(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Budintis reporteris

Sceninio kostiumo konstruktorė

2017 m. balandžio 21 d.
Edita KARKLELIENĖ

Kaž­ka­da Šiau­lių pro­fe­si­nio ren­gi­mo cent­ro siu­vė­jų pro­fe­si­jos mo­ky­to­ja Dai­va Žu­kaus­kie­nė nė ne­gal­vo­jo apie dar­bą teat­re. Ta­čiau li­ki­mas me­tė pro­gą. Jos po­nia Dai­va ne­pra­lei­do ir štai jau sep­tin­tus me­tus dir­ba Šiau­lių dra­mos teat­ro sce­ni­nio kos­tiu­mo konst­ruk­to­re-siu­vė­ja.

„Dė­ko­ju li­ki­mui už sa­vo dar­bą“, – sa­ko sim­pa­tiš­ka pa­šne­ko­vė.

edita@skrastas.lt

Kiekvienas drabužis – unikalus

Bu­vo lai­kas, kai la­bai su­ma­žė­jo mo­ky­tis no­rin­čių siu­vė­jų, to­dėl ant po­nios Dai­vos kri­to at­lei­di­mo pa­gal eta­tų ma­ži­ni­mą kor­ta. Taip pro­fe­sio­na­li siu­vi­mo technikė–technologė, iš­si­la­vi­ni­mą įgi­ju­si Vil­niaus leng­vo­sios pra­mo­nės tech­ni­ku­me ir tu­rin­ti aukš­čiau­sią su­kir­pė­jos ka­te­go­ri­ją, li­ko be dar­bo.

Ir štai siu­vė­jos pri­rei­kė Šiau­lių dra­mos teat­rui. Dai­va įsi­dar­bi­no.

Po­nios Dai­vos kū­ry­bos dirb­tu­vė teat­re – ne­di­de­lis ka­bi­ne­tas. Ja­me – siu­vi­mo ma­ši­na, ly­gi­ni­mo sta­las, ke­le­tas krū­ve­lių au­di­nių, ant sie­nų – de­šim­tys es­ki­zų. Čia pat ka­byk­la su bai­gia­mais kur­ti sce­ni­niais kos­tiu­mais bei tais, ku­riuos žiū­ro­vai jau ma­tė, ta­čiau jie į Dai­vos dirb­tu­vę su­grį­žo gal ko­kiam iš­si­pe­šu­siam siū­lui su­kiš­ti, gal prai­ru­siai siū­lei su­siū­ti.

Šiau­lie­tė šyp­so­si pa­klaus­ta apie dar­bą. Sa­ko, kad kiek­vie­nas jos pa­siū­tas dra­bu­žis – uni­ka­lus, nes ki­to to­kio ir ne­tgi pa­na­šaus grei­čiau­siai ne­su­ra­si. Ir kiek­vie­nas bran­gus ne tik fi­nan­siš­kai, bet ir mie­las – juk kiek­vie­na jo siū­ly­tė siu­vė­jos pa­glos­ty­ta, kiek­vie­na sa­ga pa­čiu­pi­nė­ta, apy­kak­lė iš­ly­gin­ta.

Nuo ko gi pra­si­de­da sce­ni­nio kos­tiu­mo kū­ri­mas? D. Žu­kaus­kie­nė pa­sa­ko­ja, kad vis­kas pra­si­de­da la­bai ele­men­ta­riai. Pir­miau­sia konst­ruk­to­rė-siu­vė­ja su­si­tin­ka su sta­to­mo spek­tak­lio dai­li­nin­ku ir iš­girs­ta jo vi­zi­ją: kaip vie­nas ar ki­tas dra­bu­žis tu­rė­tų at­ro­dy­ti, kaip ati­tik­ti per­so­na­žo cha­rak­te­rį, laik­me­tį, ko­kios tu­rė­tų bū­ti de­ta­lės. Iš­si­kal­ba­ma: juk siu­vė­ja tu­ri su­pras­ti, ko tiks­liai dai­li­nin­kas no­ri.

Pas­kui po­niai Dai­vai pa­tei­kia­mas bū­si­mo kos­tiu­mo es­ki­zas. Aps­vars­to­ma konst­ruk­ci­ja.

Ta­da konst­ruk­to­rė-siu­vė­ja pa­si­kvie­čia ak­to­rių ir pa­gal konk­re­čias jo kū­no pro­por­ci­jas bei va­do­vau­jan­tis nuo­trau­ka bei dai­li­nin­ko es­ki­zu pra­de­da daug min­čių ir kant­ry­bės rei­ka­lau­jan­tį dar­bą.

„Pri­si­me­nu, bu­vo sta­to­mas spek­tak­lis „Duon­ke­pio žmo­na“, ak­to­rei Li­nai Bo­cy­tei siu­va­mas ku­ni­go tar­nai­tės kos­tiu­mas. Atė­jo ak­to­rė pasi­ma­tuo­ti ir nu­ste­bo: ne to­kį kos­tiu­mą sa­vo per­so­na­žui įsi­vaiz­da­vo.

„Ak­to­rė ta­da man pra­si­ta­rė kaž­ką tu­rė­sian­ti pa­da­ry­ti ki­taip, kad kos­tiu­mas jos per­so­na­žui „pri­lip­tų“, – šyp­so­si D. Žu­kaus­kie­nė.

Ki­tais sy­kiais pa­si­tai­ko, kad pra­di­nis es­ki­zas bū­na vie­noks, o vė­liau, dar­bo įkarš­ty­je, vis­kas įgau­na vi­sai ki­to­kį vei­dą. Sa­ky­ki­me, toks da­ly­kas kar­tais nu­tin­ka ir dėl to, kad kos­tiu­mo si­lue­tas smar­kiai ski­ria­si nuo ak­to­riaus fi­gū­ros.

Ar sun­ku dirb­ti teat­ro siu­vyk­lo­je?

Sub­ti­ly­bių dir­bant su sce­ni­niu kos­tiu­mu, anot konst­ruk­to­rės, tik­rai yra. Bet siu­vi­mo pa­grin­das juk vi­sa­da iš­lie­ka tas pa­ts: pri­va­lu iš­ma­ny­ti konst­ruk­ci­ją, kos­tiu­mo su­dė­tį, su­pras­ti, kaip pa­da­ry­ti kos­tiu­mą, kad jis bū­tų pa­to­gus ak­to­riui ir kad jis (tai svar­biau­sia) sce­no­je ne­truk­dy­tų, kad pa­dė­tų kur­ti vaid­me­nį ir kad ati­tik­tų dai­li­nin­ko vi­zi­ją.

Mie­liau­si dar­bai

Ne­pai­sant to, kad vi­si dar­bai jai mie­li, po­nia Dai­va vis dėl­to tu­ri ne vie­ną, ku­ris yra iš­skir­ti­nis.

„La­bai daug įdo­mių dar­bų. Į teat­rą atė­jau, ka­da re­ži­sie­rė Na­ta­ša Ogaj-Ra­mer sta­tė J. Švar­co „Še­šė­lį“. Bu­vo la­bai puoš­nūs kos­tiu­mai“, – sa­ko pro­fe­sio­na­lė.

La­bai įdo­mus dar­bas D. Žu­kaus­kie­nei bu­vo siu­vant kos­tiu­mus R. Ba­nio­nio spek­tak­liui „Le­di Mak­bet iš Mcens­ko ap­skri­ties“. Ru­siš­ki se­no­vi­niai dva­ri­nin­kų ap­da­rai la­bai įmant­rūs – po­nia Dai­va iki šiol tu­ri po ran­ka pa­si­dė­ju­si jų es­ki­ziu­kus. Sa­ko, kad pa­siu­vus to­kius kos­tiu­mus šir­dis džiau­gia­si.

Kū­ry­biš­kai įdo­mu dirb­ti D. Žu­kaus­kie­nei bu­vo ir ku­riant kos­tiu­mus A. Gi­nio­čio spek­tak­liui „Var­dan tos“. Kos­tiu­mas Liu­bai (akt. In­ga Nor­ku­tė) pa­rei­ka­la­vo daug ap­mąs­ty­mų.

„Rei­kė­jo kaip rei­kiant pa­suk­ti gal­vą kaip tai Liu­bai pal­tą pa­siū­ti. To kos­tiu­mo su­bti­lu­mas yra tai, kad ant pa­grin­di­nio au­di­nio dė­ta mar­lė ir ji fak­tū­ruo­ta. Iš to­lo apy­kak­lė at­ro­do kaip ka­ra­ku­lis, o iš tie­sų yra ar­ba­to­je da­žy­ta mar­lė“, – pa­sa­ko­ja konst­ruk­to­rė. – Ta­me pal­te nė­ra ran­ko­vių. Tai­gi rei­kė­jo pa­suk­ti gal­vą kaip pa­da­ry­ti, kad jis sce­no­je bū­tų efek­tin­gas. Ak­to­riaus Pau­liaus La­bu­čio ap­siaus­tas – taip pat mar­lė, tik dar la­biau fak­tū­ruo­ta. Iš to­lo at­ro­do lyg li­nas bū­tų.“

Kiek­vie­nas kos­tiu­mas, anot D. Žu­kaus­kie­nės, pa­sii­ma sa­vo. Kai bu­vo ku­ria­mi kos­tiu­mai spek­tak­liui „Le­di Mak­bet iš Mcens­ko ap­skri­ties“, rei­kė­jo pa­siū­ti daug vy­riš­kų lie­me­nių ir kai­li­nių pal­tų su la­bai daug sa­gų.

„Bu­vau pa­skai­čia­vu­si, kad tiems kos­tiu­mams aš tu­rė­jau įsiū­ti daugiau kaip 200 kil­pų ir per du šim­tus sa­gų“, – juo­kia­si siu­vi­mo meist­rė.

Ma­lo­niau­sias „ačiū“

„Aš kai­fuo­ju sa­vo dar­be. Dar­bas teat­ro siu­vyk­lo­je nė iš to­lo ne­pri­lygs­ta dar­bui pa­pras­to­je siu­vyk­lo­je, nes čia yra kū­ry­ba, be to, iš­skir­ti­nė“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Kai ati­duo­da kos­tiu­mus ak­to­riams, o tai bū­na maž­daug dvi sa­vai­tės iki prem­je­ros, D. Žu­kaus­kie­nė bū­ti­nai nuei­na pa­si­žiū­rė­ti į sa­lę.

„Pa­sė­džiu tai vie­no­je, tai ki­to­je vie­to­je, ap­žiū­riu sa­vo dar­bus sce­nos švie­so­je. Ta­da pa­si­ma­to vis­kas, ką de­rė­tų pa­ko­re­guo­ti“, – dar­bo su­bti­ly­bė­mis da­li­ja­si šiau­lie­tė.

Ak­to­riams, juo­kia­si Dai­va, pra­ve­da net inst­ruk­ta­žą, kaip su tuo ar tuo kos­tiu­mu elg­tis. Jei me­džia­ga smar­kiai glam­žo­si, bū­na, kad lie­pia ak­to­riui ne­si­sės­ti, kol nei­šeis į sce­ną.

Di­džiau­sias įver­ti­ni­mas jai – ak­to­riaus, dai­li­nin­ko, re­ži­sie­riaus iš­tar­tas „ačiū“.

Pro­fe­sio­na­lė sa­ko bū­ti­nai nuei­nan­ti į prem­je­rą. Sė­di ta­da sa­lė­je, juk už­ku­li­siuo­se nie­ko ne­ma­ty­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Gar­su­sis In­gos Nor­ku­tės (Liu­bos) pal­tas spek­tak­ly­je „Var­dan tos“. Kad kas ži­no­tų, kiek kar­tų šį kos­tiu­mą, kiek­vie­ną jo cen­ti­met­rą, čiu­pi­nė­jo Dai­vos Žu­kaus­kie­nės ran­kos.

Sce­ni­nio kos­tiu­mo konst­ruk­to­rė siu­vė­ja Dai­va Žu­kaus­kie­nė: „Ma­no dar­bas – ne tik siu­vi­mas. Pir­miau­sia rei­kia su­gal­vo­ti konst­ruk­ci­ją sce­ni­niam kos­tiu­mui“.

Ru­sų dva­ri­nin­kai­tės su­kne­lės es­ki­zas spek­tak­liui pa­gal ru­sų dra­ma­tur­go Ni­ko­la­jaus Les­ko­vo apy­sa­ką „Le­di Mak­bet iš Mcens­ko ap­skri­ties“ teat­ro siu­vyk­lo­je sau­go­mas iki šiol.

Dienos populiariausi

Latvijos orkestras paliko šaltą Katedrą

2017 m. balandžio 21 d.
lankomiausias

Iš prisiminimų apie Pakruojo dvarą

2017 m. balandžio 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas