(detali)

Orai Šiauliuose

howit/24408/1/1/3/?typkodu=img&keywords=" border='0' alt='' />

Konkursai

Ri­ta AL­MA­NIS, Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja
Gamink ir BALSUOK
Ri­ta AL­MA­NIS, Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los dai­lės mo­ky­to­ja
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Nuorodos

Pakruojo kraštas
Kreditų ir paskolų palyginimas - Paskolose.lt
Farming simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017
FS17 mods
Farming simulator 2017 mods
Farming simulator 17 mods
ETS2 mods
Celebrity net worth
ATS mods
ETS 2 Mods
Swrafi sesxebi - Isesxe.com
LaenudON.ee
Farming Simulator 17 Mods
SEO PASLAUGOS
Farming Simulator 2017 Mods
FS 17 mods
Farming Simulator 17 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2015 Mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming Simulator 2017 mods
Farming simulator 2017 mods
Top Amazon Marketplaces
Universalus Meistras
www.krantas.lt
nmc.lt
Altagis.lt
Gyvenimo spalvos

Maskvą iškeitė į Šiaulius

2017 m. kovo 10 d.
Simona SIMONAVIČĖ

PO­KAL­BIAI PRIE AR­BA­TOS PUO­DE­LIO

Mei­lės emig­ran­tė – taip sa­ve va­di­na Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Re­gio­ni­nio bib­lio­te­kų veik­los ir va­dy­bos sky­riaus ve­dė­ja Eka­te­ri­na Pra­ka­pe­ne. Prieš dau­giau nei 20 me­tų mo­te­ris su šei­ma per­si­kė­lė iš Ru­si­jos sos­ti­nės Mask­vos į Šiau­lius, juos va­di­na sa­vo na­mais.

simona@skrastas.lt

Šiau­lių „Cent­ro šo­ko­la­di­nė­je“ su Eka­te­ri­na bend­rau­ja­me gurkš­no­jant „Ka­ra­liš­ką“ ka­pu­či­no ka­vą.

– Kaip iš Mask­vos at­si­dū­rė­te Šiau­liuo­se?

– Esu mei­lės emig­ran­tė – iš­te­kė­jau už lie­tu­vio, ki­lu­sio iš Šiau­lių. Su­si­pa­ži­no­me Mask­vo­je drau­gų va­ka­rė­ly­je, vė­liau su­si­tuo­kė­me, gi­mė vai­kai, bet vi­suo­met kal­bė­jo­me, kad teks kel­tis gy­ven­ti į Lie­tu­vą. Bal­ti­jos ša­lys vi­suo­met at­ro­dy­da­vo la­bai gra­žios, iš­skir­ti­nės, trauk­da­vo.

Bu­vo 1994 me­tai, dva­si­nis pa­ki­li­mas po Nep­rik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo, to­dėl vy­ras la­bai no­rė­jo grįž­ti, lau­kė­me per­mai­nų, vi­sai ki­to­kio gy­ve­ni­mo. Tik­riau­siai tai pa­ska­ti­no grįž­ti.

Ta­da ne­gal­vo­jau, kad Šiau­liai ma­žas mies­tas, ly­gi­nant su Mask­va. Tą skir­tu­mą pa­ju­tau tik at­vy­ku­si. Gy­ve­ni­mo rit­mas vi­siš­kai pa­si­kei­tė. Aš la­bai grei­tai ei­da­vau gat­vė­mis, vy­ras vis už ran­kos lai­ky­da­vo, kad ne­sku­bė­čiau...

Kai per­si­kė­lė­me, vai­kams bu­vo trys ir pu­sant­rų me­tų, rei­kė­jo gal­vo­ti ką to­liau dirb­siu, nes ma­no spe­cia­ly­bė Lie­tu­vo­je pa­si­da­rė ne­la­bai tin­ka­ma – Mask­vo­je bai­giau de­fek­to­lo­gi­ją, sur­do­pe­da­go­gi­ką, ši spe­cia­ly­bė bu­vo pri­tai­ky­ta ru­sų kal­bai, jos gar­sams.

– Ko­kie bu­vo jū­sų pir­mie­ji me­tai Lie­tu­vo­je, Šiau­liuo­se?

– Ka­dan­gi pla­na­vau va­žiuo­ti į Lie­tu­vą, Mask­vo­je lan­kiau kal­bos kur­sus. Kaip tik tais me­tais pir­mą kar­tą prie am­ba­sa­dos bu­vo įsteig­ta sek­ma­die­ni­nė mo­kyk­lė­lė, mo­kiau­si kal­bos, stu­di­ja­vau va­do­vė­lius, vė­liau lai­kė­me eg­za­mi­nus. At­va­žia­vau jau tu­rė­da­ma mi­ni­ma­lius kal­bos pra­dme­nis.

Pa­me­nu, pir­mais me­tais žiū­rė­da­ma te­le­vi­zo­rių ir gir­dė­da­ma lie­tu­vių grei­ta­kal­bę gal­vo­jau – ne­gi aš ka­da nors su­pra­siu ką čia kal­ba?

Kal­bi­nių ne­su­sip­ra­ti­mų ne­tu­rė­jau, kaip tik su­si­dū­riau su žmo­nių ge­ra­no­riš­ku­mu. Jie ma­ne mo­ky­da­vo kal­bė­ti lie­tu­viš­kai la­bai su­bti­liai.

Ei­da­vau į par­duo­tu­vė­lę nu­si­pirk­ti duo­nos ir klaus­da­vau: „Ar duo­nos yra?“, tie­sio­giai iš­ver­tus iš ru­sų kal­bos. Par­da­vė­ja kas­kart man pri­myg­ti­nai sa­ky­da­vo: „Tu­ri­me“. Taip gal sa­vai­tę. Tuo­met atė­ju­si pa­klau­siau: „Ar duo­nos tu­ri­te?“ Par­da­vė­ja pla­čiai nu­si­šyp­so­jo: „Tu­ri­me!“ Sup­ra­tau, tai bu­vo sa­vo­tiš­ka pa­mo­ka.

Kal­bą iš­mok­ti man ne­bu­vo la­bai su­dė­tin­ga, bet ru­siš­ko ak­cen­to nie­kaip neiš­nai­ki­nau. Kai la­bai sten­giuo­si, pra­de­du sa­ve kont­ro­liuo­ti, pa­da­rau dau­giau klai­dų. Kar­tais, kai rei­kia vie­šai kal­bė­ti, tu­riu komp­lek­są, bet vi­sa­da žmo­nės ge­rai prii­ma, nie­ka­da ne­su su­lau­ku­si jo­kių pa­sta­bų. Gal­vo­ju, svar­biau tu­ri­nys – ką kal­bu, ver­ti­na, kad ap­skri­tai sten­gie­si.

Bū­na, ra­šy­da­ma pa­mirš­tu ko­kią no­si­nę rai­dę, bet sa­ve pa­guo­džiu, lie­tu­viams taip pat nu­tin­ka, ne­su blo­giau­sias pa­vyz­dys.

– Ką nu­spren­dė­te dirb­ti Lie­tu­vo­je?

– Dar gy­ven­da­ma Mask­vo­je mo­kyk­lo­je dės­čiau vo­kie­čių kal­bą, ją ge­rai mo­kė­jau. Pra­dė­jau dirb­ti tuo­me­ti­nė­je Šven­tu­pio vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, esu la­bai dė­kin­ga tuo­me­ti­niam di­rek­to­riui Vid­man­tui Ja­ru­liui, ku­ris ma­ni­mi pa­ti­kė­jo, la­bai pa­lai­kė ko­le­gos.

Bai­giau stu­di­jas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, vė­liau įsi­dar­bi­nau Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je, In­for­ma­ci­jos sky­riu­je. Ma­nau, man pa­si­se­kė, svar­bu gy­ve­ni­me lai­ku su­tik­ti tin­ka­mus, įdo­mius žmo­nes, ku­rie pa­stu­mia į prie­kį. Sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Kaz­lai­tė ma­ne vi­sa­da ska­tin­da­vo do­mė­tis, mo­ky­tis.

Bib­lio­te­ko­je įsi­kū­rus nau­jam sky­riui, su­da­ly­va­vau kon­kur­se į jo ve­dė­jos vie­tą ir lai­mė­jau. Jam va­do­vau­ju jau pen­ke­rius me­tus.

– Ko­kia Lie­tu­va jums pa­si­ro­dė, ar grei­tai pri­pra­to­te?

– Ne­pa­ty­riau jo­kio kul­tū­ri­nio šo­ko, nes bu­vau už­siė­mu­si su ma­žais vai­kais. Man Šiau­liai neat­ro­dė ir neat­ro­do bau­gi­nan­tys. Da­bar vi­si esa­me ra­tuo­ti, tad no­rint pa­ten­kin­ti kul­tū­ri­nį po­rei­kį ga­li­ma vi­sur ke­liau­ti.

Prip­ra­tau prie Lie­tu­vos, žmo­nių, man la­bai pa­tin­ka gy­ven­ti Šiau­liuo­se, nie­kur ki­tur ne­no­rė­čiau iš­si­kel­ti ar gy­ven­ti ki­to­je ša­ly­je. Man pa­tin­ka miš­kai ap­link Šiau­lius, Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nis par­kas, la­bai mėgs­tu bū­ti gam­to­je, pa­bė­gio­ti. Gal­vo­ju, kur Mask­vo­je ras­čiau tai? Lie­tu­vo­je kur kas dau­giau ga­li­my­bių.

Ma­no vai­kai užau­go Lie­tu­vo­je. Duk­ra da­bar stu­di­juo­ja bio­che­mi­jos ma­gist­ran­tū­rą Es­ti­jos Tar­tu uni­ver­si­te­te, bet vi­suo­met kal­ba apie no­rą grįž­ti į Lie­tu­vą, net į Šiau­lius. Sū­nus bai­gė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te eks­por­to in­ži­ne­ri­ją, gy­ve­na ten.

– Lais­va­lai­kį lei­džia­te gam­to­je?

– La­bai mėgs­tu ak­ty­vų lais­va­lai­kį, iš­ban­dy­ti nau­jas spor­to ša­kas, ke­liau­ti, kar­tais pa­jo­di­nė­ju. Tu­riu sma­gų ja­po­nų Aki­ta Inu veis­lės šu­nį, jis – pa­ži­ba, kar­tais su­lau­kia net dau­giau komp­li­men­tų nei aš.

Va­sa­rą tu­riu ri­tua­lą – ke­liuo­si anks­ti ry­te ir va­žiuo­ju iš­si­mau­dy­ti Pa­ge­lu­vio eže­re, pa­bė­gio­ti. La­bai mėgs­tu miš­kus, jie pa­de­da iš­gy­ven­ti sun­kiau­sius da­ly­kus. Ten iš­si­krau­nu ir pa­si­krau­nu. Net iš­va­žia­vu­si į ke­lio­nę gal­vo­ju: „Grei­čiau na­mo, nes no­riu į sa­vo miš­ką!“

– Esa­te pi­lie­tiš­ka?

– Da­ly­vau­ju įvai­rio­se pa­ra­mos ar gam­tos šva­ri­ni­mo ak­ci­jo­se, tą ra­gi­nu da­ry­ti ir sa­vo vai­kus. Jei, pa­vyz­džiui, vyks­ta bė­gi­mas su­rink­ti pi­ni­gų neį­ga­liems vai­kams, gy­vū­nų glo­bai, nie­kuo­met neat­si­sa­kau. Tai nie­ko ne­kai­nuo­ja, ko­dėl ne­pa­da­ry­ti?

La­biau­siai no­ri­si įsi­kiš­ti ma­tant ter­šia­mą gam­tą. Sma­gu, kad vi­suo­me­nė pa­ma­žu kei­čia­si į ge­rą­ją pu­sę. Prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus Pa­ge­lu­vio pa­plū­di­mys at­ro­dy­da­vo tra­giš­kai po lais­vų die­nų, da­bar pa­ste­biu, kad žmo­nės su­si­tvar­ko. Ne­su iš tų, ku­ri ra­šo skun­dus, nors kar­tais rei­kė­tų tai iš­kel­ti į vie­šu­mą, ne­nu­ty­lė­ti.

– Ar daž­nai ten­ka su­grįž­ti į Mask­vą ap­lan­ky­ti gi­mi­nai­čių, drau­gų?

– Pir­mai­siais me­tais va­žiuo­da­vau po du-tris kar­tus, il­ge­sys vis­gi bu­vo. Mask­vo­je lan­kau­si la­bai re­tai, bet do­miuo­si tuo, kas vyks­ta Ru­si­jo­je, koks san­ty­kis su Lie­tu­va.

Man ne tas pa­ts, ką tu­ri­me pa­šo­nė­je, kas ten vyks­ta. Ly­giai taip pat svar­bu, kas yra Ame­ri­kos pre­zi­den­tas, Ru­si­jos. Nuo di­džių­jų ša­lių ly­de­rių pri­klau­so, kaip gy­ven­si­me.

– Ru­si­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kiai ga­na įtemp­ti. Ko­kių kal­bų ten­ka iš­girs­ti?

– Ži­no­ma, man ge­rai, ka­da ga­liu iš­klau­sy­ti abi pu­ses, tu­rė­ti sa­vo ver­ti­ni­mą. Žmo­nės Ru­si­jo­je ap­skri­tai ne­ži­no dau­ge­lio da­ly­kų, pa­vyz­džiui, apie trė­mi­mus. Iki tol, kol at­si­kraus­čiau į Lie­tu­vą, vi­suo­met gal­vo­da­vau, ko­dėl lie­tu­vių toks keis­tas po­žiū­ris į ru­sus, net kai va­žiuo­da­vo­me kaip tu­ris­tai.

Gy­ve­nau Mask­vo­je, ne už­kam­py­je, bet ne­ži­no­jo­me apie jo­kias anek­si­jas. To­dėl ne vi­suo­met Ru­si­jo­je gy­ve­nan­čius ga­li kal­tin­ti – jie tie­siog daug ko ne­ži­no.

Kar­tais pa­jau­čiu, vien tai, jog esi ru­sas, au­to­ma­tiš­kai tam­pi „ža­lią­ja be­re­te“, „penk­tą­ja ko­lo­na“... Jei dis­ku­si­jo­se už­duo­di klau­si­mą, ku­ris lyg „neį­si­pai­šo“ į bend­rą su­pra­ti­mą, ne­tu­rė­da­mas ar­gu­men­tų žmo­gus iš­kart sa­ko: „Nė­ra ką su ta­vi­mi kal­bė­ti, esi pro­pa­gan­dos au­ka“.

Kai stu­di­ja­vau Mask­vo­je, bu­vo kaip tik tas lai­ko­tar­pis, kai Lie­tu­va pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­bę. Lai­kiau so­cio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną, paė­miau bi­lie­tą ruoš­tis, o dės­ty­to­jas ne­lei­do. Ka­dan­gi bu­vau jau iš­te­kė­ju­si, lie­tu­viš­ka pa­var­de, jis ma­ne už­si­puo­lė: „Kas jums, lie­tu­viams, ne­ge­rai, kad no­ri­te at­si­skir­ti?“

Taip jau nu­ti­ko, kad Mask­vo­je kar­tais su­si­dur­da­vau su tam tik­rais niuan­sais dėl lie­tu­viš­kos pa­var­dės, o Lie­tu­vo­je niuan­sai – dėl ru­siš­kos kil­mės. Bet to ne­su­reikš­mi­nu.

Ei­nu ir į Va­sa­rio 16-osios, Ko­vo 11-osios mi­nė­ji­mus – jau­čiuo­si Lie­tu­vos da­li­mi, šir­dį skau­da dėl jos. Jau­čiuo­si lai­min­ga Lie­tu­vo­je. La­bai my­liu Šiau­lius, no­rė­čiau, kad mies­tas su­kles­tė­tų, žmo­nės neiš­va­žiuo­tų. Pri­si­jau­ki­nau mies­tą ir ša­lį, o gal jie ma­ne.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių ap­skri­ties P. Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Re­gio­ni­nio bib­lio­te­kų veik­los ir va­dy­bos sky­riaus ve­dė­ja Eka­te­ri­na Pra­ka­pe­ne į Šiau­lius kar­tu su šei­ma at­vy­ko iš Mask­vos prieš dau­giau nei 20 me­tų – pri­si­jau­ki­no ša­lį, mies­tą, iš­mo­ko lie­tu­vių kal­bą.

Dienos populiariausi

Švietimo laukia didelės permainos (23)

2017 m. kovo 21 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentarai (10)

Žiedė, 2017-03-15 19:46
Atgaiva akims ir širdžiai. Ačiū autorei, ačiū ir straipsnio herojei. Visokeriopos sėkmės!

pozityvas, 2017-03-14 22:13
Visi mes pasiilgę teigiamos informacijos, t.y. pozityvo.

Nijolė, 2017-03-14 09:28
Nuostabus ir geras žmogus. Šviesulys. Fantastiška moteris. Puiki darbuotoja. Sėkmės, Katia!

Nijolė, 2017-03-14 09:27
Nuostabus ir geras žmogus. Šviesulys. Fantastiška moteris. Puiki darbuotoja. Sėkmės, Katia!

laisvam, 2017-03-12 11:36
O gal tavo vidurius susuka ne ,,amerikiečiai", bet Amerikoje dirbantys žydai? Tikriausiai ir vidurius laisvinančius preparatus išrado koks nors Amerikoje dirbantis Vasermanas? Leninas taigi ne Amerikoje dirbo, bet mirė nuo sifilio, tiesa? Vaistų negavo iš Amerikos žydo...

laisvas, 2017-03-12 09:19
grįžtu baigti minties, nespėjau prieš tai visko surašyti - nes vos spėjau parašyti "amerikiečių ?", tai taip vidurius susuko, kad tik dabar atsipaipaliojau - nors partorgas sako, kad čia prasmirdusi šlapianka iš konteinerio kalta. Vis tiek diversija prieš mane - žodis "amerikiečių" buvo slaptažodis trydai prasidėti...ir vėl suveikė...Oi,oi,oi bėgu...

Saulius, 2017-03-11 20:40
Puikus straipsnis, ačiū autorei.Daugiau apie tokius kitų kraštų žmones - įsimylėjusius Lietuvą ir tapusius didesniais patriotais, nei tūkstančiai tautiečių.

laisvas, 2017-03-11 14:13
Amerikiečių?

lietuvis, 2017-03-11 13:19
tikrai gražus interviu. Ir toji moteris, pagal tautybę rusė, pasirodo esanti didesnė Lietuvos patriotė, nei dalis mūsų tautiečių, kurie kasdien visokiose komentaruose pila srutas ant savo valstybės. Kol Lietuvoje bus ne tik lietuvių, bet ir tokių, kaip ši moteris, rusų, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, amerikiečių ir t.t, tol Lietuva gyvuos ir klestės.

Gražus interviu., 2017-03-11 09:10
Iš tiesų didelė bėda yra kai lietuviai savo vaizduotėje rusą nusipaišo kaip okupantą. Yra daug rusų, kurie savo motyvacija, kvalifikacijos siekimu yra pranašesni už mus. Būtų idomu paskaityti kaip sekasi kitai maskvietei - mindaugienei. Tai, kuri mūsų nacių vadą nukenksmino.

Rodomi komentarai nuo 1 iki 10. Iš viso: 10

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 10
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas

keywords=" border='0' alt='' />