(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Ra­sa STE­PO­NĖ, ad­mi­nist­ra­to­rė
GAMINK IR BALSUOK
Ra­sa STE­PO­NĖ, ad­mi­nist­ra­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Pakruojo kraštas
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
nmc.lt
Altagis.lt
Plastikiniai ir mediniai langai
Centas prie cento

Ūkininkai dairosi į dangų ir Lenkiją

2017 m. kovo 29 d.
Loreta KLICNER

Nuo gam­tos ir Len­ki­jos šian­dien pri­klau­so ūki­nin­kų Li­no ir Dai­vos Ša­tei­kų vers­las. Gam­ta dik­tuo­ja der­lių, o Len­ki­ja – kai­nas. „Len­kų ūki­nin­kas ma­nęs klau­sia, kaip mes iš­gy­ve­na­me mo­kė­da­mi 21 pro­cen­to PVM, kai pas juos tė­ra 6“, – sa­ko L. Ša­tei­ka, to­dėl prie­kaiš­tai, kad Lie­tu­vos ūki­nin­kai su­mo­ka per ma­žai mo­kes­čių ir tam­pa vals­ty­bės iš­lai­ky­ti­niais, jį skau­di­na.

loreta@skrastas.lt

Ūky­je – 60 dar­buo­to­jų

Šiau­lių ra­jo­ne, Dau­gė­lai­čių kai­me, dau­giau ne­gu dvi­de­šimt me­tų ūki­nin­kau­jan­tis Li­nas Ša­tei­ka į gin­čus dėl mo­kes­čių leng­va­tų ūki­nin­kams ne­si­ve­lia. Ne­tu­ri il­goms kal­boms lai­ko, o ir pra­smės ne­ma­to.

„Dis­ku­si­jos ir anks­čiau vy­ko, kai ūki­nin­kams bu­vo nu­sta­ty­tas 5 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis nuo pa­ja­mų ir pel­no. Mes ži­no­jo­me, kad kaž­ka­da mo­kes­tis pa­kils iki 10 pro­cen­tų ir pa­laips­niui di­dės“, – sa­ko dar­žo­vių ūkio sa­vi­nin­kas.

Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vos ūki­nin­kai iki šiol te­bė­ra be­si­ku­rian­tys. Jei­gu ne Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma, lie­tu­viš­ki ūkiai bū­tų ma­žiau­siai 15 me­tų at­si­li­kę.

„Lie­tu­vos ūki­nin­kų ne­pa­ly­gin­si nei su olan­dais, nei su vo­kie­čiais, nei su suo­miais, ku­rie ne­tu­rė­jo ko­lū­kių. Mes ūki­nin­kau­ti pra­dė­jo­me nuo nu­lio. Aš pa­ts pra­dė­jau nuo 25 hek­ta­rų“, – pa­sa­ko­ja L. Ša­tei­ka.

Sa­vo šei­mos ūkį, ku­ria­me au­gi­na mor­kas ir svo­gū­nus, jis lai­ko pre­ki­niu ūkiu. Šiuo me­tu dir­ba 200 hek­ta­rų nuo­sa­vos že­mės, dar 300 hek­ta­rų nuo­mo­ja­si.

Už­si­da­rius Ru­si­jos rin­kai sko­li­no­si iš ban­kų ir in­ves­ta­vo į dar­žo­vių sau­gyk­las. Rei­kė­jo iš­sau­go­ti der­lių, ku­rio ne­ga­li iš kar­to rea­li­zuo­ti. Anks­čiau į Ru­si­ją iš­va­žiuo­da­vo apie 60 pro­cen­tų pro­duk­ci­jos. Šiuo me­tu tiek iš­ve­ža į Lat­vi­ją, dar apie 10 pro­cen­tų – į Es­ti­ją, vi­sa ki­ta par­duo­da Lie­tu­vo­je.

Ko­kius mo­kes­čius su­mo­ka L. Ša­tei­kos ūkis?

Už kiek­vie­ną par­duo­tą dar­žo­vių ki­log­ra­mą – 21 pro­cen­to PVM, nuo gau­to pel­no – 5 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. Vi­sus me­tus ūkis iš­lai­ko apie 60 dar­buo­to­jų. Se­zo­no me­tu dar apie 20 žmo­nių įdar­bi­na pa­gal že­mės ūkio pa­slau­gų kvi­tus, ku­riuos va­di­na iš­si­gel­bė­ji­mu ieš­kant pa­pil­do­mų dar­bo ran­kų trum­pam lai­ko­tar­piui.

Nuo kiek­vie­nos su­kur­tos dar­bo vie­tos kas mė­ne­sį mo­ka apie 42 pro­cen­tus „Sod­ros“ įmo­kų ir 15 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

Ūkio fi­nan­sus tvar­kan­ti Li­no žmo­na Dai­va pri­pa­žįs­ta, kad pa­ra­ma per­kant žy­mė­tą ku­rą, neap­mo­kes­tin­tą ak­ci­zu, iš­mo­kos už pa­sė­lius yra la­bai svar­bi.

„Vi­sa tai ma­ži­na mū­sų dar­žo­vių sa­vi­kai­ną, kai­ną var­to­to­jui, – sa­ko ūki­nin­kė. – Eu­ro­pos Są­jun­gos rin­ko­je mes tu­ri­me kon­ku­ruo­ti su to­kio­mis vals­ty­bė­mis, ku­rio­se že­mės ūkis jau se­niai vis­kuo ap­rū­pin­tas. Bet iš­mo­kas mes gau­na­me ma­žes­nes ne­gu kon­ku­ren­tai Va­ka­rų Eu­ro­po­je.“

Ne vi­si pa­jėg­tų su­si­mo­kė­ti

D. Ša­tei­kie­nė pa­si­do­mė­jo sta­tis­ti­ka apie dar­ži­nin­kus Lie­tu­vo­je ir iliust­ruo­ja si­tua­ci­ją skai­čiais: „Ša­lies dar­ži­nin­kai yra dek­la­ra­vę 19 395 ha dar­žo­vių, tarp jų bul­vių – apie 14 tūks­tan­čių hek­ta­rų. Jei­gu iš­rink­tu­me tik dar­ži­nin­kus, tai vi­du­ti­nis dar­žas išeina 36 arai. Iš ko toks ūki­nin­kas mo­kės di­des­nius mo­kes­čius? Mo­kes­čiai nuo kiek­vie­no dar­žo?“

Ji pa­brė­žia že­mės ūkio spe­ci­fi­ką: vie­nais me­tais sė­mė van­de­nį iš lau­kų, kad ga­lė­tų įva­žiuo­ti dirb­ti, ki­tais – lais­tė, kad vi­sas der­lius neiš­deg­tų, nie­ka­da ne­ga­li pro­gno­zuo­ti nei der­liaus, nei kai­nų.

„Ki­tos įmo­nės, pa­vyz­džiui, pre­ky­bos, pa­ja­mas gau­na kiek­vie­ną die­ną, o mes – par­da­vė­me pro­duk­ci­ją, ir sė­di­me ty­liai pu­sę me­tų iki ki­to der­liaus. Mes ne­tu­ri­me re­zer­vi­nio fon­do juo­dai die­nai. Mes mo­kes­čius su­si­mo­ka­me ir lau­kia­me“, – pa­sa­ko­jo D. Ša­tei­kie­nė.

Ar už­si­dir­ba jie sa­vo ūky­je at­ly­gi­ni­mą?

„Taip, aš esu įdar­bin­ta. Li­nas mo­kes­čius mo­ka sa­va­ran­kiš­kai – ir „Sod­rai“, ir pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą bei nuo va­di­na­mų­jų „Sod­ros“ „lu­bų“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

O ar ga­li ūki­nin­kas sirg­ti? „Tik nuo šių me­tų sau­sio 1 die­nos, jei­gu Li­nas su­si­rgtų, jau ga­li gau­ti li­gos iš­mo­ką“, – paaiš­ki­na ūki­nin­ko žmo­na.

Vi­si gi­na sa­vo rin­ką

Kon­ku­ren­ci­ja dar­žo­vių rin­ko­je yra la­bai di­de­lė. Jei­gu anks­čiau len­kų ūki­nin­kai at­vi­ro­mis du­ri­mis lauk­da­vo lie­tu­vių – pa­tar­ti, pa­ro­dy­ti, kaip ūki­nin­kau­ti, šian­dien si­tua­ci­ja pa­si­kei­tu­si.

„Kai įsto­jo­me į Eu­ro­pos Są­jun­gą, mes ženg­te­lė­jo­me sep­tyn­my­liais žings­niais į prie­kį ir juos pa­si­vi­jo­me, ta­po­me ly­gia­ver­čiai kon­ku­ren­tai“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

„Len­ki­jo­je la­bai daug leng­va­tų, pa­vyz­džiui, 6 pro­cen­tai PVM. Štai ko­dėl va­žiuo­ja lie­tu­viai į Len­ki­ją pirk­ti – rin­ka di­džiu­lė, ji vis­ką ga­mi­na, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi L. Ša­tei­ka. – Ša­lia Len­ki­jos yra Vo­kie­ti­ja, bet ji ga­mi­na bran­ges­nį pro­duk­tą. Ten ne­pa­ma­ty­si ki­log­ra­mo mor­kų už 20 cen­tų – apie 1,5 eu­ro kai­nuo­ja, nes Vo­kie­ti­ja gi­na sa­vo rin­ką. Pre­ky­bi­nin­kai pir­miau­sia per­ka iš sa­vo ūkių, nors mor­ka ir bran­ges­nė ne­gu mū­sų.“

Anks­čiau Li­nas ste­bė­jo­si ir siū­lė: „Mes ga­li­me at­vež­ti pi­ges­nių mor­kų.“

„Bet ne – kol bus vie­ti­nės pro­duk­ci­jos įvež­ti yra ne­pa­do­ru. Tai ir vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mas, ir vals­ty­bės re­gu­lia­vi­mo pa­sek­mė“, – sa­ko L. Ša­tei­ka.

Mor­kų ir svo­gū­nų kai­nos Lie­tu­vo­je jau praė­ju­sį ru­de­nį bu­vo že­mos. Ūki­nin­kai sa­ko, kad pa­va­sa­rį kai­nos pa­kil­da­vo, bet šie­met lai­ko­si že­mos, to­dėl dar­žo­vių lai­ky­mas mo­der­nio­se sau­gyk­lo­se neat­si­per­ka.

L. Ša­tei­ka žvel­gia į žmo­ną: „Bu­hal­te­rė pa­sa­ky­tų, kad tai – že­miau sa­vi­kai­nos.“ To­dėl ūki­nin­kai džiau­gia­si, kad ban­kai yra ge­ra­no­riš­ki, ne­žlug­do. Kai esi ban­kui sko­lin­gas ke­lis mi­li­jo­nus eu­rų, su­pra­ti­mas ūki­nin­kams la­bai svar­bus.

At­sa­ko­my­bė ir už ki­tus

Iki ge­gu­žės 1 die­nos L. Ša­tei­kos ūkis tu­ri su­mo­kė­ti 5 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį nuo pel­no. Jei­gu šis mo­kes­tis pa­di­dė­tų ar išaug­tų ki­ti mo­kes­čiai, Ša­tei­kos pro­gno­zuo­ja, kad ne vie­nas ūki­nin­kas bank­ru­tuo­tų, tek­tų at­leis­ti dar­buo­to­jus.

„Vi­sa­me pa­sau­ly­je že­mės ūkis yra re­mia­mas su­bsi­di­jo­mis, ki­to­mis prie­mo­nė­mis, leng­va­to­mis, tai ne iš pirš­to lauž­ta. Ne­ži­nau, ar vi­si vie­no­dai pa­jėg­tų mo­kė­ti mo­kes­čius, ves­ti visą bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą?“ – svars­tė L. Ša­tei­ka. Jo žmo­na iro­ni­zuo­ja: im­tų iš ban­ko pa­sko­lą ir su­mo­kė­tų mo­kes­čius, tik ar bū­tų iš ko grą­žin­ti?

Abu pri­pa­žįs­ta, kad ne­tu­ri lai­ko pa­si­gi­lin­ti į vi­sus Sei­me svars­to­mus klau­si­mus, ku­rie su­si­ję su ūki­nin­kais. Lau­kai jau bo­luo­ja, ir abie­jų min­tys – apie pa­va­sa­rio dar­bus.

„Mes gy­ve­na­me ne iš po­pie­rių, o iš lau­kų, to­dėl pir­miau­sia ei­ni pa­si­sė­ti, pa­si­so­din­ti“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

Dėl sun­ku­mų kar­tais svy­ra ran­kos. „Ta­da iš­ge­ri ar­ba­tos, pa­si­žiū­ri: a, vai­kai gra­žiai au­ga, gė­ly­tės žy­di, paukš­tu­kai pyp­si, val­gy­ti tu­riu, svei­ka­tos tu­riu, dar­bo – so­čiai!“ – šyp­so­si D. Ša­tei­kie­nė.

Ūki­nin­kai sa­ko jau­čian­tys di­džiu­lę at­sa­ko­my­bę ne tik dėl sa­vęs, sa­vo pen­kių sū­nų atei­ties, bet ir dėl ūky­je dir­ban­čių 60 žmo­nių. „Jie tu­ri sa­vo gy­ve­ni­mus, sa­vo pla­nus, ne­ga­li juo­kau­ti“, – sa­ko D. Ša­tei­kie­nė.

Užg­rū­din­ti sun­ku­mų

L. Ša­tei­ka ma­no, jog po­li­ti­kų su­kel­tos dis­ku­si­jos, kad ūki­nin­kai mo­ka per ma­žus mo­kes­čius, pir­miau­sia tu­ri po­li­ti­nį at­spal­vį.

„Ma­nau, kad dėl tų, ku­rie iš­rink­ti į Sei­mą. Yra R. Kar­baus­kis, ir mus ly­gi­na su juo. Bet tai – skir­tin­gi da­ly­kai“, – sa­ko ūki­nin­kas.

D. Ša­tei­kie­nės nuo­mo­ne, prie­kaiš­tai, jog ūki­nin­kų tė­vams pen­si­jas mo­ka ki­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jai, skal­do vi­suo­me­nę ir skau­di­na ūki­nin­kų šei­mas. For­muo­ja­ma nuo­mo­nė, jog kaž­ku­ri gru­pė yra pri­vi­le­gi­juo­ta.

„Gal kaž­kas iš to tu­ri nau­dos?“ – svars­to ūki­nin­kė, iš­rink­ta ir į Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bą. Ji pyks­ta, kad am­bi­ci­jos kaž­kam yra aukš­čiau už bend­rą tiks­lą – „iš­lai­ky­ti Lie­tu­vą, kad ga­lė­tu­me ge­riau gy­ven­ti“.

„Ūki­nin­kas yra už­grū­din­tas gam­tos. Le­dai iš­dau­žė svo­gū­nus, vaikš­tai ap­lin­kui juos ir gal­vo­ji: dar nė­ra taip blo­gai, dar jie at­si­gaus. Užė­jo saus­ra, vėl vaikš­tai ir lais­tai, su­kie­si iš si­tua­ci­jos, – apie iš­ban­dy­mus pa­sa­ko­ja D. Ša­tei­kie­nė. – Ži­no­ma, bū­tų sma­giau, kad vals­ty­bė nu­si­sta­ty­tų prio­ri­te­tus: ko­kia pa­ga­liau mū­sų vals­ty­bė – ag­ra­ri­nė, in­dust­ri­nė ar in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų?“

La­biau­siai jai skau­du dėl jau­nų žmo­nių, ku­rių vals­ty­bė ne­pa­jė­gia su­lai­ky­ti nuo emig­ra­ci­jos.

„Jei­gu jau­nas žmo­gus no­ri pirk­ti būs­tą, vals­ty­bė tu­rė­tų jį rem­ti – duo­ti ban­kui ga­ran­ti­jas, deng­ti pa­lū­ka­nas. Gi­mė vai­kas, vals­ty­bė ga­lė­tų su­mo­kė­ti da­lį pa­sko­los, gi­mė ant­ras vai­kas – ki­tą da­lį pa­sko­los pa­deng­tų. Prie­mo­nių tik­rai ras­tų“, – įsi­ti­ki­nu­si pen­kių sū­nų ma­ma.

Ša­tei­kos aš­tuo­ne­rius me­tus gy­ve­no su tė­vais, nes vis­ką in­ves­ta­vo į ūkį. Šian­dien nuo­sa­vo­je so­dy­bo­je ke­le­rius me­tus gu­li na­mo prie­sta­to pa­ma­tai. Pries­ta­te abu sva­jo­ja ap­si­gy­ven­ti, kai pa­sens.

Ži­no iš pa­tir­ties: rei­kia, kad bū­tų pir­mas aukš­tas, kad ga­lė­tų įva­žiuo­ti ve­ži­mė­liu. Ūki­nin­kai sa­vo se­nat­vę pla­nuo­ja jau da­bar. O ko­kia bus jų pen­si­ja?

„Aš tur­būt jos ne­gau­siu?“ – gūž­te­lė­jo pe­čiais Li­nas.

„Sod­ro­je“ pa­si­do­mė­jau: jei­gu dirb­s iki se­nat­vės am­žiaus, už­si­dirb­s 190 eu­rų“, – paaiš­ki­no žmo­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dai­va ir Li­nas Ša­tei­kos sa­ko, kad ūki­nin­kau­jan­čių kas­met ma­žė­ja, o ūkiai stam­bė­ja.

Dar­žo­vių sau­gyk­los pa­de­da iš­sau­go­ti der­lių, ku­rio ūki­nin­kai ne­ga­li rea­li­zuo­ti iš kar­to. Li­nui Ša­tei­kai te­ko gi­lin­tis ne tik į dar­žo­vių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jų su­bti­ly­bes, bet ir į tai, kaip jas tin­ka­mai sau­go­ti. Sau­gyk­lo­se pa­lai­ko­ma temperatūra +0.

Mor­kos su­pa­kuo­tos ir krau­na­mos iš­vež­ti į Lat­vi­ją. Šiuo me­tu ten ūkis iš­ve­ža di­džiau­sią der­liaus da­lį.

Ga­vus už­sa­ky­mą mor­kos yra plau­na­mos, pa­kuo­ja­mos. Dau­ge­lis dar­bų au­to­ma­ti­zuo­ta.

Sunk­ve­ži­miai lau­kia, kol bus pa­krau­tas mor­kų už­sa­ky­mas.

Rei­kia at­rink­ti grū­dus nuo pe­lų

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Jo­nas TAL­MAN­TAS

Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas:

– Skai­tant ir klau­sant vi­sų tų dis­ku­si­jų, ky­la klau­si­mų: ar vi­suo­me­nė ap­skri­tai ži­no, kiek Lie­tu­vo­je yra ūki­nin­kų ir kaip iš tie­sų jų veik­lo­je yra skai­čiuo­ja­mi mo­kes­čiai? Kas yra iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ne iš Lie­tu­vos biu­dže­to) gau­na­mos tie­sio­gi­nės iš­mo­kos? Ar ži­no­me, kiek iš už­re­gist­ruo­tų ūki­nin­kų yra rea­liai vyk­dan­čių že­mės ūkio veik­lą bei iš to gy­ve­nan­čių? Ar vi­suo­me­nė ži­no, jog gy­ven­to­jo, vyk­dan­čio že­mės ūkio in­di­vi­dua­lią veik­lą, mo­kes­čių mo­kė­to­jo veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mas pri­klau­so nuo eko­no­mi­nio dy­džio vie­ne­to (EDV), į ku­rio ga­na su­dė­tin­gą ap­skai­čia­vi­mą įei­na au­gi­na­mos kul­tū­ros, lai­ko­mi gy­vu­liai, gau­na­mos pa­ja­mos iš pa­slau­gų že­mės ūkiui, jų per­skai­čia­vi­mas į stan­dar­ti­nį ga­my­bi­nį pel­ną, ten­kan­tį vie­nam hek­ta­rui ir gy­vu­liui?

Paa­na­li­za­vus esa­mus duo­me­nis, iš tie­sų rei­kia pri­pa­žin­ti, jog kal­ti­ni­mai nė­ra la­bai tei­sin­gi, bet pro­ble­mų ūki­nin­kų mo­kes­ti­nė­je sis­te­mo­je yra ir la­bai di­de­lių. Vi­sų pir­ma dėl to, kad Lie­tu­vo­je pa­gal skel­bia­mus duo­me­nis sun­ku at­rink­ti grū­dus nuo pe­lų, o juos at­si­jo­ti taip nie­kam iki ga­lo ir ne­pa­vyks­ta.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (to­liau – VMI) duo­me­ni­mis, šių metų ko­vo 1 die­ną bu­vo už­re­gist­ruo­ta be­veik 116,7 tūks­tan­čio ūki­nin­kų mo­kes­čių mo­kė­to­jų ir 8,4 tūks­tan­čio jų par­tne­rių. Tai pa­čiai da­tai Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro (VIC) duo­me­ni­mis, at­sa­kin­go už Ūki­nin­kų ūkių re­gist­rą, ūki­nin­kų re­gist­re bu­vo 122,5 tūks­tan­čio ūki­nin­kų. Da­ta ta pa­ti, duo­me­nys skir­tin­gi.

VMI duo­me­ni­mis, ko­vo 1 die­ną gy­ven­to­jų, vyk­dan­čių že­mės ūkio in­di­vi­dua­lią veik­lą, ku­rių EDV ma­žes­nis kaip 2, bu­vo net 190,3 tūks­tan­čio. Nuo 2 iki 4 EDV bu­vo 17,28 tūks­tan­čio. Tų, ku­rių EDV ly­gus 4 ir di­des­nis, bu­vo 18,55 tūks­tan­čio, o iš jų 7,1 tūks­tan­čio bu­vo tie, ku­rių EDV bu­vo ly­gus ir di­des­nis ne­gu 14 EDV.

VIC duo­me­ni­mis, iš vi­so ak­ty­vių val­dų nu­ro­do­ma 161,4 tūks­tan­čio, pa­gal EDV: ma­žiau nei 2 EDV – 129,2 tūks­tan­čio, nuo 2 iki 4 EDV – 17,4 tūks­tan­čio, nuo 4 iki 14 EDV – 11,6 tūks­tan­čio, nuo 14 EDV – 7,6 tūks­tan­čio. Pa­pil­do­mai nu­ro­do­ma pen­si­nio am­žiaus val­dų tu­rė­to­jų ak­ty­vio­se val­do­se – 58,28 tūks­tan­čio. Da­ta ta pa­ti, duo­me­nys skir­tin­gi. Bet iš es­mės kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je dek­la­ruo­ja­ma po ke­lis tūks­tan­čius ūki­nin­kų ūkių, o rea­liai kiek­vie­no­je iš jų yra tik nuo ke­lių de­šim­čių iki ke­lių šim­tų nor­ma­liai vyk­dan­čių veik­lą ūki­nin­kų.

Mo­kes­čių mo­kė­ji­mo pa­grin­dais svar­biau­si yra tie, ku­rių EDV ly­gus 4 ir di­des­nis, nes jie po­ten­cia­lūs PVM mo­kė­to­jai, GPM mo­kes­čio mo­kė­to­jai, „Sod­ros“ įmo­kų mo­kė­to­jai. Jei­gu ūki­nin­ko ūkio dy­dis yra ma­žes­nis ne­gu 4 EDV, vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų mo­kė­ti ne­rei­ka­lau­ja­ma. Ta­čiau ky­la klau­si­mas, ar tie ma­žie­ji ūkiai iš tie­sų ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių? Juk ne pa­slap­tis, kad tie ma­žie­ji iš tie­sų ne­pra­gy­ven­tų vien tik iš že­mės ūkio veik­los ir daž­niau­siai tai yra ar­ba dir­ban­tys ki­to­se sri­ty­se, ar­ba pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, pa­pil­do­mai už­sii­man­tys ir že­mės ūkio veik­la.

Tai vie­ni iš jų mo­kes­čius mo­ka per tu­ri­mas sa­vo dar­bo su­tar­tis, o ki­ti jau yra pen­si­jas už­si­dir­bę. Ki­ta ver­tus, mums ir­gi yra įdo­mu, kiek tarp tų itin smul­kių ūki­nin­kų yra prie­mies­čiuo­se ir mies­tuo­se pa­si­sta­ty­tų leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis na­mų val­dų, kai ne­ren­giant de­ta­lių­jų pla­nų že­mės ūkio pa­skir­ties že­mė­je bu­vo ga­li­ma ūki­nin­kui pa­si­sta­ty­ti so­dy­bą? Kiek tuo lai­ku mies­to žmo­nių ta­po ūki­nin­kais?

Tad iš skai­čių aiš­kė­ja, kad apie 18 tūks­tan­čių as­me­nų lie­ka at­sa­kin­gi už vi­sos Lie­tu­vos ūki­nin­kus, ku­rie ne­va ne­pri­si­de­da prie švie­ti­mo, me­di­ci­nos ir pen­si­nin­kų iš­lai­ky­mo.

Nie­kas ne­nei­gia, kad yra tur­tin­gų ūki­nin­kų, ta­čiau to­kių yra tik vie­ne­tai, kaip ir bet ku­rio ki­to ti­po vers­le. Be to, tur­tin­giau­siais lai­ko­mi ūki­nin­kai yra tarp la­biau­siai įsi­sko­li­nu­sių ban­ko ins­ti­tu­ci­joms as­me­nų, nes jiems nuo­lat ten­ka sko­lin­tis lė­šų ūkio mo­der­ni­za­ci­jai ir apy­var­ti­nėms lė­šoms.

Že­mės ūkio veik­lo­je už pro­duk­ci­ją pa­ja­mas ga­li gau­ti tik nuė­męs der­lių, par­duo­dant ke­lerius me­tus au­gin­tą gy­vu­lį ir tik pie­ni­nin­kys­tė­s sektoriuje ga­li­ma gau­ti pa­sto­ves­nes pa­ja­mas. Bet jas iš­ly­gin­ti su iš­lai­do­mis įma­no­ma tik ta­da, kai sek­to­rius yra ne­vei­kia­mas išo­ri­nė­se rin­ko­se pur­to­mų kri­zių. Daž­nas ūki­nin­kas yra pri­vers­tas sa­vo veik­lo­je bū­ti nuo­lat įsi­sko­li­nęs įvai­rioms že­mės ūkį ap­tar­nau­jan­čioms įmo­nėms už tei­kia­mus kre­di­tus trą­šoms, au­ga­lų ap­sau­gos prie­mo­nėms ir už tai mo­kė­ti ne­ma­žas pa­lū­ka­nas.

Vi­sa Lie­tu­vos mo­kes­čių po­li­ti­ka yra pa­kan­ka­mai su­dė­tin­ga ir tu­rin­ti įvai­rio­se sri­ty­se daug išim­čių. Bū­tent tas su­dė­tin­gu­mas ir per­ne­lyg di­de­li mo­kes­čiai mū­sų ša­ly­je ver­čia ko­vo­ti dėl sa­vo veik­los leng­va­tų.

Ūki­nin­kai vi­sa­da yra lin­kę tar­tis, ta­čiau tu­ri bū­ti vi­siems vie­no­dos są­ly­gos gy­ven­ti ir dirb­ti.

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ūki­nin­kų są­jun­ga


Išanks­ti­niais Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2016 me­tais že­mės ūkio pro­duk­ci­jos bu­vo pa­ga­min­ta už 2,29 mi­li­jar­do Eur (2015 m. – 2,53 mlrd. Eur). La­biau­siai su­ma­žė­jo au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos ver­tė.

Au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos ver­tės su­ma­žė­ji­mą nu­lė­mė dėl ne­pa­lan­kių orų der­liaus nuė­mi­mo me­tu gau­tas pra­stes­nis že­mės ūkio au­ga­lų, ypač ja­vų, der­lius bei su­ma­žė­ju­sios au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos. Ja­vų der­lius bu­vo 16,4 pro­cen­to ma­žes­nis nei praė­ju­siais me­tais. Au­ga­li­nin­kys­tės pro­duk­ci­jos ver­tės ma­žė­ji­mą su­švel­ni­no gau­ses­nis ankš­ti­nių au­ga­lų ir cuk­ri­nių run­ke­lių der­lius.

2016 me­tais pa­ly­gin­ti su 2015 me­tais, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos apim­tis pa­ly­gi­na­mo­sio­mis kai­no­mis su­ma­žė­jo 6,5 pro­cen­to.

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą (32)

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Vi­ce­me­ras išrinktas: ką dirbs – neaišku (43)

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />