(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pirmas puslapis

Išdavystės anatomija, „Zapad“ ir dingę palaikai

2017 m. kovo 22 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Šiau­liuo­se kny­gą „Iš­da­vys­tė. Mar­ku­lio die­no­raš­čiai“ pri­sta­tęs is­to­ri­kas, Sei­mo na­rys Ar­vy­das Anu­šaus­kas ne tik ban­dė at­skleis­ti, kas lė­mė sau­gu­mie­čių agen­to Juo­zo Mar­ku­lio pa­si­rin­ki­mą, bet ir ieš­ko­jo at­sa­ky­mo, kur yra Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės pa­lai­kai. Ma­no­ma, kad J. Mar­ku­lis 1963 me­tais pri­si­dė­jo prie pa­lai­kų din­gi­mo.

zivile@skrastas.lt

Pui­ki biog­ra­fi­ja ir iš­da­vys­tės

Su­si­ti­ki­mu „Iš Lie­tu­vos par­ti­za­ni­nio ka­ro is­to­ri­jos. Ka­ras po ka­ro“ ati­da­ry­tas Šiau­lių uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų fa­kul­te­to dis­ku­si­jų fo­ru­mas „Ago­ra“.

Ren­gi­ny­je A. Anu­šaus­kas pri­sta­tė nau­jau­sią sa­vo kny­gą „Iš­da­vys­tė. Mar­ku­lio die­no­raš­čiai“, šią te­mą pra­ne­ši­mu „Juo­zo Mar­ku­lio-Ere­lio Aš na­ra­ty­vo ir as­mens ta­pa­ty­bės tra­jek­to­ri­jos“ pra­tę­sė dr. Ne­ri­jus Bra­zaus­kas.

A. Anu­šaus­kas me­džia­gą apie J. Mar­ku­lį rin­ko ket­vir­tį am­žiaus, rė­mė­si ar­chy­vų, ko­lek­ci­nin­kų me­džia­ga. Pa­sa­ko­ji­mą apie kny­gą jis pra­dė­jo nuo la­ga­mi­no nuo­trau­kos: praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį ja­me pa­sie­kė J. Mar­ku­lio ar­chy­vas – die­no­raš­čiai, do­ku­men­tai.

Pers­kai­tęs J. Mar­ku­lio laiš­kus, su­si­ra­ši­nė­ji­mus, die­no­raš­čius, is­to­ri­kas kons­ta­ta­vo: laiš­kai la­bai gra­žūs, bet tuš­ti. „Po di­de­lio džiaugs­mo, ga­vęs 1 500 pus­la­pių, su­pra­tau, kad tai – psi­choa­na­li­zės už­ra­šai.“

Pa­sak A. Anu­šaus­ko, J. Mar­ku­lio ar­ti­mie­ji ti­kė­jo­si, kad kny­go­je jis bus pa­ro­dy­tas kaip dvi­gu­bas agen­tas. „Bet tai bu­vo sau­gu­mo, o ne J. Mar­ku­lio ope­ra­ci­ja. Jo veiks­mus aš ver­ti­nu kaip iš­da­vys­tę. Žmo­nės, sto­vė­ję ano­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je, įver­tins kaip pui­kią slap­tą ope­ra­ci­ją.“

Me­di­kas, ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos tri­jų kur­sų se­mi­na­ris­tas, jau­nes­ny­sis lei­te­nan­tas, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ro mo­kyk­los as­pi­ran­tas – to­kia spal­vin­ga J. Mar­ku­lio as­me­ny­bės mo­zai­ka.

A. Anu­šaus­kas kė­lė klau­si­mą, ko­dėl žmo­gus su pui­kia biog­ra­fi­ja pa­si­rin­ko iš­da­vi­ko ke­lią. Vai­kys­tė­je, pa­sak is­to­ri­ko, J. Mar­ku­lis dėl sa­vo kil­mės (gi­mė Pits­bur­ge, JAV, į Lie­tu­vą at­vy­ko var­to­da­mas daug ang­liš­kų žo­džių) su­lau­kė pa­ty­čių. Jau ge­ro­kai vė­liau, kai sa­ve lai­kė per­siauk­lė­ju­siu žmo­gu­mi, kai­mą ap­ra­ši­nė­da­vo kaip bai­siau­sią tam­sy­bių šal­ti­nį.

Jau­nys­tė­je ar­ti­mi J. Mar­ku­lio drau­gai bu­vo žy­mūs dva­si­nin­kai My­ko­las Buo­žius, Jo­nas Fa­bi­jans­kas, vė­liau ka­lin­ti la­ge­riuo­se. Ka­ro mo­kyk­lo­je vie­na­me kur­se mo­kė­si su An­ta­no Sme­to­nos sū­nu­mi.

J. Mar­ku­lis bu­vo tarp dvy­li­kos iš­rink­tų­jų ka­ro mo­kyk­los as­pi­ran­tų, ku­rie 1937 me­tais ta­po Ge­di­mi­no or­di­no tre­čio laips­nio ka­va­lie­riais. Ap­do­va­no­tas už iš­kal­bą.

Ka­ro mo­kyk­lo­je mo­kė­si su as­me­ni­mis, vė­liau pa­si­rin­ku­siais pa­si­prie­ši­ni­mo ke­lią: My­ko­lu Nau­jo­kai­čiu, Ju­li­jo­nu Bu­tė­nu, Jo­nu No­rei­ka. J. No­rei­ka 1945–1946 me­tais kū­rė pa­si­prie­ši­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ją, ku­ri pre­ten­da­vo va­do­vau­ti gink­luo­tam pa­si­prie­ši­ni­mui. Po su­nai­ki­nimo jos pa­grin­du so­vie­ti­nis sau­gu­mas su­kū­rė fik­ty­vią or­ga­ni­za­ci­ją, jai va­do­vau­ti ėmė­si J. Mar­ku­lis. Iki šiol is­to­ri­kai ne­ži­no­jo, kad J. Mar­ku­lis su J. No­rei­ka bu­vo pa­žįs­ta­mi de­šimt­me­tį, nuo ka­ro mo­kyk­los lai­kų. Vė­liau agen­tas vie­nu iš sla­py­var­džių bu­vo pa­si­rin­kęs No­rei­kos var­dą.

Dar vie­nas pa­žįs­ta­mas – Lie­tu­vos lais­vės ar­mi­jos da­ly­vis, vė­liau dai­li­nin­ku ta­pęs Ka­zi­mie­ras Ža­roms­kis. Po kny­gos iš­lei­di­mo su A. Anu­šaus­ku su­si­sie­kė K. Ža­roms­kio naš­lė. Ji pa­pa­sa­ko­jo apie vy­ro su­si­dū­ri­mą su J. Mar­ku­liu 1986 me­tais, kai K. Ža­roms­kis iš Niu­jor­ko at­vy­ko į Lie­tu­vą. Pa­sak A. Anu­šaus­ko, at­si­tik­ti­nių su­si­ti­ki­mų tuo me­tu ne­bū­da­vo – tuo pa­si­rū­pin­da­vo so­vie­ti­nis sau­gu­mas.

„Jis spau­džia sa­vo gli­čia ran­ka man ran­ką, o aš gal­vo­ju: ka­da ji­sai ma­ne iš­duos?“ – to­kį vy­ro pa­sa­ko­ji­mą per­da­vė naš­lė.

Va­ka­ruo­se apie J. Mar­ku­lį ir jo iš­da­vys­tes bu­vo pla­čiai ži­no­ma dėl Juo­zo Luk­šos iš­leis­tos kny­gos „Par­ti­za­nai“.

Iš­da­vi­mų mas­tas

Pa­sak A. Anu­šaus­ko, so­vie­ti­niam sau­gu­mui rei­kė­jo žmo­nių, ku­rie pa­dė­tų lik­vi­duo­ti gink­luo­tą pa­si­prie­ši­ni­mą, da­ry­tų įta­ką pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­viams.

Ope­ra­ci­jai pla­nuo­ti bu­vo skir­ta ke­le­tas sau­gu­mo ka­ri­nin­kų, J. Mar­ku­lio koor­di­na­to­riu­mi pa­skir­tas Il­ja Bo­ri­so­vi­čius Poč­ka­jus. J. Mar­ku­lis ru­siš­kai ne­mo­kė­jo. „Nors ne­su­siš­ne­kė­jo, bend­rą kal­bą su­ra­do“, – sa­ko is­to­ri­kas.

J. Mar­ku­lis pa­si­jau­tė kaip žmo­gus, da­ran­tis spren­di­mus. Jam, ką tik bu­vu­siam pro­fe­so­riaus asis­ten­tui, bu­vo pa­siū­ly­ta tap­ti ka­ted­ros ve­dė­ju su pro­fe­so­riš­ka al­ga ir pro­fe­so­riš­ko­mis pa­rei­go­mis. Tuo mo­men­tu, kaip LLA na­rį, J. Mar­ku­lį su­lai­ko sau­gu­mas, bet ki­tą die­ną pa­lei­džia.

„Jo­kiuo­se už­ra­šuo­se apie jo­kias jam tai­ky­tas prie­var­tos prie­mo­nes nė­ra nė žo­džio. Jo­kios prie­var­tos ir ne­bu­vo: tie­siog pa­siū­ly­ta ge­ra kar­je­ra tuo­me­ti­nė­mis są­ly­go­mis. Ir jis tam pa­siū­ly­mui ne­bu­vo pa­si­ruo­šęs at­si­spir­ti“, – sa­ko A. Anu­šaus­kas.

Ope­ra­ci­ja va­di­no­si „Za­pad“. A. Anu­šaus­kas pri­mi­nė pa­ra­le­lę tarp pa­va­di­ni­mų – ru­de­nį Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­se vyks ka­ri­niai mo­ky­mai „Za­pad“.

„Nė­ra rei­ka­lo šiuo me­tu ak­ty­viai ko­vo­ti su oku­pa­ci­ja, oku­pan­tais“ – to­kia reng­tos ope­ra­ci­jos re­ziu­mė. Nu­si­gink­luo­ti, ati­duo­ti gink­lus, gau­ti su­klas­to­tus do­ku­men­tus ir gy­ven­ti kaip vi­si, ne­si­slėp­ti.

To­mis są­ly­go­mis, kai jau vy­ko gink­luo­ta ko­va, įgy­ven­din­ti šį už­da­vi­nį bu­vo su­dė­tin­ga. Vis­gi sau­gu­mas nu­spren­dė J. Mar­ku­lį iš­nau­do­ti per fik­ty­vią or­ga­ni­za­ci­ją. MGB ži­nio­mis, J. Mar­ku­lio dė­ka, suim­ta 178 ir nu­žu­dy­ta 18 par­ti­za­nų.

Vie­na­me iš J. Mar­ku­lio su­si­ra­ši­nė­ji­mų A. Anu­šaus­kas ap­ti­ko duo­me­nis apie 1 400 iš­duo­tų do­ku­men­tų.

„So­vie­ti­nis sau­gu­mas su­da­rė ga­li­my­bę par­duo­ti pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­viams fik­ty­vius do­ku­men­tus. Kai kal­ba­me apie iš­da­vys­tės mas­tus, šis skai­čius ga­li bū­ti ir iš­pūs­tas, ir tiks­lus, ir su­ma­žin­tas. Bet ko­kiu at­ve­ju tai yra to me­to rea­ly­bė – dau­gy­bė žmo­nių pa­ti­kė­jo, kad su do­ku­men­tais iš­si­gel­bės, išė­jo iš miš­ko, ta­po sau­gu­mo įkai­tais, jiems pa­tiems ne­ži­nant, vė­liau suim­ti ir su­nai­kin­ti.“

Svar­biau­sia – iš­lik­ti

J. Mar­ku­lis bu­vo de­mas­kuo­tas da­ly­je pa­si­prie­ši­ni­mo, ki­tur to­liau aukš­tin­tas, gar­bin­tas. A. Anu­šaus­kas ci­ta­vo laiš­ko frag­men­tą D. Vai­te­liui, Vy­čio apy­gar­dos va­dui. Ja­me agen­tas ra­šė: jei ar­ti­mo­je atei­ty­je pa­si­ro­dy­sią apie jį skau­dūs, ne­pag­rįs­ti įta­ri­mai, juos iša­na­li­zuo­siąs as­me­niš­kai. „Jei at­si­sa­ky­siu ir neat­vyk­siu, pra­šau lai­ky­ti iš­da­vi­ku ir elg­tis, kaip ra­si­te tin­ka­mas.“ Ir pri­ra­šė, jog šį kar­tą su­si­tik­ti ne­ga­li.

Sa­ve J. Mar­ku­lis ta­pa­ti­no su gy­dy­to­ju, kur­is gy­do tau­tą, o tau­ta ne­no­ri gy­dy­tis.

„J. Mar­ku­lis sa­ve pa­tei­ki­nė­jo kaip žmo­gų, ku­ris gelbs­ti Lie­tu­vą – rei­kia ne­si­prie­šin­ti, ne­žū­ti, iš­lik­ti. Žiū­rė­da­mas fil­mą „Emi­li­ja iš Lais­vės alė­jos“, taip pat iš­gir­dau vie­no iš he­ro­jų žo­džius, jog svar­biau­sia yra iš­lik­ti. Gar­sūs, gra­žūs žo­džiai pa­si­su­ko vie­na link­me – iš­lik­ti“, – pa­ly­gi­no A. Anu­šaus­kas.

Ga­liau­siai agen­tas sau­gu­mui ta­po ne­be­rei­ka­lin­gas – 1948 me­tais nu­ga­ben­tas į Le­ning­ra­dą.

„Jūs ma­nęs iki ga­lo neiš­nau­do­jo­te!“ – prieš­ta­ra­vo. Sau­gu­mas jam da­vė al­gą, bu­tą, gink­lą, bet ry­šius nu­trau­kė. Į Mar­ku­lio laiš­ką I. B. Poč­ka­jus pir­mą kar­tą at­si­lie­pė 1953 me­tais, po Sta­li­no mir­ties.

Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės pa­slap­tis

Su J. Mar­ku­liu sie­ja­mas Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės pa­lai­kų din­gi­mas 1963 me­tais. Dirb­da­mas Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­ti­zės biu­ro ve­dė­ju, J. Mar­ku­lis bu­vo at­vy­kęs į Ža­ga­rę mu­mi­jos ap­žiū­rė­ti ir re­gist­ruo­ti.

J. Mar­ku­lis ne­va yra sa­kęs, kad pa­lai­kų nie­kas ne­ras. A. Anu­šaus­kui ne­pa­vy­ko ap­tik­ti jo­kios užuo­mi­nos, ku­ri pa­dė­tų įmin­ti šią mįs­lę, nors J. Mar­ku­lis bu­vo pe­dan­tiš­kas kau­pi­kas ir už­ra­ši­nė­to­jas.

A. Anu­šaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad J. Mar­ku­lis bū­da­vo įtrau­kia­mas pa­grin­di­niu eks­per­tu by­lo­se, ra­dus ne­ži­no­mus pa­lai­kus. Jau išė­jus kny­gai jis su­ži­no­jo, kad iš­va­das pa­ra­šė ir kal­bi­nin­ko Jo­no Kaz­laus­ko mir­ties by­lo­je. Pas­ku­ti­nis J. Kaz­laus­ko po­kal­bis prieš din­gi­mą bu­vo su KGB.

A. Anu­šaus­kas pa­ro­dė J. Mar­ku­lio bu­to nuo­trau­ką – prieš nak­tį jis už­dė­da­vo skląs­tis ant du­rų ir lan­gų. Nors, ar­ti­mų­jų tei­gi­mu, išei­ti į mies­tą bai­mės ne­jau­tęs.

Du liu­di­nin­kai is­to­ri­kui tvir­ti­no, kad prieš mir­tį J. Mar­ku­lis pa­si­kvie­tė ku­ni­gą. Spė­ja­ma, kad tai bu­vo jau­nys­tės drau­gas Jo­nas Fa­bi­jans­kas, ka­lė­jęs Vor­ku­to­je. J. Mar­ku­lis mi­rė 1987 me­tų gruo­dį – Są­jū­džio iš­va­ka­rė­se.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ar­vy­das Anu­šaus­kas me­džia­gą apie Juo­zą Mar­ku­lį kau­pė ket­vir­tį am­žiaus.

Ar­vy­das Anu­šaus­kas kny­go­je „Iš­da­vys­tė. Mar­ku­lio die­no­raš­čiai“ at­sklei­džia Juo­zo Mar­ku­lio (1913–1987), su ku­rio var­du sie­ja­ma vie­na di­džiau­sių so­vie­ti­nio sau­gu­mo ope­ra­ci­jų 1946–1948 me­tais, is­to­ri­ją.

Ar­vy­das Anu­šaus­kas Juo­zo Mar­ku­lio gy­ve­ni­mą da­li­ja į ke­tu­rias da­lis: iki 1945 me­tų – Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos išug­dy­to in­te­li­gen­to, iki 1948 me­tų – Vil­niaus uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jo, MGB neei­li­nio agen­to, iki 1954 me­tų – Le­ning­ra­de „kū­ru­sio sa­ve iš nau­jo“ ir iki 1987 me­tų – so­vie­ti­niam re­ži­mui lo­ja­laus Vil­niaus uni­ver­si­te­to teis­mo me­di­ci­nos pro­fe­so­riaus, ateiz­mo pro­pa­gan­dis­to.

Dienos populiariausi

Ką pakeis ilgesni mokslo metai?

2017 m. kovo 23 d.
lankomiausias

Dienos receptas

2017 m. kovo 23 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas