(detali)

Orai Šiauliuose

Konkursai

Al­do­na BART­KIE­NĖ
Gamink ir Balsuok
Al­do­na BART­KIE­NĖ
Visi dalyviai

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi

Reklama

Festivaliai ir didžiosios šventes
Ieškoti

Facebook

Keturi kampai

Žagarės dvaro autentikos ženklai

2017 m. kovo 16 d.
Loreta RIPSKYTĖ

Prieš dve­jus me­tus res­tau­ruo­ti Ža­ga­rės dva­ro rū­mai iki šiol su­lau­kia ne­men­ko lan­ky­to­jų iš Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos dė­me­sio. Nors at­ku­riant in­ter­je­rą iko­nog­ra­fi­nės me­džia­gos tu­rė­ta la­bai ma­žai, gel­bė­jo na­tū­ra­liai iš­li­ku­sios de­ta­lės, vie­to­mis ap­tru­pė­ju­sios, ki­tur – so­viet­me­čiu pa­lai­do­tos po nau­jo­mis me­džia­go­mis, da­žų sluoks­niais, ku­rios res­tau­ra­to­rių ran­ko­mis bu­vo at­ras­tos, nu­šveis­tos ir pri­kel­tos nau­jam gy­ve­ni­mui. Išs­kir­ti­niai dva­re – vie­no­je pa­tal­po­je at­kur­tos au­ten­tiš­kos grin­dys ir sie­nų pie­ši­nys ant­ra­ja­me pa­sta­to aukš­te bei ant du­rų.

loretar@skrastas.lt

Skir­tin­gais laik­me­čiais rū­mai kei­tė­si

Pir­ma­sis Ža­ga­rės dva­ro rū­mų pro­jek­tas neiš­li­ko. Do­ku­men­tuo­se nu­ro­do­ma, kad 1836-ai­siais, dva­rą val­dant Pla­to­nui Zu­bo­vui, jie bu­vo ta­šy­tų rąs­tų su šiau­di­niu sto­gu. Po 20 me­tų dva­rą nu­pir­ko Dmit­ri­jus Na­ryš­ki­nas, ir ta­da iš­ki­lo kla­si­cis­ti­nio sti­liaus rū­mai – dvie­jų aukš­tų su dviem flyge­liais bei už­da­ru kie­mu.

XX am­žiu­je ka­ro me­tais rū­muo­se vei­kė li­go­ni­nė, so­viet­me­čiu rū­mai bu­vo per­tvar­ky­ti: įren­giant mo­kyk­lą at­si­ra­do dau­giau nau­jų pa­tal­pų, pa­sta­čius per­tva­ras – du­rų. Vė­liau čia vei­kė se­ne­lių na­mai, spe­cia­lio­ji in­ter­na­ti­nė mo­kyk­la. Kiek­vie­na įstai­ga pa­tal­po­mis rū­pi­no­si, kaip su­ge­bė­jo: vie­nus da­žus den­gė ki­ti, tad juos nuvalius kai kur pa­si­ro­dė net aš­tuo­ni, de­vy­ni sluoks­niai: mels­vos, ža­lios, tur­kio, ro­ži­nės, gels­vos ir ki­to­kių spal­vų.

At­li­kus bū­ti­nus ty­ri­mus, 2014 me­tais rū­mai res­tau­ruo­ti au­ten­tiš­ko­mis me­džia­go­mis: nau­do­ta ska­lū­no dan­ga, ko­kia bu­vo dva­ro sta­ty­bos pra­džio­je, fa­sa­dui pri­tai­ky­tas spe­cia­lus tin­ko mi­ši­nys, be ce­men­ti­nių prie­dų, pil­na­vi­du­rės, deg­to mo­lio ply­tos, ki­ti to laik­me­čio pro­duk­tai.

Vos pra­dė­ję dar­bus, sta­ty­bi­nin­kai pa­sta­te ra­do pa­slap­tin­gą rū­sį, ku­ris iš­li­ku­siuo­se do­ku­men­tuo­se ne­bu­vo pa­žy­mė­tas, iki šiol ne­ži­no­ma jo pa­skir­tis.

Trū­ko se­nų lai­kų vi­daus fo­tog­ra­fi­jų

Pa­sak re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­riau­sio­sios kraš­tot­var­ki­nin­kės Gied­rės Rakš­tie­nės, rū­mų išo­rę res­tau­ruo­ti bu­vo kur kas pa­pras­čiau, nes tu­rė­ta iš­li­ku­sių XX am­žiaus pra­džios pa­sta­to ir jo ap­lin­kos nuo­trau­kų. Taip at­kur­tos te­ra­sos ba­liust­ra­dą puo­šu­sios va­zos ir ke­tu­rios an­ti­ki­nes imi­tuo­jan­čios skulp­tū­ros, ku­rių kiek­vie­na sim­bo­li­zuo­ja skir­tin­gus me­tų lai­kus.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus ar­chy­vuo­se iš­sau­go­tos ir se­nos XX am­žiaus pra­džios rū­mų pa­sta­to bei jo ap­lin­kos, ku­rio­je akį trauk­da­vo gė­ly­nai, nuo­trau­kos.

Ta­čiau vi­daus fo­tog­ra­fi­jos bu­vo su­rink­tos tik iš so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio. Lai­mei, ne­men­ka da­lis ori­gi­na­lių lip­di­nių bent jau frag­men­tiš­kai iš­li­ko, tad bu­vo ga­li­ma juos pa­laips­niui at­kur­ti.

Dar 1984 me­tais bu­vo pa­reng­tas dva­ro re­no­va­ci­jos tech­ni­nis pro­jek­tas. Ta­da at­lik­ta fo­to­fik­sa­ci­ja, pa­gal ku­rią bu­vo ga­li­ma su­sek­ti da­lį rū­mų in­ter­je­ro puo­šy­bos de­ta­lių.

Pu­sė ki­log­ra­mo auk­so

Da­bar įžen­gu­sių į rū­mus lan­ky­to­jų akis trau­kia spin­din­čios juos­te­lės ant lu­bų fo­jė, ku­rios ap­si­ve­ja il­gas laz­de­les, tar­si at­lai­dų sal­dai­nius, ar­ba iš­si­ša­ko­jęs auk­so „au­di­nys“, pri­me­nan­tis el­nių ra­gus. Neat­si­tik­ti­nai – juk Na­ryš­ki­nai Šiau­rės Lie­tu­vo­je ap­gy­ven­di­no šiuos miš­kų gra­žuo­lius, pa­pli­tu­sius ir iš­li­ku­sius iki šių die­nų.

Ka­dan­gi dva­ras su­si­jęs su me­džiok­le, da­bar jo in­ter­je­rą is­to­riš­kai tei­sin­gai paį­vai­ri­na me­džiok­lės tro­fė­jai, li­kę nuo res­pub­li­ki­nės pa­ro­dos, su­reng­tos dar 2015 me­tais.

Pa­sak G. Rakš­tie­nės, nors jau so­vie­ti­niais me­tais auk­so ne­bu­vo nė ženk­lo, at­li­kus po­lich­ro­mi­nius ty­ri­mus, bu­vo ras­tas jo pa­grin­das ir res­tau­ra­vi­mo ta­ry­ba nu­ta­rė at­kur­ti bu­vu­sį vaiz­dą. Iš vi­so pa­puo­ši­mams pa­nau­do­ta be­veik pu­sė ki­log­ra­mo tik­ro auk­so.

Pas­lap­tin­ga juodg­rin­dė len­ta

Iš­li­ko ir du ži­di­niai – vie­nas ant­ra­me, ki­tas – pir­ma­me aukš­te. Pas­ta­ra­sis sto­vi be­ne puoš­niau­sio­je sa­lė­je, ku­rios smė­lio spal­va da­žy­tos sie­nos api­pin­tos pa­si­kar­to­jan­čių vi­jok­lių, au­ga­lų žie­dų, spur­gų mo­ty­vų or­na­men­ti­kos lip­di­niais, su­jung­tais į tai­syk­lin­gas sta­čia­kam­pių, kai kur su iš­skob­tais kam­pais, for­mas. Ži­di­nio pir­mo aukš­to sa­lė­je puo­šy­bos ele­men­tų bu­vo ras­ta nuo­trau­ko­se.

Kros­nys rū­muo­se neat­kur­tos, nes jų vi­sai neiš­li­ko, o šiais lai­kais jos bū­tų ir ne­funk­cio­na­lios.

Res­tau­ruo­jant dva­rą pa­si­tai­kė ne­ti­kė­tų at­ra­di­mų. Keis­da­mi grin­dis da­bar­ti­nia­me lan­ky­to­jų cent­re, esan­čia­me šiau­ri­nė­je pa­sta­to pu­sė­je, sta­ty­bi­nin­kai at­ra­do po vir­šu­je klo­to­mis grin­di­mis pa­kiš­tą su­pjaus­ty­tą ir kaip juodg­rin­dę pa­nau­do­tą au­ten­tiš­ką len­tą, ant ku­rios bu­vo iš­li­kęs au­ten­tiš­ko pie­ši­nio, pri­me­nan­čio li­no­leu­mo raš­tą, frag­men­tas. Jį nu­spręs­ta at­kur­ti klo­jant nau­jas me­di­nes grin­dis vie­no­je iš eks­po­zi­ci­jų sa­lių. Raš­to cent­re – dvis­pal­vis aš­tuo­nia­la­pis tam­siai ru­dos ir šiau­dų spal­vos gė­lės žie­das, nuo ku­rio žied­la­pių iš­si­ša­ko­ja spin­du­liai.

Ras­to­ji se­na len­ta da­bar eks­po­nuo­ja­ma lan­ky­to­jų cent­re.

Pra­dė­ję dirb­ti ant­ra­ja­me aukš­te ir ati­den­gę me­di­nę sie­nos pa­ne­lę sta­ty­bi­nin­kai ra­do po­lich­ro­mi­nį pie­ši­nį. Pa­gal iš­li­ku­sią jo da­lį bu­vo at­kur­tas vi­sas XIX am­žiaus vi­du­rio or­na­men­ti­nis raš­tas, ei­nan­tis per ko­ri­do­riaus sie­ną. Iš pir­mo žvilgs­nio jis ne­nus­te­bi­na, nes at­ro­do kaip na­tū­ra­lios per­pjau­tos me­die­nos len­tų li­ni­jos. Ta­čiau iš tie­sų jos, nau­do­jant spe­cia­lią tech­no­lo­gi­ją, iš­pieš­tos. To­kie pat mo­ty­vai yra ir ant ka­bi­ne­tų bei sa­lių du­rų. Par­ko di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai sa­ko, kad dau­ge­lį ste­bi­na, jog tik­ro me­džio du­rys pa­puoš­tos pjau­tą me­die­ną imi­tuo­jan­čiais raš­tais.

Ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­ko ty­ri­nė­ji­mų de­ta­lės

Dva­ro rū­mus yra ty­ri­nė­jęs ar­chi­tek­tū­ros is­to­ri­kas, pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Le­van­daus­kas. Jis ra­šė, kad Ža­ga­rės rū­mai kom­pak­tiš­ki, pu­siau už­da­ro pla­no. Dviaukš­tis ri­za­li­tas už­baig­tas tri­kam­piu fron­to­nu, ku­rio tim­pa­ne pui­kuo­ja­si Na­ryš­ki­nų her­bas su liū­tais.

Sie­nos plokš­tu­mą skai­do rus­ti­ka, pi­liast­rai, tie­sūs lan­gų san­dri­kai. Ke­tur­kam­piai priean­gio stul­pai lai­ko bal­ko­ną, ap­juos­tą ba­liust­ra­da. Man­sar­dų stog­lan­giai puoš­ti pi­liast­rė­liais ir tri­kam­piais san­dri­kais.

Fa­sa­dus pa­gy­vi­na me­džio ele­men­tai – dvi­vė­rės du­rys su au­ga­li­niais bei kriauk­lių dro­ži­niais, te­kin­tos lan­gų rė­mų ko­lo­nė­lės. Vi­si lan­gai, res­tau­ruo­jant pa­sta­tą, pa­keis­ti, o se­no­sios du­rys iš­li­ko, tik jos at­nau­jin­tos.

Ar­chi­tek­tas Vy­tau­tas Le­van­daus­kas ty­ri­me mi­ni ket­ve­rius rū­mų laip­tus, gre­ta pa­ra­di­nių – sraig­ti­nius, ku­riais ga­li­ma už­kop­ti į ap­žval­gos aikš­te­lę, įreng­tą ant ri­za­li­to sto­go. Vi­si jie iš­li­ko iki šių die­nų, tik ve­du­sių­jų į pa­sto­gę tu­rėk­lai bu­vo iš­lū­ži­nė­ję, ki­tų – su­si­dė­vė­ję stul­peliai, taip pat iš­duob­tos daž­nai min­do­mų pa­ko­pų len­tos. Da­bar vi­si laip­tai res­tau­ruo­ti.

Au­to­rės nuo­tr.

2015-uo­sius rū­mai pa­si­ti­ko su nau­ju spal­vų ap­da­ru.

Par­ko di­rek­ci­jos nuo­tr.

Ža­ga­rės dva­ro rū­mai, dar ne­lies­ti res­tau­ra­to­rių ran­kos.

Au­to­rės nuo­tr.

Du­rys į lau­ką bu­vo nu­da­žy­tos ne­sko­nin­ga ža­lia spal­va...

Par­ko di­rek­ci­jos nuo­tr.

... o da­bar tos du­rys at­ro­do kur kas so­li­džiau.

Taip at­ro­dė rū­mų fo­je prieš res­tau­ra­vi­mą.

Au­to­rės nuo­tr.

Te­ra­są puo­šia an­ti­ki­nes pri­me­nan­čios skulp­tū­ros, sim­bo­li­zuo­jan­čios me­tų lai­kus.

Erd­vioje rū­mų fo­jė akį trau­kia tam­saus me­džio ir švie­sių lu­bų su lip­di­niais ir ori­gi­na­lia švies­tu­vo ro­ze­te kont­ras­tas.

At­lie­kant ty­ri­mus bu­vo ras­ti įvai­rių da­žų ir me­džia­gų sluoks­niai.

Res­tau­ruo­jant rū­mus ras­ta bu­vu­sių ori­gi­na­lių grin­dų len­ta da­bar eks­po­nuo­ja­ma lan­ky­to­jų cent­re.

Pa­gal ras­tą ori­gi­na­lią grin­dų len­tą rū­muo­se at­kur­tos vie­nos eks­po­zi­ci­jų sa­lės grin­dys.

At­kur­tiems lu­bų pa­puo­ši­mams pa­nau­do­ta be­veik pu­sė ki­log­ra­mo auk­so.

Du ži­di­niai bu­vo res­tau­ruo­ti, o kros­nių neiš­li­ko, tad jos neats­ta­ty­tos.

Bu­vu­sios dva­ro sve­tai­nės ži­di­nio pa­puo­ši­mų de­ta­lės at­kur­tos pa­gal fo­tog­ra­fi­jas.

Gra­fų Na­ryš­ki­nų her­bas, rū­mus puo­šęs ir iki res­tau­ra­vi­mo, da­bar at­ro­do dar ryš­kes­nis.

Res­tau­ruo­jant bu­vo pa­keis­ti vi­si rū­mų lan­gai, ku­rie bu­vo se­ni ir iš­pu­vę.

Dau­ge­lį tai ste­bi­na, bet iš tik­rų­jų me­di­nės du­rys spe­cia­lia tech­ni­ka pa­deng­tos me­die­nos raš­tais.

Ati­den­gę me­di­nę sie­nos pa­ne­lę sta­ty­bi­nin­kai ra­do po­lich­ro­mi­nį pie­ši­nį, pa­gal ku­rį at­kur­tas XIX am­žiaus vi­du­rio or­na­men­ti­nis raš­tas, ei­nan­tis per ko­ri­do­riaus sie­ną.

Par­ko di­rek­ci­jos nuo­tr.

Ori­gi­na­lios lu­bų si­jos prieš res­tau­ra­vi­mą bu­vo viens­pal­vės su lu­bo­mis, to­dėl at­ro­dė ne­pas­te­bi­mos...

Au­to­rės nuo­tr.

... o da­bar – iš­skir­ti­nės.

Par­ko di­rek­ci­jos nuo­tr.

Rū­mų pa­tal­pos prieš res­tau­ra­vi­mą daug kur bu­vo pa­juo­du­sios, su­pe­li­ju­sios...

Au­to­rės nuo­tr.

... o taip at­ro­do tos pa­čios pa­tal­pos po res­tau­ra­vi­mo.

Par­ko di­rek­ci­jos nuo­tr.

Res­tau­ruoti pa­ruoš­ta švies­tu­vo ro­ze­tė.

Pa­sak re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­riau­sio­sios kraš­tot­var­ki­nin­kės Gied­rės Rakš­tie­nės, rū­mų išo­rę res­tau­ruo­ti bu­vo pa­pras­čiau, nes bu­vo iš­li­ku­sių XX am­žiaus pra­džios nuo­trau­kų, o in­ter­je­ro fo­tog­ra­fi­jų tu­rė­ta tik iš so­vie­ti­nių lai­kų.

Dienos populiariausi

Švietimo laukia didelės permainos

2017 m. kovo 21 d.
lankomiausias

DIENOS RECEPTAS

2017 m. kovo 21 d.
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas