(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Gamink ir BALSUOK
Gin­ta­ras JU­SIUS, KTU mais­to moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų stu­den­tas
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Kelmės rajone

Senjorai linksmai minėjo Nepriklausomybės atkūrimo dieną

2017 m. kovo 10 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

Ant­ra­die­nį Kel­mės kul­tū­ros cent­re Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai su­si­rin­ko links­mai pa­mi­nė­ti Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną.

Ren­gi­ny­je „Lais­vė įam­žin­ta mū­sų šir­dy­se“ ne­trū­ko dai­nų, šo­kių, vik­to­ri­nų ir pri­zų. Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tą lan­ko 123 vy­res­nio am­žiaus kel­miš­kiai.

daliak@skrastas.lt

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to penk­me­tis

„Žmo­gaus gy­ve­ni­mas ver­tin­giau­sias ta­da, kai jis įpras­mi­na­mas tau­to­je, kai jis su­sie­ja­mas su jos dar­bais ir žy­giais, jos sie­kiais ir vil­ti­mis da­bar­ty­je ir atei­ty­je“.

To­kiais poe­to Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus žo­džiais Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nai skir­tą ren­gi­nį „Lais­vė įam­žin­ta mū­sų šir­dy­se“ pra­dė­jo Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­ro di­rek­to­rė Dia­na Raz­mi­nie­nė. Į ren­gi­nį su­si­rin­ko jau penk­me­čio su­lau­ku­sio Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tas įsteig­tas 2012 me­tais, ja­me vei­kia Fi­lo­lo­gi­jos (lie­tu­vių, ang­lų vo­kie­čių kal­bų stu­di­jos), Me­nų (dai­na­vi­mo, šo­kių, ama­tų, dra­mos stu­di­jos, li­ni­ji­niai šo­kiai), Svei­ka­tos (šach­ma­tai, svei­ka­ti­ni­mas, spor­tas), So­cia­li­nių moks­lų (psi­cho­lo­gi­ja, po­li­to­lo­gi­ja), Kraš­to­ty­ros ir tu­riz­mo, In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­tai.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Ta­ry­bos na­rys Kęs­tu­tis Bi­lius, Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jas Sta­sys Jo­ku­baus­kas. Sve­čiai vy­res­nio am­žiaus kel­miš­kius svei­ki­no su ne­blės­tan­čia ener­gi­ja, en­tu­ziaz­mu, įvai­rio­mis veik­lo­mis.

Lai­ko juos­ta – nuo se­niau­sių lai­kų iki šian­die­nos

Sen­jo­rai įro­dė, jog šven­tes ga­li­ma švęs­ti links­mai, iš­ra­din­gai.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to šo­kė­jai, ro­dos, ne­pails­da­mi su­šo­ko ke­le­tą šo­kių, dai­ni­nin­kai – do­va­no­jo dai­nų, dra­mos stu­di­jos da­ly­viai – že­mai­tiš­kai pa­pa­sa­ko­tų is­to­ri­jų.

Sen­jo­rams dės­tan­ti Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos psi­cho­lo­gė Ri­ma Pa­že­raus­kie­nė pa­siū­lė pa­si­kal­bė­ti apie is­to­ri­ją ("ma­no, jū­sų, kel­miš­kių"), pa­si­nau­do­jant lai­ko juos­ta. „Gal ir jūs pa­dė­si­te man už­pil­dy­ti Kel­mės is­to­ri­nę lai­ko juos­tą?“, – sa­kė psi­cho­lo­gė.

1528 me­tais Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­gaikš­tys­tės ka­riuo­me­nės su­ra­šy­me bu­vo pa­mi­nė­tas My­ko­las Vaiš­vi­la. „Pa­si­ro­do jis yra ma­no pro­tė­vis, vė­liau ga­vęs pri­vi­le­gi­ją val­dy­ti Ku­biš­kės dva­rą“, – sa­kė.

Lai­ko juos­ta pra­slin­ko įvai­rūs laik­me­čiai Kel­mė­je: 1915 me­tų gais­ras, du di­die­ji ka­rai, griu­vė­siai ir ki­li­mas, pro­gim­na­zi­jos ir gim­na­zi­jos įkū­ri­mai, po­ka­ris, so­viet­me­tis, pa­ra­dai, iš­vy­kos, dai­nų ir šo­kių šven­tės, vėl – Nep­rik­lau­so­ma Lie­tu­va, įsto­ji­mas į NA­TO, Eu­ro­pos są­jun­gą.

Kel­miš­kiai lai­ko juos­tą pa­pil­dė sa­vais pri­si­mi­ni­mais apie pir­muo­sius dau­gia­bu­čius, pro­fe­sio­na­laus pa­mink­lo at­si­ra­di­mą.

Mankš­ta pro­tui ir 74161 lie­tu­viš­kas žo­dis

Tre­čio­jo am­žiaus stu­den­tams bu­vo pa­siū­ly­ta pa­mankš­tin­ti pro­tą – Kraš­to­ty­ros ir tu­riz­mo fa­kul­te­to va­do­vas Al­gi­man­tas Ar­ma­lis su­ren­gė ne­di­de­lę vik­to­ri­ną-žai­di­mą, ku­ria­me iš ap­ra­šy­mų ir nuo­trau­kų rei­kė­jo įvar­din­ti žy­mius Kel­mės kraš­to žmo­nes: kū­rė­jus, po­li­ti­kus, vi­suo­me­ni­nin­kus.

Sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­ji kal­bos tvar­ky­to­ja Ona Lai­ma Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė, Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tus mo­kan­ti lie­tu­vių kal­bos, pri­mi­nė, jog Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja lai­ką nuo va­sa­rio 16-osios iki ko­vo 11-osios pa­skel­bė Lie­tu­vių kal­bos die­no­mis.

Šie­met, va­sa­rio 21-ąją, Gim­to­sios kal­bos die­ną, Kel­mės ra­jo­no bend­ruo­me­nė įstei­gė ra­jo­ne Lie­tu­vių kal­bos drau­gi­jos Kel­mės sky­rių. „Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai, ti­kiuo­si, yra ak­ty­vūs šios drau­gi­jos na­riai – sto­jo gim­to­sios kal­bos sar­gy­bon“,– sa­kė ren­gi­nio vieš­nia.

Į šven­ti­nę po­pie­tę O. L. Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė at­vy­ko pa­ren­gu­si ke­le­tą klau­si­mų, net pro­vo­ka­ci­nių. Pa­vyz­džiui, ar yra bu­vę dar­be gir­ti. „Džiau­giuo­si, jog la­bai grei­tai su­pra­to­te klau­si­mo pra­smę. No­rė­jau iš­girs­ti, ar kas nors dar­be jus gir­da­vo, ar esa­te ga­vę pa­dė­kos, gar­bės raš­tų, gė­lių ir pa­na­šiai. Gir­tas – ir pa­gir­tas“, – sa­kė.

Sen­jo­rams te­ko pa­suk­ti gal­vas, kad at­sa­ky­tų į klau­si­mą, ke­lių skie­me­nų yra il­giau­sias lie­tu­vių kal­bos žo­dis. Kal­bi­nin­kai yra už­ra­šę 13 skie­me­nų žo­dį „ne­be­pa­si­kiš­kia­ko­pūs­te­liau­da­vo­me“. Dau­giau­sia lie­tu­vių kal­bo­je dvis­kie­me­nių žo­džių, su­da­ry­tų iš še­šių ar sep­ty­nių rai­džių.

Trum­piau­si lie­tu­vių kal­bo­je jung­tu­kas „o“, prie­links­nis „į“, jaus­tu­kai „a, ė, o“. Sen­jo­rai iš kar­to at­sa­kė, jog daž­niau­siai var­to­ja­mas žo­dis yra jung­tu­kas „ir“, daž­niau­sia rai­dė – i, ap­len­ku­si a ir s.

Ne­su­da­rė sun­ku­mų ir klau­si­mas apie daik­ta­var­džius, tu­rin­čius tiek vy­riš­ką­ją, tiek ir mo­te­riš­ką­ją gi­mi­nę. Sa­lė­je grei­tai nu­skam­bė­jo žo­džiai nak­ti­bal­da, val­ka­ta, akip­lė­ša, mė­mė.

Sen­jo­rai ži­no­jo, jog Lie­tu­vo­je daž­niau­sia ne­lie­tu­viš­kos kil­mės yra Kaz­laus­ko pa­var­dė, lie­tu­viš­kos – But­kus, Bal­čiū­nas, Že­mai­tis.

Lie­tu­vių kal­ba tur­tin­ga sep­ty­niais links­niais, lie­tu­viš­kų žo­džių ga­lū­nės pa­ro­do san­ty­kį sa­ki­ny­je. Vo­kie­čių kal­bo­je links­nių yra tik ke­tu­ri, es­tų – net 15. Da­bar­ti­nės lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne įra­šy­tas 74161 žo­dis.

Pa­sau­ly­je yra la­bai daug kal­bų, sun­ku tiks­liai vi­sas ir su­skai­čiuo­ti. Moks­li­nin­kai tei­gia, jog dau­giau ne­gu 7 tūks­tan­čiai.

„Klau­si­mų bū­tų ir dau­giau, bet kvie­čiu lan­ky­tis pa­skai­to­se ir džiau­giuo­si jau esa­mais stu­den­tais“, – sa­kė O. L. Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė.

Vik­to­ri­no­je sen­jo­rai da­ly­va­vo ak­ty­viai, tei­sin­gai at­sa­kiu­sie­ji su­lau­kė do­va­nė­lių.

Per ren­gi­nį sen­jo­rai pa­ra­šė di­džiu­lį laiš­ką, įvar­din­da­mi, ką kiek­vie­nam reiš­kia Lie­tu­va. Laiš­ką nu­spręs­ta per­skai­ty­ti per Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to penk­me­čio šven­tę.

Au­to­rės nuo­tr.

Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tai Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nos mi­nė­ji­mą pra­dė­jo Tau­ti­ne gies­me.

Suau­gu­sių­jų mo­ky­mo cent­ro di­rek­to­rė Dia­na Raz­mi­nie­nė ren­gi­nį ve­dė vil­kė­da­ma tau­ti­nį kos­tiu­mą.

Pir­mą sy­kį dai­na­vo Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to Mu­zi­kos ir dai­na­vi­mo stu­di­ją lan­kan­tys vy­rai su va­do­vu Au­gus­ti­nu Bart­ke­vi­čiu­mi (pir­mas iš kai­rės).

Šo­kiai kei­tė šo­kius. Sen­jo­rai įro­dė, jog tu­ri ir no­ro, ir jė­gų links­mai gy­ven­ti ir ki­tus links­min­ti.

Su Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to stu­den­tais Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­ną mi­nė­jo ir vie­nin­te­lis iš Ta­ry­bos na­rių Kęs­tu­tis Bi­lius.

Sa­vi­val­dy­bės kal­bos tvar­ky­to­ja Ona Lai­ma Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė sa­vo stu­den­tams pa­tei­kė įvai­rių klau­si­mų apie kal­bą.

Dienos populiariausi

Švietimo laukia didelės permainos

2017 m. kovo 21 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. kovo 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas