(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Gamink ir Balsuok
Ro­mual­da KUL­ŠY­TĖ, Pak­ruo­jo J. Paukš­te­lio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rė
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Pakruojo rajone

Iš­mo­kau ver­tin­ti gy­ve­ni­mą

2017 m. kovo 17 d.

Iš­mo­kau ver­tin­ti gy­ve­ni­mą

No­riu vie­šai pa­si­da­ly­ti sa­vo is­to­ri­ja, nes ma­tau ir ži­nau, kad daug yra žmo­nių, iš­gy­ve­nan­čių nuo­puo­lį, ku­rį esu pa­ty­ru­si ir aš. Vi­liuo­si, kad galbūt kam nors pa­dė­siu stab­te­lė­ti ir su­kaup­ti jė­gų kel­tis.

Man šian­dien 24-eri. Ta­čiau kaip šian­dien pri­si­me­nu pir­mą­jį kar­tą, kai pa­ra­ga­vau al­ko­ho­lio. Man bu­vo ke­tu­rio­li­ka, su drau­gais šven­tė­me gim­ta­die­nį. Pa­ti­ko. Iš­gė­ri­nė­ti pra­dė­jau jau bū­da­ma še­šio­li­kos. Ei­da­vo­me į šo­kius, o jų „be gra­mo“ neį­si­vaiz­da­vau. Kiek­vie­nas sa­vait­ga­lis ta­po lau­kia­mas ne dėl kaž­ko­kių su­si­ti­ki­mų su drau­gais, o dėl to gra­me­lio. Lauk­da­vau sa­vait­ga­lių.

Į dug­ną pra­dė­jau smeg­ti bū­da­ma dvi­de­šim­ties. Ži­no­ma, ta­da pa­ti taip ne­ma­niau. Nors bū­da­ma de­vy­nio­li­kos jau bu­vau pa­gim­džiu­si vai­ke­lį. Ta­čiau ir tai nea­ti­to­li­no trau­kos al­ko­ho­liui. Sun­ku bū­da­vo iš­si­blai­vy­ti po tri­jų ar dau­giau die­nų gir­ta­vi­mo.

Bū­da­ma 21-erių pir­mą kar­tą už­si­ko­da­vau nuo al­ko­ho­lio. Ma­no blai­vy­bė tru­ko še­šis mė­ne­sius – tiek, kiek vei­kė ko­das. Po to vėl už­gė­riau, vėl ma­ma iš­ve­žė ko­duo­ti. Po to ve­žė dar ir dar kar­tą ir ko­duo­ti, ir į li­go­ni­nę blai­vin­tis. Ko­da­vi­ma­sis man ta­po siau­bin­ga kan­čia, kol vėl už­ger­da­vau. Tė­vai ra­dę, lan­dy­nė­se, par­si­vež­da­vo na­mo ir lai­ky­da­vo už­ra­ki­nę, kol pra­blai­vė­siu. Na­miš­kiams ir man bū­da­vo tik­ras koš­ma­ras: pra­si­dė­jus pa­gi­rioms at­ro­dy­da­vo, jog tuoj nu­mir­siu. Išt­rū­ku­si ei­da­vau per kon­tei­ne­rius, kad ras­čiau bu­te­lių, juo­se la­šų, ku­rie (ta­da taip ma­niau) pa­dės pa­lai­ky­ti gy­vy­bę.

Taip ta­pau pa­ne­le zom­biu. Bu­vau vi­siš­kai deg­ra­da­vu­si: kū­nas yra, pro­to, jaus­mų – nė la­šo. Pra­gė­riau vai­ruo­to­jo tei­ses, sa­vo vai­ke­lį (jis da­bar au­ga pas tė­vą), dar­bą, my­li­mus žmo­nes. Pra­gė­riau pa­ti sa­ve ir ar­ti­mų­jų pa­si­ti­kė­ji­mą.

Kar­tą, po ei­li­nės gir­tuok­lys­tės, pa­ju­tau, kad su­trau­kė vi­są kū­ną, ne­ga­liu nė krus­te­lė­ti. Su­gė­ro­vai iš­kvie­tė „grei­tą­ją“. Fel­če­rė pa­sa­kė: „Dar ger­si, mir­si.“ Iš­si­gan­dau la­bai ir nuo tos aki­mir­kos ry­žau­si iš­kęs­ti bet ką, bet ne tą pa­tį mir­ties ar­tė­ji­mą.

Bu­vo la­bai sun­ku, man rei­kė­jo kaž­ko­kios ki­to­kios pa­gal­bos nei iki šiol bu­vu­si iš ar­ti­mų­jų. Kai­my­nė, pa­ste­bė­ju­si ma­no kan­čias, pa­ta­rė su jos sū­nu­mi nu­vyk­ti į ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pės su­si­rin­ki­mą, į kurį ren­ka­si žmo­nės pa­lai­ky­ti ir pa­dė­ti vie­nas ki­tam gy­ven­ti, gy­ti nuo al­ko­ho­liz­mo.

Šian­dien esu dė­kin­ga ir tai kai­my­nei, ir Die­vui, ku­ris da­vė man no­rą ieš­ko­tis pa­gal­bos. Nors ta­da į gru­pę ėjau ma­ny­da­ma: „Tiek to, nuei­siu, juk ne­be­tu­riu ką pra­ras­ti.“

Ir štai jau vi­si me­tai aš blai­vi. Džiau­giuo­si kiek­vie­na blai­via die­na, gy­ve­ni­mu, ku­rį per al­ko­ho­lį bu­vau pra­ra­du­si. Džiau­giuo­si ir no­riu, kad to­kia ma­no bū­se­na tęs­tų­si vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Lan­kau Ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pę (AA) ir , bend­rau­da­ma su pa­na­šaus li­ki­mo vy­rais bei mo­te­ri­mis, esu lai­min­ga, pa­mir­šu­si gir­tuok­lys­tės me­tais įsiė­du­sias bai­mes, koš­ma­rus. Esu lai­min­ga, kad at­si­trau­kė su al­ko­ho­liz­mu au­gęs ma­no egoiz­mas. Lai­kau­si tai­syk­lės: ne­kelk pir­mos, ne­bus ir ant­ros. Esu lai­min­ga, kad pa­ga­liau ga­liu tar­ti: esu sveiks­tan­ti al­ko­ho­li­kė.

Pra­ras­tas pa­si­ti­kė­ji­mas ma­ni­mi grįž­ta, vi­si rei­ka­lai pa­leng­vė­le tvar­ko­si. Iš­mo­kau AA gru­pės na­rių pa­de­da­ma ver­tin­ti gy­ve­ni­mą, kiek­vie­ną blai­vią die­ną.

Sup­ran­tu, kad nu­sto­ti ger­ti vie­nai pa­čiai, be sveiks­tan­čio al­ko­ho­li­ko pa­lai­ky­mo, man bu­vo neį­ma­no­ma. Nes al­ko­ho­liz­mas – la­bai sun­ki kū­no ir pro­to li­ga. Džiau­giuo­si ga­lė­da­ma sveik­ti ne vie­na, AA gru­pė­je tu­rė­da­ma ge­rų, tik­rų ir ma­ne su­pran­tan­čių drau­gų.

Ry­man­tė, AA gru­pės na­rė

Ja­ni­nos VAN­SAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

Dau­ge­liui pri­si­kel­ti ban­dan­čių žmo­nių Ano­ni­mi­nių al­ko­ho­li­kų gru­pė ir blai­vy­bė – kaip paukš­čiui skry­dis iš pa­vo­jų be­dug­nės.

Dienos populiariausi

Švietimo laukia didelės permainos

2017 m. kovo 21 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. kovo 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas