga­ni­nių at­lie­kų da­ri­nys), vei­sia­si sa­ma­nos, pikt­žo­lės.

Šiau­liuo­se įsi­kū­ru­sios bend­ro­vės „Val­man­ta“, už­sii­man­čios ap­lin­kos prie­žiū­ros tech­ni­kos pre­ky­ba ir re­mon­tu, va­dy­bi­nin­kas Os­val­das Va­lan­ti­na­vi­čius pa­ta­ria, kaip dir­vos vė­di­ni­mo pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti ae­ruo­jant ir ska­ri­fi­kuo­jant ve­ją. Šią pro­ce­dū­rą rei­kia at­lik­ti kar­tą per se­zo­ną, ge­riau­sia – pa­va­sa­rį.

Ae­ra­to­rius ir ska­ri­fi­ka­to­rius yra į žo­liap­jo­vę pa­na­šūs įren­gi­niai. Abu įren­gi­niai iš­plė­šia ir su­ren­ka vel­ti­nį, sa­ma­nas bei su­rai­žo dir­vą, kad į ją ga­lė­tų pa­tek­ti oras.

Ae­ra­to­riai yra „minkš­tes­niais“ pei­liais ir švel­niau „iš­šu­kuo­ja“ ve­ją. Ska­ri­fi­ka­to­riaus pei­liai yra ašt­rūs ir tvir­ti, ir jie dir­vą ga­li su­rai­žy­ti iki 6 cen­ti­met­rų gy­lio, ta­čiau spe­cia­lis­tas sa­ko, kad už­ten­ka pa­da­ry­ti 1–3 cen­ti­met­rų gy­lio rė­žius. Gi­liau rai­žant ve­ją ga­li­ma pa­žeis­ti žo­lių šak­nis.

Ve­jos ae­ra­vi­mas pa­di­di­na lai­du­mą van­de­niui, pa­ge­ri­na trą­šų įsi­sa­vi­ni­mą, žo­lė ge­riau šak­ni­ja­si, in­ten­sy­viau for­muo­ja­si nau­ji žo­lių ūg­liai.

Jei­gu ve­ja uži­ma ne­di­de­lį plo­tą, jos vė­di­ni­mą ga­li­ma at­lik­ti so­do ša­kė­mis – ga­na tan­kiai su­ba­dy­ti ve­ją maž­daug 10 cen­ti­met­rų gy­liu.

Kal­ki­ni­mas, mul­čia­vi­mas ir trę­ši­mas

Kas 3–6 me­tai pa­ta­ria­ma ve­ją kal­kin­ti do­lo­mit­mil­čiais (200 gra­mų kvad­ra­ti­niam met­rui). Leng­vi prie­smė­lio dir­vo­že­miai pa­pras­tai kal­ki­na­mi kas 3–4 me­tai, sun­kes­ni prie­mo­lio dir­vo­že­miai kal­ki­na­mi kas 5–6 me­tai. Ge­riau­sias kal­ki­ni­mo lai­kas – anks­ty­vas pa­va­sa­ris ar­ba vė­ly­vas ru­duo.

Tręš­ti ve­ją rei­kia ke­lis kar­tus per se­zo­ną. Pa­va­sa­rį ve­jai ypač rei­ka­lin­gos azo­to trą­šos. Azo­tas ska­ti­na ve­lė­nos su­tan­kė­ji­mą, žo­lėms su­tei­kia sod­riai ža­lią spal­vą, slo­pi­na pikt­žo­lių au­gi­mą. Pa­kan­ka­mai ap­rū­pin­tos azo­tu, žo­lės at­spa­res­nės saus­roms.

Po pir­mo pjo­vi­mo ve­ją rei­kia pa­tręš­ti azo­to, fos­fo­ro ir ka­lio trą­šo­mis (30 gra­mų trą­šų vie­nam kvad­ra­ti­niam met­rui).

Jei­gu vie­to­mis ve­ja su­ny­ku­si, to­se vie­to­se rei­kia pa­pil­do­mai įterp­ti ve­jos sėk­lų.

Jei­gu ve­jo­je ne­daug pikt­žo­lių, jas ga­li­ma tie­siog iš­ra­vė­ti. Jei­gu pikt­žo­lių daug, pa­to­giau­sia nai­kin­ti nu­purš­kiant ve­ją her­bi­ci­dais.

Ve­jos mul­čia­vi­mas pa­de­da iš­ly­gin­ti ne­di­de­lius ne­ly­gu­mus, už­den­gia ap­nuo­gin­tas šak­nis, ska­ti­na šak­ni­ji­mą­si, di­di­na dir­vo­že­mio pra­lai­du­mą. Mul­čias pa­pras­tai ruo­šia­mas iš dur­pių, der­lin­gos že­mės ir smė­lio, at­si­žvel­giant į dir­vo­že­mio ti­pą.

Mo­lin­goms dir­voms ima­ma vie­na da­lis dur­pių, dvi da­lys der­lin­gos že­mės, ke­tu­rios da­lys smė­lio. Prie­mo­lio dir­vo­že­miui – da­lis dur­pių, ke­tu­rios da­lys der­lin­gos že­mės, dvi da­lys smė­lio. Smė­lio ir prie­smė­lio dir­voms – dvi da­lys dur­pių, ke­tu­rios da­lys der­lin­gos že­mės, vie­na da­lis smė­lio.

Vie­nam kvad­ra­ti­niam met­rui rei­kia apie 1–2 ki­log­ra­mų mul­čio. Jis pa­sklei­džia­mas grėb­liu ir su­vo­luo­ja­mas.

O. Va­lan­ti­na­vi­čius at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­va­sa­rį ne­rei­kė­tų sku­bė­ti pjau­ti ve­jos – leis­ti jai užaug­ti iki maž­daug 10 cen­ti­met­rų aukš­čio. Pir­mą kar­tą pa­ta­ria­ma nu­pjau­ti tik žo­lės vir­šū­nes (apie 2 cm), maž­daug po sa­vai­tės pa­trum­pin­ti dar ke­liais cen­ti­met­rais. Įp­ras­tai de­ko­ra­ty­vi ve­ja pjau­na­ma 4–6 cen­ti­met­rų aukš­čio.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ae­ra­to­rius pa­na­šus į žo­liap­jo­vę. Jis „iš­šu­kuo­ja“ ve­ją, su­rink­da­mas į spe­cia­lią tal­pyk­lą sa­ma­nas ir po ve­ja esan­tį vel­ti­nį bei spe­cia­liais pei­liais su­rai­žy­da­mas dir­vo­že­mį, kad šis gau­tų dau­giau de­guo­nies.

Ve­jos ae­ra­vi­mas pa­di­di­na lai­du­mą van­de­niui, pa­ge­ri­na trą­šų įsi­sa­vi­ni­mą, žo­lė ge­riau šak­ni­ja­si, in­ten­sy­viau for­muo­ja­si nau­ji žo­lių ūg­liai.

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Iš prisiminimų apie Pakruojo dvarą

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas